Blaivėjimo procesas

Nors narkomaniją galima sustabdyti, tačiau ji negali būti išgydyta. Visada yra atkryčio tikimybė. Jei nesiimama ilgalaikių priemonių sustabdyti ligai, tikėtina, kad įvyks atkrytis.

Pirmoji blaivėjimo užduotis narkomui yra pripažinti, kad jis turi progresuojančią, mirtiną ligą, kuri yra susijusi su narkotikų ir alkoholio vartojimu. Jis turi pripažinti, kad turi ligą, kuri esminiai susilpnina jo sugebėjimą likti blaiviam ir pilnai gyventi.

Kai tai pripažįstama, antroji blaivėjimo uždutuotis yra susilaikymas nuo svaiginančių medžiagų. Būtinas visiškas susilaikymas – tai reiškia, kad reikia susilaikyti nuo visų svaiginančių medžiagų – narkotikų, alkoholio ar būseną veikiančių vaistų.

Trečioji užduotis yra pripažinti kasdieninės blaivėjimo programos būtinumą, kuri padėtų likti blaiviam šią dieną.

Blaivėjimas yra procesas, kuriam reikia ilgo laiko tarpo. Kai kurie tyrimai rodo, kad vidutiniam narkomanui reikia nuo aštuonių iki dešimties metų, kad jis pradėtų visiškai normaliai gyventi. Rimčiausioms narkomanijos sukeltoms problemoms išspręsti reikia nuo dviejų iki trejų metų. Labiau įsisenėjusioms gyvenimo būdo problemoms pilnai išspręsti reikia nuo aštuonių iki dešimties metų.

Blaivėjimo procesas yra augimo ir vystymosi procesas, kuris progresuoja nuo bazinių iki sudėtingų blaivėjimo užduočių. Ši progresija eina nuo abstinencijos (mokymosi kaip nustoti vartoti narkotikus ir lakohlį) iki blaivumo (mokymosi kaip susitvarkyti su gyvenimu be narkotikų ir alkoholio), iki patenkinamo gyvenimo (mokymosi kaip gyventi patenkinamai kai esi blaivus), iki produktyvaus gyvenimo (mokymosi kaip susikurti prasmingą blaivų gyvenimo būdą).

Naudinga suskirstyti blaivėjimo procesą į šešis vystymosi periodus. Kiekvienas vystymosi periodas turi pagrindinį tikslą. Štai visų blaivėjimo periodų ir jų pagrindinių tikslų sąrašas:

Vystymosi periodas	Tikslas
1. Iki gydymosi	Narkomanijos pripažinimas
2. Stabilizacija	Abstinencijos sindromo ir krizės suvaldymas
3. Ankstyvasis blaivėjimas	Pripažinimas ir susitvarkymas be narkotikų
4. Vidurinysis blaivėjimas	Subalansuotas gyvenimas
5. Vėlyvasis blaivėjimas	Asmenybės keitimasis
6. Tolimesnis išlaikymas	Augimas ir vystymasis

Sėkmingas blaivėjimas priklauso nuo konkrečių blaivėjimo uždavinių, kurie eina tam tikra tvarka, atlikimo. Nesėkmė atliekant tam tikras blaivjėimo užduotis palieka tave nepasiruošusį susidoroti su sudėtingesnėmis blaivėjimo užduotimis. Tu turi atsiminti, kad blaivėjimas yra labai individualus dalykas. Nėra dviejų žmonių, kurie blaivėtų tikslaiai tokiu pačiu būdu. Kas aprašoma čia greičiau yra bendri dėsningumai, bet ne tikslus tavo blaivėjimo atvaizdas.

Periodas iki gydymosi

Pagrindinis šio periodo tikslas yra pripažinti narkomanijos ligos buvimą. Tu turi pripažinti, kad tu praradai sugebėjimą kontroliuoti narkotikų ir alkoholio vartojimą ir esi narkomanas.

