10 dalykų, kuriuos verta pasakyti depresijos apimtai artimai moteriai

Anksčiau esu aptarusi 10 dalykų, kurių nederėtų sakyti depresija sergančiai artimai moteriai, jei nenorite, kad jūsų vardas būtų linksniuojamas jos psichoterapijos metu. Straipsnyje buvo aptarta daug niuansų, todėl suprantu, kodėl kai kuriems kyla noras paklausti: „Tai ką, po galais, man GALIMA sakyti?“. Būtent apie tai galvodama ir sudariau šį sąrašą. Kai kurie iš punktų gali netikti žmogaus asmenybei, tad juos tiesiog praleiskite.

Ar galiu kaip nors palengvinti tavo stresą?

Visuose patarimuose yra pabrėžiamas vienas dalykas: PARODYKITE, o ne SAKYKITE. Su depresija kovojančiam žmogui iš žodžių – menka nauda. Pasakysiu iš savo pačios patirties, kad beveik viską, ką jai pasakysite, ji apsuks taip, kad tai skambės kone kaip įžeidimas. Bet koks patarimas – „Gal išbandyk jonažoles? Organinius obuolius? Jogą?“ – skambės maždaug taip: „kažką darai labai ne taip ir dėl to kalta tik tu pati“.

Kai nebepajėgdavau ištempti savęs už ausų, labiausiai man padėdavo, kai užeidavo draugė ir pagamindavo man pietus arba pasisiūlydavo sutvarkyti namus. Suprantu, gali kilti įarimų, kad žmogus šiek tiek save lepina ir sau nuolaidžiauja, tačiau juk nė nesusimąstydami atskubėtume pagelbėti žmogui, besigydančiam chemoterapija. Kodėl nepagelbėti žmogui, kovojančiam su rimtu nuotaikos sutrikimu?

Kaip manai, kas galėtų padėti tau pasijusti geriau?

Šį patarimą pasiskolinau iš patarimų, skirtų tėvams. Jei mažai mergaitei liepsite laikytis atokiau „Skittles“ saldainių, kurių prisivalgius ji tampa maža velniuke, nieko nepešite, išskyrus tai, kad susijaudinusi ji ims graužti nagus. Verčiau paklauskite: „Ar pameni, kaip praeitą savaitę piknike sudavei pusbroliui Fredui, nes pernelyg įsiaudrinai surijus visą pakelį „Skittles“? Kaip manai, ar gali vėl nutikti tas pats?“. Galbūt ji vis tiek labai trokš „Skittles“ saldainių, galbūt net vis tiek grauš nagučius, tačiau, galimas daiktas, pamąsčiusi ji priims savo sprendimą ir, sakykim, vietoj saldainių….suvalgys spurgą!

Ar galiu tau kuo nors pagelbėti?

Kaip ir pirmame punkte, kalba eina apie tai, kad svarbu PARODYTI, o ne SAKYTI, šie metodai labai veiksmingi, jei norite parodyti supratimą. Didelė tikimybė, kad depresija sergantis žmogus tik verkdamas papurtys galvą, tačiau, patikinu jus, jūsų pasiūlymas nusės jos širdies skyrelyje pavadinimu „Šiam žmogui aš rūpiu“. Na, o jei ji jus paprašys užpildyti mokesčių grąžinimo deklaraciją, nuoširdžiai apgailestauju.

Ar galiu tave kur nors nuvežti?

Dauguma apie žmones, sergančiu depresija, nežino vieno dalyko: jie labai prastai vairuoja. LABAI prastai. Tiesą sakant, kai atsidūriau Johns Hopkins ligoninės psichikos ligų skyriaus stacionare, mane labai nustebino vienas klausimas: „Ar paskutiniu metu gavote nuobaudų už greičio viršijimą, atsitrenkėte į kitas mašinas ar tuos stambius oranžinius stulpus parkavimo garažuose, kurie nudažė jūsų Hondą ir sunervino jūsų vyrą?“. Kai paklausiau seselės, kodėl įtrauktas toks klausimas, ji paaiškino: „nuotaikų sutrikimą lengva diagnozuoti, jei žmogus prastai vairuoja“.

