savigarbaNet jeigu nepavyksta išsipainioti iš negatyvaus mąstymo spąstų

Viena mano pacientė neseniai padarė išvadą, kad jos protas ― lyg internetas, kurį sudaro daugybė tinklalapių. „Tačiau kai kuriuose tinklapiuose slypi savigarbą naikinantys virusai“, – paaiškino ji.

Šis juokingas palyginimas gimė iš nevilties kovojant su ta jos savasties dalimi, kuri, regis, buvo pasiryžus sunaikinti ją iš vidaus. Moteriai sunku pakęsti save, ji nesiliauja bandžius rasti atsakymus į du klausimus:

1) Kaip aš tapau tuo, kuo tapau ir

2) Ką aš galiu padaryti, kad pradėčiau labiau save mėgti?

Kaip griaunama savigarba?

Negatyvus smegenų plovimas

Vaikystė priešiškai nusiteikusioje  šeimoje – tai toli gražu nepanašu į gyvenimą viešbutyje. Čia vietoj stogo virš galvos ir pusryčių verčiau gauni stogą virš galvos ir kasdienę porciją neigiamų įtaigų. Kaip ir visuomet, kuomet žmogui veiksmingai bandoma įteigti neigiamus dalykus, per tam tikrą laiką jį tai gali palaužti. Priešiškoje šeimoje tėvai užsipuola vaikus už tai, kad šie turi savo poreikių, už tai, kad yra pažeidžiami ir netobuli. Šiuo nepertraukiamu negatyvo srautu naikinama vaiko savivoka, jis verčiami nusileisti ir paklusti. Dalis vaiko asmenybės išmoksta jį žeidžiančias ir jo savigarbą niokojančias žinutes kartoti kaip mantrą. Kai žmogų tokiu būdu „išplaunamos“ smegenys, iš jo telieka jo galimybių šešėlis.

Lyginimas su kitais

Kai lyginame save su kitais, neišvengiamai pasijausime arba žemesni, arba viršesni už kitą. Nė viena iš šių pozicijų nėra sveika emociškai. Taip lygiuotis paprastai išmokstame augdami tarp bendraamžių, tačiau vienintelis teisingas palyginimas – tai lyginti save su savimi. Ši informacija praverčia siekiant asmeninio ir profesinio tobulėjimo. Jausmas, kad esate menkesnis už kitus,  jus tik riboja.

Savigrauža užklupus skausmui

Kai ištinka negeri dalykai, imame ieškoti paaiškinimų arba bandome suteikti traumai prasmę. Skausmingi įvykiai gali neadekvačiai pakurstyti savidestrukcišką logiką. Tokiais skaudžiais momentais, kai palaužia emocijos, psichologiškai imame linkti prie vaikiško mąstymo modelio.

Iš šios perspektyvos mums gali atrodyti, kad:

  • aš esu visatos centras;
  • jei man skauda, kažkokiu būdu esu už tai atsakingas;
  • jei kaltas aš, vadinasi, esu labai blogas, t.t.

Pakilti virš savo auklėjimo

Žmonės išmoksta savęs nemėgsti, tačiau lygiai taip pat gali išmokti save pamėgti. Įsitikinimus apie save, kurie lemia žemą savigarbą, galima pakeisti. Su jūsų smegenų technine įranga viskas gerai., reikia tik atnaujinti programinę įrangą. Tereikia šiek tiek psichologinio programavimo ir šios įsitikinimų sistemos taps „Savigarbos versija 6.0: Naujasis Jūs“. Galite pertvarkyti savo proto svetaines, aptikti ir pašalinti virusus, naikinančius jūsų savigarbą. Kitaip tariant, galite pakilti virš savo auklėjimo.

Jei ruošiatės to imtis, siūlyčiau kreiptis pagalbos ir konsultacijų į patyrusį psichoterapeutą, turintį patirties pagelbėti žmonėms įveikiant šias užduotis:

  • Nustatykite traumuojančius ir skausmingus gyvenimo momentus, įspaudusius jumyse neigiamus įsitikinimus apie save.
  • Nujautrinkite skausmingąją patirties dalį, kuri palaiko neigiamą įsitikinimą.
  • Pakeiskite negatyvią mintį patrauklesne. Tinkamai ją įrašykite ir integruokite.

 

Dešimt pozityvių žinučių, kuriomis galite pakeisti savo savigarbos graužikus:

  1. Aš turiu teisę čia būti.
  2. Vien to, kad esu užtenka.
  3. Aš esu vertas (-a).
  4. Aš esu vertingas (-as)
  5. Aš esu reikšmingas (-a)
  6. Man patinka būti savimi
  7. Nėra blogai gerai galvoti apie save.
  8. Nėra blogai labai gerai savimi rūpintis.
  9. Aš galiu mokytis.
  10. Aš galiu įvaldyti savo stiprybes.

 

Steve’as B. Reedas,

Licenzijuotas profesionalus konsultantas,

licenzijuotas santuokos ir šeimos psichoterapeutas

Pagal psychotherapy-center.com/how-to-improve-your-self-esteem