Šio periodo metu tu per savo elgesio pasekmes išmoksti, kad tu negali saugiai vartoti narkotikų ir alkoholio. Toks mokymasis vyksta augant problemoms, kurios yra susijusios su narkotikų vartojimu. Kuo didesnės tampa problemos, tuo labiau stengiesi sukontroliuoti savo vartojimą. Tu gali bandyti persijungti nuo vienų narkotikų prie kitų. Tu gali bandyti panaikinti vienų narkotikų efektą kitais narkotikais. Kai visi šie dalykai nepasiseka, tu bandai kurį laiką nevartoti, kad įrodytum sau, kad tu gali sukontroliuoti narkotikus. Po galutinio pralaimėjimo tu pripažįsti, kad tu esi narkomanas ir daugiau nebegali kontroliuoti savo vartojimo.

Svarbu suprasti, kad ikigydymo periode vyksta procesai, kurie vyksta kai narkomanas vartoja narkotikus. Tai taip pat gali vykti ir po to, kai narkomanas patenka į gydymą dėl išorinių aplinkybių. Tai įmanoma, jei, pavyzdžiui, narkomanas priverstas gydytis dėl gresiančio teismo dar prieš tai, kol jis pripažino, kad narkotikų vartojimas yra problema. Narkomanijos pripažinimas, kuris atsiranda gydymo metu yra dalis patyrimo iki gydymo.

IKI GYDYMO: Mokymasis per pasekmes, kad tu negali saugiai vartoti narkotikų.

Stabilizacijos periodas

Pagrindinis stabilizacijos periodo tikslas yra atgauti mąstymo, jausmų ir elgesio kontrolę. Tu nesi stabilus, kol tu nesugebi aiškiai galvoti aiškiai galvoti, atsiminti, daryti sprendimus, atpažinti jausmus ir kontroliuoti elgesį. Stabilizacija apima atsigavimą nuo narkotikų abstinencijos sindromo. Tai taip pat apima motyvacinės krizės, kuri privertė eiti į gydymą, stabilizaciją. Tai taip pat apima kitų rimtų fizinių ir psicho-socialinių problemų, kurios gali pastatyti į pavojų blaivėjimą, sprendimą. Stabilizacijos periodo metu nutraukiamas narkotikų vartojimas, sukontroliuojami abstinencijos sindromo simptomai bei fizinės sveikatos problemos, susijusios su narkotikų vartojimu, ir sutvarkoma pagrindinė krizė, kuri paskatino gydymąsi.

STABILIZACIJA: Mąstymo, atminties, sprendimo, jausmų ir elgesio kontrolės atstatymas.

Ankstyvasis blaivėjimo periodas

Pagrindinis ankstyvojo blaivėjimo periodo tikslas yra priimti narkomanijos ligą ir išmokti kaip gyventi be narkotikų ir alkoholio. Blaivėjimą užtikrina rimtų fizinių ir psicho-socialinių problemų, kurias sukėlė narkomanija, sprendimas. Jų sprendimas labai priklauso nuo struktūruotos blaivėjimo programos, kuri gina tave nuo pernelyg didelės kasdeininio gyvenimo įtampos. Per šį laiko tarpą tu išmoksti vertinti blaivų gyvenimą.

Struktūruota blaivėjimo programa leidžia atsistatyti fiziškai. Lėtinio abstinencijos sindromo simptomams palengvinti reikalinga tinkamo maitinimo ir streso suvaldymo programa. Būtinas tinkamas gydymas esamoms kitoms fizinėms ligoms ir sveikatos problemoms.

Struktūruota blaivėjimo programa sukuria aplinką, kuri leidžia tau ir tavo šeimai daugiau išmokti apie narkomanijos ligą ir blaivėjimą. Tai leidžia įvertinti narkomanijos, atpažinti ir priimti narkomaniją ir jos sukeltas problemas bei pradėti spręsti šias problemas.

Ši struktūruota blaivėjimo programa yra laikina. Jos trukmė priklauso nuo narkomanijos sunkumoo ir sveikatos bei psicho-socialinių problemų lygio. Tikslas yra išmokkyti tave kaip gyventi tiek normaliai, kiek įmanoma, naudojantis blaivėjimo programa. Jei tu sulaužai koją, būtinas gipso įtvaras, kuris apribotų judėjimą ir leistų vykti sveikimui. Kai narkomanija sužaloja tavo asmenybę ir gyvenimo būdą, struktūruota blaivėjimo programa reikalinga tam, kad sumažinto nereikalingos įtampos kiekį ir neblaškytų dėmesio, kol vyksta sveikimas. Kai toks pradinis sveikimas įvyksta, blaivumas ir sveikas gyvenimo būdas gali būti palaikomi mažiau griežta blaivėjimo programa, negu ta, kuri reikalinga per stabilizaciją ir ankstyvąjį blaivėjimą.