Galiu pasakyti tik vieną: tai tiesa, tiesa, tiesa. Taigi, jei naudositės šiuo patarimu, pagelbėsite ne tik depresija sergantiems draugams, kurie galbūt tikrai prisireikė žuvies taukų ar servetėlių, bet ir kitiems žmonės kelyje.

Kaip gali pati sau padėti?

Pastebėkite, kad klausimas formuluojamas ne „Ar lankai kokią paramos grupę?“, o tai ji galėtų suprasti maždaug taip: „Jei nelankai, tai esi sumauta tinginė, kuri ir nusipelnė sirgti depresija“. „Kaip gali pati sau padėti“ leidžia suprasti, kad klausiantysis nori pasakyti: „Tau reikia pagalbos. Pamąstykime, kas galėtų būti naudinga“.

Šį savijauta nesitęs amžinai

Šį tobulą sakinį galėdavau girdėti 50 kartų per dieną tuo metu, kai norėdavosi dingti, dingti, dingti iš šio pasaulio. Šie žodžiai neteisia, nieko neteigia, jais nebandoma nemanipuliuoti. Jie tik išreiškia viltį, o VILTIS, ne kas kitas, leidžia žmogui išlikti gyvam ar bent jau suteikia jėgų sulaukti rytojaus ir sužinoti, ar ta šviesa tunelio gale – tai antrasis gimimas ar atlekiantis krovininis traukinys.

Ar galėtum įvardyti, kas prisideda prie tavo depresijos?

Lyg norėtumėte atsargiai pasakyti:„Tai tavo nelaiminga santuoka tempia tave žemyn, kvaile!“ arba paklausti: „Ar nemanai, kad ta ragana, su kuria dirbi, šiek tiek prisideda prie tavo nuotaikos svyravimų?“. Sukate ratus aplink, bet neduriate pirštu į vieną konkretų tašką. Ji, lyg darželinukė, turi pati pasidaryti išvadas, o po to prisiimti atsakomybę už tai, ką gali pakeisti bei nekaltinti jūsų dėl galimų neigiamų padarinių.

Kuris dienos metas tau yra sudėtingiausias?

Šį genialų klausimą man uždavė mama . Ji paskambindavo porą kartų per dieną, ryte – nes depresija paprastai ūmiausiai pasireiškia bundant („O velnias, aš vis dar čia“) – ir apie trečią ar ketvirtą po pietų, kai sumažėja cukraus kraujyje kiekis ir padidėja nerimo tikimybė. Turiu pripažinti, kad ji nelabai ką turėdavo pasakyti, bet vien žinojimas, kad galiu ja pasikliauti tuos du kartus prilygdavo rankos laikymui sudėtingos procedūros metu.

Aš su tavim

Tai paprasta. Miela. Šia fraze pasakoma viskas, ką svarbu pasakyti: „tu man rūpi, aš suprantu, galbūt ne visai suprantu, bet tave myliu ir tave palaikau“.

Nieko

Tai pats nepatogiausias variantas, nes mes visuomet skubame kuo nors užpildyti tylą, bent jau plepėti apie orą. Tačiau kartais geriausia, ką galime padaryti – nesakyti nieko ir tiesiog klausyti…Man labai patinka ši pastraipa iš Rachel’ės Naomi Remen bestselerio „Kitchen Table Wisdom“ (angl. „Išmintis prie virtuvės stalo“):

Manyčiau, kad pats esmingiausias ir galingiausias būdas atrasti ryšį su kitu žmogumi – tai tiesiog klausytis. Tiesiog klausykite. Bene vertingiausia dovana, kurią galime padovanoti vienas kitam – tai dėmesys, ypač jei tas dėmesys skirimas nuoširdžiai. Kai žmonės kalba, nereikia nieko, tik juos išklausyti. Gerkite juos į save. Klausykite, ką jie kalba. Tegul jums rūpi tai, apie ką jie kalba. Daugeliu atveju parodyti rūpestį yra netgi svarbiau nei suprasti.