Eiliniam žmogui gero psichoterapeuto paieškos gali tapti bauginančia užduotimi. Veikiausiai suprantate, kad, kaip ir kitų profesijų atstovai,  taip ir psichoterapeutai ne visi yra gimę būti psichoterapeutais. Jei ruošiatės kreiptis pagalbos, kaip galite žinoti, ar žmogus, su kuriuo planuojate dirbti, yra puikus specialistas, vidutiniškas ar nieko vertas? Štai ką aš, daugiau kaip 30 metų konsultuojantis psichoterapeutas, patarčiau apsvarstyti artimam draugui ar šeimos nariui renkantis gydytoją.

Išsilavinimas

Ieškokite žmogaus, kuris įgijęs konsultavimo, psichologijos ar socialinio darbo magistro arba daktaro laipsnį. Tiek vienas, tiek kitas laipsnis yra gerai, akademinis išsilavinimas yra tik maža profesinės kompetencijos dalis. Žmonės puikiais psichoterapeutais netampa universitete. Jei gydytojo įgūdžiai apsiriboja universiteto mokymu, jis vis dar yra tik pradedantysis specialistas.

 Profesinis pasiruošimas

Pradiniams įgūdžiams virsti meistriškumu padeda meistrų psichoterapeutų priežiūra ir mokymas. Šie žmonės – tai talentingi klinicistai ir mokytojai, įdiegę savo srityje ne vieną naujovę. Dažnai jie dirba universitetuose už minimalią koledžo dėstytojo algą. Jų darbai sukviečia žmones iš viso pasaulio, o jų seminarai gali pritraukti tūkstančius dolerių už žmogų vien už kelių dienų mokymus. Pasidomėkite gydytojo profesiniu paruošimu. Tikėtina, kad kuo labiau asmuo apmokytas, tuo geresnis specialistas jis bus.

 Nuolatinis profesinis augimas

Kad neprarastų savo licencijos, visi psichoterapeutai turi praeiti tam tikrą tęstinio mokymosi krūvį. Geri specialistai pasišvenčia savišvietai ir nuolatiniam mokymuisi, kuris gerokai prasilenkia su oficialiais reikalavimais licencijai išsaugoti. Kartą nugirdau vieną universiteto instruktorę besigiriant, kad per pastaruosius 20 metų ji nieko naujo neišmokusi, o tai reiškė, kad ji nežinojo nieko, ką vertėjo žinoti. Pasibaisėjau jos neišprusimu ir arogancija. Geri psichoterapeutai mokymuisi pašvenčia visą gyvenimą. Ieškokite žmogaus, kuris suinteresuotas žengti koja kojon jei ne su pačiomis šviežiausiomis, tai bent su dabartinėmis jos/jo srities tendencijomis.

 Gydytojų psichoterapija

Man visada atrodė nesuvokiama (ir lygu nekompetencijai), kuomet žmonės dirba psichoterapeutais patys nepraėję psichoterapijos, tačiau to nereikalauja nei universitetai, nei licencijavimo tarnybos. O turėtų. Didele dalimi geriausiems psichoterapeutams tokiais tapti padeda tai, ko jie pasisemia savo pačių psichoterapijos metu. Kreivas veidrodis negali atspindėti realaus vaizdo. Įsitinkinkite, ar žmogus, kuris dirbs su jumis, paruošė savo namų darbus.

 Praktikos stažas

Puikiu psichoterapeutu netampama nei per du ar ketverius mokslo metus, nei per tą laikotarpį, kuris būtinas licencijai įgyti. Tai tik minimalios sąlygos. Geriausi psichoterapeutai metų metus mokosi įvaldyti psichoterapijos meną ir vis augantį žinių kiekį. Rinkitės žmogų, kuris turi bent 10 metų praktikos.

Nepriklausomi ir sveikatos priežiūros organizacijoms priklausantys specialistai

Geriausi psichoterapeutai dažnai vengia bendradarbiauti su sveikatos priežiūros organizacijomis dėl dviejų priežasčių:

  1. Jų praktika tokia sėkminga ir jie tokie paklausūs, kad tam, jog turėtų užtektinai darbo, jiems tikrai neapsimoka nuleisti savo įkainį tiek, kiek to reikalautų sveikatos priežiūros organizacija.
  2. Jie pernelyg užsiėmę sėkmingai gydydami žmones, kad leistų laiką tvarkydami kalnus popierių, kurių reikalauja sveikatos priežiūros organizacijos.

Jei jūsų draudimas leidžia rinktis paslaugų tiekėją, ja ir pasinaudokite. Jei ne, apsvarstykite galimybę mokėti iš savo kišenės.  Jei norite rasti geriausią pagalbą, žiūrėkite ne tik į tai, ką randate sveikatos priežiūros organizacijų (angl. health management organisations, HMO) arba pateiktų paslaugų tiekėjų organizacijų (angl. preferred provider organisation) sąrašuose. Jūsų psichinė ir mentalinė sveikata – ne vieta taupyti pinigus.

Tarpusavio santykiai

Geri santykiai su jūsų gydytoju labai padeda. Psichoterapeutas – tarsi jūsų mokytojas. Tikriausiai per gyvenimą turėjote tokių mokytojų, kuriuos nuoširdžiai mylėjote ir tokių, šalia kurių nesijautėte patogiai. Dauguma psichoterapeutų sutinka 20-30 min. pasišnekėti telefonu, kad galėtumėte nuspręsti, ar jums bus patogu su jais bendrauti. Kai kurie taip pat veda seminarus ir paskaitas. Tai puikus būdas pamatyti, kas jie tokie ir kaip dirba.

Galite pasinaudoti šiomis mintimis, spręsdami, kuris specialistas yra puikus variantas, o kuris – nelabai. Jei žengiate į dar nepažįstamą teritoriją, išmintinga kliautis patyrusiu vadovu. Tinkamai pasirinktas psichoterapeutas gali palengvinti jūsų kelionę ir transformaciją.

 

Steve’as B. Reedas,