ANKSTYVASIS BLAIVĖJIMAS: Narkomanijos kaip ligos priėmimas ir mokymasis gyventi be narkotikų ir alkoholio.

Vidurinysis blaivėjimo periodas

Pagrindinis viduriniojo blaivėjimo periodo tikslas yra gyvenimo būdo pasikeitimas. Tavo gyvenimas iki šiol buvo sutelktas ties narkotikais – tai gyvenimo būdas, kai reikia vartoti narkotikus tam, kad suvaldytum stresą, kuris kyla dėl to, kad vartoji narkotikus. Ankstyvojo blaivėjimo metu narkomaninis gyvenimo būdas buvo pakeistas struktūruota blaivėjimo programa, kuri buvo sudaryta bendruomenėje tam, kad padėtų tau pradėti sveikti. Viduriniajame blaivėjimo periode iškyla uždavinys palaipsniui išvystyti normalų subalansuotą gyvenimo būdą, kuris būtų sutelktas ties blaivėjimu.

Tu jau gerai ir stabiliai jautiesi ir tu jau dirbai ties narkomanijos priėmimu. Tau esi pasiruošęs pradėti vis mažiau remtis gydymu ir kurti normalų gyvenimo būdą. Vietoj to, kad telktum pastangas, kaip nevartoti, tu jau gali telkti dėmesį ties normaliomis gyvenimo temomis, ties savo darbu ir savo šeima.

Kaip tipiškas narkomanas tu gali susikurti gyvenimą, kuris telkiasi ties priklausomybe, nors tu ir nevartoji. Taip atsitinka vietoj buvusios priklausomybės įsigyjant kitas, pakaitines priklausomybes. Tikslas yra sukurti sau tokį subalansuotą gyvenimą, kuriame nebūtų priklausomybės ir kuris būtų pagrįstas į blaivėjimą orientuotomis vertybėmis ir veiklomis.

Subalansuotas gyvenimas apima blaivėjimo programą, kuri yra aktyvi, nors ir mažiau intensyvi, nei ankstyvajame blaivėjime. Subalansuotame gyvenime yra vietos darbui, šeimai, bendravimui su draugais, savęs tobulinimui, poilsiui, sportui ir dietai. Svarbios viduriniojo blaivėjimo periodo temos yra streso suvaldymas ir pasipriešinimas pakaitinėms priklausomybėms.

VIDURINYSIS BLAIVĖJIMAS: Normalaus, subalansuoto gyvenimo būdoNarkomanijos kaip ligos priėmimas ir mokymasis gyventi be narkotikų ir alkoholio.

Vėlyvasis blaivėjimo periodas

Pagrindinis vėlyvojo blaivėjimo periodo tikslas yra asmenybės pokyčiai vystant sveiką savigarbą, sveiko intymumo sugebėjimus ir sugebėjimą gyventi laimingai ir produktyviai. Tai metas įvertinti savo asmenines vertybes, įsitikinimus apie save, kitus ir pasaulį, sau žalingus gyvenimo įpročius, intymaus bendravimo ir šiaip bendravimo įgūdžius. Jei visa tai tavo gyvenime neveikia taip, kaip tu norėtum, vėlyvasis blaivėjimas yra tas metas tai pakeisti. Tam gali prisireikti ir specialistų pagalbos.

Kai kuriems blaivėjantiems žmonėms vėlyvasis blaivėjimas nesukelia rimtų problemų. Tokie žmonės yra augę santykinai sveikoje šeimoje. Nuo vaikystės jie turi išvystę sveikas nuostatas ir vertybes bei yra išmokę strategijų, kaip susitvarkyti su gyvenimu. Jų narkomanija užslopino sugebėjimą gyventi produktyviai. Šiems žmonėms blaivėjimas reiškia sugrįžti į prieš tai buvusį sveikatos ir gerovės lygį.

Kitiems blaivėjantiems žmonėms nėra taip pasisekę. Jie turi daug dirbti šiame etape, kadangi jie išaugo disfunkciškose arba priklausomose šeimose arba kadangi jie pradėjo vartoti narkotikus ar alkoholį tokiame jauname amžiuje, kad jų emocinis augimas ir vystymasis sustojo tame lygyje. Jie niekada nemokėjo ir neišmoko sveikų nuostatų ir požiūrių į gyvenimą. Daugelis jų turi emocinių problemų, nesusijusių su narkomanija, tačiau kurios trukdo pasiekti pilną pasitenkinimą blaiviu gyvenimu ir padaryti jį prasmingu.

Tam, kad išspręsti problemas kylančias iš vaikystės ar paauglystės, tu pirma turi pripažinti, kad šios problemos sukūrė klaidingas nuostatas, kurios trukdo pilnam išblaivėjimui. Šios nuostatos sudaro pagrindą sau žalingiems sprendimams. Tu turi atidžiai išanalizuoti – su įgudusio konsultanto pagalba – šeimos, kurioje augai, vystymąsi. Tau reikia atpažinti tada atsiradusias klaidingas nuostatas, kurios dabar trukdo pasiekti pilną pasitenkinimą blaiviu gyvenimu ir padaryti jį prasmingu. Tada turi nuspręsti pakeisti, kaip tu galvoji ir elgiesi reaguodamas į kasdienines problemas. Dažnai tokiems kasdieniniams pokyčiams gali padėti Suaugusių Alkoholikų Vaikų (SAV) grupės.

Galutinis tokių problemų sprendimo rezultatas yra laisvė nuo klaidingų įsitikinimų, išmoktų vaikystėje, kurie trukdo pasiekti laimę ir pasitenkinimą blaivėjimu. Tai sudaro palankias galimybes išvystyti sveiką savigarbą, kas leis toliau dvasiškai augti, džiaugtis sveiku intymumu ir produktyviai bei prasmingai gyventi.

Vėlyvojo blaivėjimo tikslas yra išsiugdyti pilnam ir produktyviam gyvenimui tinkamą įsitikinimų ir vertybių sistema, bei susitvarkymo su problemomis įgūdžius. Kai tavo gyvenimas stabilizuojasi, tu pradedi norėti kažko daugiau. Tai gali būti pavojingas laikas, nes priklausoma tavo asmenybės pusė gali norėti narkomaninio gyvenimo būdo. Tu turi pripažinti, kad gyvenimo tikslas nėra pabėgti nuo realybės. Kai tavo vienintelis gyvenimo tikslas buvo pragyventi gyvenimą greitai, tu žinojai kaip gauti pasitenkinimą tuoj pat. Tam kad gyventum pilnavertį gyvenimą, tau reikia keistis, kas kurį laiką gali būti skausminga. Vėlyvojo blaivėjimo metu tu peržiūri gyvenimo tikslą ir keiti vertybes, kurios tau leis gyventi labiau prasmingą gyvenimą.

VĖLYVASIS BLAIVĖJIMAS: Sveikos savigarbos, dvasinio augimo, sveiko intymumo ir prasmingo gyvenimo vystymas.

Palaikymo periodas

Pagrindinis palaikymo periodo tikslas yra pilnavertis blaivus gyvenimas. Tai apima efektyvią blaivėjimo programą, atkryčio ženklų atpažinimą, kasdieninių problemų sprendimą ir produktyvų gyvenimą. Narkomanija yra chroniška liga, niekada neišnykstanti. Blaivėjantis žmogus turi išlaikyti į blaivybę nukreiptą gyvenimo būdą, kuriame yra svarbiausia suvaldyti stresą, spręsti problemas ir būti sąžiningu savo asmeniniuose santykiuose. Tu taip pat turi atsiminti apie savo asmenybės narkomaninę pusę ir vengti narkotinių medžiagų ir pakaitinių narkomanijų.

PALAIKYMAS: Likti blaiviam ir produktyviai gyventi.

Kas trukdo ir padeda blaivėjimui

Tikėjimas kontroliuojamu vartojimu. Nors ir egzistuoja pavieniai pasakojimai apie sugebančius suvaldyti narkotikus, tokia mintis daugelį narkomanų stato į gana sudėtingą ir pavojingą situaciją. Jeigu į tokią iliuziją įsikabinama ilgam laikui, ir nenorima jos atsisakyti blaivėjimo proceso metu, tai gana tikras ženklas, kad narkomanas grįš prie narkotikų. Vienok daugelį vis tik žavi ši idėja, todėl turėtume aiškiai identifikuoti ją savo galvoje, kad galėtume nuo jos atsiriboti. Pagrindas atsisakyti aiškus – tikėjimas savo galia sukontroliuoti narkotikų vartojimą, anksčiau, dar prieš gydymą, neapsaugodavo nuo to, kad narkotikai kontroliuodavo žmogų. Šios idėjos egzistavimas, nepaisant daugybės priešingo įrodymų, yra viena esminių narkomanijos savybių, tai diagnostinis ženklas esant aktyviai narkomanijos formai (t.y. vartojant).

Pasipriešinimas kitų pagalbai. Blaivėjimo procesas sustoja ir atkryčio tikimybė didėja pas tuos žmones, kurie primygtinai mano, kad jie gali pasveikti patys. Jie paprastai atmeta patarimus, pasiūlymus ir idėjas, kurias teikia terapeutai ir kiti pacientai. Toks priešinimasis yra tam tikras narkomanams būdingų savybių – tokių išdidumas, egocentriškumas ir neigimas, reiškimosi ženklas. Tokie pacientai ir toliau visada elgsis savo būdu, nepaisant to fakto, kad jų idėjos planai niekada nesuveikdavo praeityje. [DAYTOP: Tik tu vienas gali tai padaryti, tačiau negali to padaryti vienas].

Atsisakymas atvirai dalyvauti. Taip pat stabdo savo blaivėjimą pacientai, kurie aktyviai priešinasi pasidalinimui ir atvirumui grupėje ir noriai patys izoliuojasi. Žinoma, toks elgesys yra panašus, tačiau skiriasi nuo pasyviai dalyvaujančių pacientų – jie nors ir nedalyvauja aktyviai, bet yra įsitraukę į grupės gyvenimą, be to yra pasiruošę atsiskleisti, jei kas to paprašytų. Tuo tarpu pacientai, kurie aktyviai priešinasi ir izoliuoja save, nieko nenori atskleisti apie save. Jie paprastai nėra priėmę savo ligos.

Besitęsianti kaltė dėl narkomaninės praeities. Blaivėjimo proceso metu neišvengiamai išaiškėja kaltė dėl praeities. Jei su ja nesusitvarkoma ir ji lieka labai didelė, tada padidėja atkryčio tikimybė. Iš kitos pusės visiškas kaltės nejautimas ir nesirūpinimas dėl praeities, rodo nebrandumą, kas taip gresia blaivumui. Mes turime realistiškai priimti praeities poelgius, suvokdami kaip juos veikė liga, tuo pačiu aiškiai suvokdami ir prisiimdami atsakomybę už dabartinius ir ateities poelgius – tik tai gali užtikrinti blaivėjimo procesą.

Priešiškumas ir agresyvūs jausmai. Dažnai terapinio proceso metu priešiškumas išsilieja prieš personalą. Tada pacientai priima personalą ne kaip savo sąjungininkus siekiant blaivumo, bet kaip kontroliuojančius žmones, kurie prieštarauja jų norams. Lygiai taip pat pacientas gali būti priešiškas visoms autoritetingoms figūroms.

Tuo pačiu priešiškumas gali būti jaučiamas žmonėms už programos ribų. Jei su juo tvarkomasi, jis ir nevesti į atkrytį. Su nepagrįstais kaltinimais yra lengviau susitvarkyti, nei su pagrįstomis nuoskaudomis. Tokiu atveju tokia nuoskauda gali būti išnaudota atkryčio metu, kaip pasiteisinimas grįžimui vartoti. Tokiu atveju narkomanas net gali būti mažiau smerkiamas kitų, nes jis turi “pagrįstą” pretekstą vartoti. Todėl su visomis nuoskaudomis reikia tvarkytis. Pastoviai piktas, įsižeidžiantis, į konfliktus įsiveliantis narkomanas turi didesnę galimybę atkristi.

Neigimas. Žinoma, kad tas narkomanas, kuris neigia narkotikų vartojimo poveikį savo sveikatai, psichiniam bei emociniam funkcionavimui ir santykiams yra labiau linkęs atkristi. Paradoksalu, tačiau neigimas gali ir apsaugoti nuo atkryčio – kai neigiamos kitos rimtos gyvenimo problemos. Tai sumažina stresą, nerimą ir padeda pasiekti reikiamą motyvaciją blaivėjimo programai.

Egoizmas. Nors egoizmas apskritai yra ganėtinai neigiamas dalykas, tačiau ankstyvajame blaivėjimo periode, jis yra teigiamas ženklas. Narkomanas, kuris yra užsikrėtęs rūpinimusi kitais, stato į pavojų savo blaivybę ir neprogresuoja terapijoje. Toks rūpinimasis kitais, ypatingai artimaisiais, tokiais kaip motina, sutuoktinis, vaikai ir meilužiai yra ypač pavojingi anksti gydymesi. Daugeliu atveju toks rūpestis yra sukeltas kaltės. Kokie bebūtų motyvai, toks perdėtas rūpinimasis gali nuvesti į vartojimą dėl kelių priežasčių: 1. Tai atitraukia narkomaną nuo savo blaivėjimo programos. 2. Tai verčia jį susidurti su kitų žmonių baimėmis, nerimu ir emocinėmis problemomis, tuo metu, kai jis gali dirbti tik su savo problemomis. 3. Toks rūpinimasis kitais dažnai baigiasi nusivylimu ir frustracija, o su tokiomis emocijomis vos tik prablaivėjusiam narkomanui susitvarkyti sunku. Todėl sveikas egoizmo kiekis blaivėjant yra visai neblogas rodiklis.

Narkomanijos kaip fiziologinės ligos priėmimas. Tie narkomanai, kurie priima narkomaniją kaip fiziologinę ligą, kuri yra apsunkinta psichologinių, socialinių ir kultūrinių faktorių, turi didžiausių šansų blaivėjimo kelyje. Tai neturi būti supaprastintas ir naivus ligos suvokimas. Jokiu būdu neturi būti ignoruojami psichologiniai, socialiniai ir kultūriniai faktoriai, kurie yra susiję su liga ir kurie ją komplikuoja toliau. Bet jei manysime, kad vartojimas yra tik psichologinė problema, padidės atkryčio tikimybė. Jei galvosime, kad ši problema tėra tik psichologinė, tada narkomanas bus linkęs išbandyti savo sugebėjimus vartoti po to, kai jis jausis geriau po tam tikro blaivumo laiko. Kada asmeninis gyvenimas ir socialinis gyvenimas sunormalėja, kada narkomanas mano, kad jo psichologinės problemos ‘išspręstos’, tada jis mano galįs vartoti narkotikus ar gerti be ypatingo pavojaus. Kitas pavojus yra, kad laikydamas narkomaniją grynai psichologine problema, narkomanas linksta pasilikti sau galimybę – t.y. manyti, kad įmanomas kontroliuojamas vartojimas. O tai, kaip jau minėta anksčiau, jau savaime veda į atkrytį.

Blaivėjimo programos priėmimas. Narkomanas turi pripažinti būtinybę ir priimti blaivėjimo programą. Tuo pačiu jis turi tai daryti ne tik bendruomenėje, bet ir už jos. Tai susiję su darbu AA/AN susirinkimuose.

Pokyčiai savigarboje. Narkomano požiūris į save yra taip pat svarbus faktorius. Dažnai narkomanai savęs nemėgsta ar net nekenčia, tuo tarpu požiūris į save turėtų pakisti į teigiamą pusę. Žinoma, kad pakistų žemas savęs vertinimas, turi praeiti daugelis mėnesių, gal net metai.

Depresija, nerimas ir frustracijos lygis. Narkomanas į prablaivėjimą reaguoja daugybe įvairių emocijų, lygiai taip pat ir į pakitusias gyvenimo aplinkybes. Labai svarbu dirbti su depresija, kadangi būtent neveiklumas, apatiškumas, prislėgtumas ir beviltiškumas gali vėl grąžinti į vartojimą. Stresai, nerimas, nusivyliamai (frustracija) taip pat veda į atkrytį.

Trumpalaikis/visam gyvenimui susilaikymas nuo narkotikų. Nors visiškai aišku, kad tam, kad gydymas turėtų būti sėkmingas, reikia palaikyti visišką blaivybę.

Šį tekstą iš įvairių šaltinių surinko Kęstutis.