Mitai apie blaivėjimą ir atkrytį

Pirmas žingsnis užkertant kelią atkryčiui yra suprasti kas tai yra ir kas tai nėra. Kuo daugiau supranti ir žinai apie atkrytį, tuo mažesnė rizika, kad tu jį patirsi ir tuo mažiau pavojingas tau jis bus.

Yra pakankamai daug mitų, kurie atkrentančius žmones varo į neviltį. Daugelis žmonių šiais mitais tiki ir elgiasi taip lyg jie būtų tiesa.

Mitai sukelia problemų, nes jie trukdo imtis efektyvių veiksmų, kurių reikia tam, kad išvengtum atkryčio. Mitai apie atkrytį sukuria save išpildančias pranašystes. Kai mitas tampa „tiesa“ tau, tu elgiesi taip lyg tas mitas yra teisingas. Toks netinkamas elgesys sustiprina atkryčio procesą ir todėl mitas, kuriuo tu tiki, tampa tiesa.

Norime paneigti kai kuriuos mitus ir klaidingus įsitikinimus apie atkrytį ir pakeisime juos faktinėmis žiniomis, kurios padės tau realistiškiau susitvarkyti su atkryčio galimybe.

Mitus, kurie trukdo blaivėjimui, galima suskirstyti į keturias kategorijas:

1. Mitai apie tai ką reiškia narkotikų ir alkoholio vartojimas blaivėjant ir atkrentant.

2. Mitai apie atkryčio perspėjamuosius ženklus ir jų esmę.

3. Mitai apie motyvacijos reikšmę blaivėjimui.

4. Mitai apie gydymo efektyvumą.

Kiekvienas šių mitų bus detaliai apžvelgtas tam, kad pamatytume, kaip įvairūs mitai veda prie klaidingų išvadų, kurios skatina atkritimus.

 

Mitai apie tai ką reiškia narkotikų ir alkoholio vartojimas blaivėjant ir atkrentant

Daugelis atkrentančių žmonių tiki, kad pasveikimas yra susilaikymas nuo narkotikų ir alkoholio vartojimo ir kad atkrytis yra narkotikų ir alkoholio vartojimas. Todėl jie tiki, kad kai jie nevartoja narkotikų ir alkoholio, jie pasveiksta. Taip pat jie tiki, kad jie atkrenta tik tada, kai pradeda vartoti narkotikus ir alkoholį. Todėl jie pradeda manyti, kad susilaikymas nuo narkotikų ir alkoholio yra jų vienintelis sveikimo tikslas.

Blaivėjimas yra ne vien tik susilaikymas nuo narkotikų ir alkoholio. Abstinencija (susilaikymas) yra būtina, bet nepakankama blaivėjimo sąlyga. Tikras blaivėjimo procesas susideda iš kasdieninių užduočių atlikimo, kas padeda suvaldyti lėtinį abstinencijos sindromą ir atitaisyti narkomanijos sukeltą fizinę, psichologinę ir socialinę žalą. Kitais žodžiais tariant, blaivėjimas yra daug daugiau nei vien tik paprastas susilaikymas nuo narkotikų ir alkoholio. Jei tu galvosi, kad paprasta abstinencija padeda išgyti nuo narkomanijos, būsi nustebintas narkomanijos simptomais, kurie atsiranda blaivėjimo metu. Be to tu taip pat gali pasijusti visiškai bejėgis, nes tavo įsitikinimai neleis rasti būdo, kaip susitvarkyti su šiais simptomais.

Daugelis atkrentančių žmonių tokį mitą net dar papildo. Jei tu manai, kad pasveikti užtenka susilaikyti nuo narkotikų ir alkoholio, tai gali pradėti tikėti, kad kol nevartoji narkotikų ir alkoholio, tu gali kontroliuoti save ir savo elgesį. Tu klaidingai manai, kad kai tu blaivus, tu visada save gali kontroliuoti. Vienintelis būdas prarasti kontrolę yra vėl pradėti vartoti narkotikus ir alkoholį. Iš to galima padaryti išvadą, kad grįžimas prie narkotikų ir alkoholio turi būti sąmoningas ir valingas sprendimas. Todėl atkrytis yra sąmoningas ir valingas pasirinkimas. Taigi, gali manyti, kad kol nepasirinkai vartoti narkotikų ir alkoholio, tu kontroliuosi save ir su tavimi viskas bus tvarkoje.

Peržiūrėkime šių klaidingų įsitikinimų seką:

1. Susilaikymas nuo narkotikų ir alkoholio yra pasveikimas.

2. Atkrytis yra narkotikų ir alkoholio vartojimas.

3. Kada aš nevartoju narkotikų ir alkoholio aš sveikstu.

4. Aš atkrentu, kai aš vartoju narkotikus ir alkoholį.

5. Kai aš nevartoju narkotikų ir alkoholio, aš galiu kontroliuoti save ir savo elgesį.

Išvada: Atkrytis visada yra sąmoningo ir valingo apsisprendimo vartoti narkotikus ir alkoholį rezultatas.

Išvada: Mano sveikimo pagrindinis (ir vienintelis) uždavinys yra nevartoti narkotikų ir alkoholio.

 

Klaida yra ta, kad susilaikymas nuo narkotikų ir alkoholio negarantuoja, kad tu visą laiką galėsi sukontroliuoti save ir automatiškai pasveiksi. Susilaikymas nuo narkotikų ir alkoholio nutrauks aktyvią narkomanijos fazę (vartojimas – abstinencijos sindromas – vartojimas) ir padės neprarasti kontrolės, kuri dingsta intoksikacijos metu. Bet (kaip sakyta anksčiau), kada tu susilaikymu nuo narkotikų ir alkoholio sustabdai vartojimo metu atsirandančius narkomanijos simptomus, vietoj jų pasirodo blaivėjimo metu atsirandantys narkomanijos simptomai. Šie blaivėjimo metu atsirandantys simptomai gali būti tokie sunkūs, kad nuo jų tu nebegali sukontroliuoti savęs ir savo elgesio net tada, kai esi nepavartojęs narkotikų ir alkoholio.

Daugelis narkomanų, kurie atkrito, gali pasakyti, kad būdami blaivūs jie taip išsibalansavo ir nepakenčiamai jautėsi, kad grįžimas prie narkotikų atrodydavo kaip vienintelis galimas kelias. Jie kentėjo tiek skausmo, kad tematė tik tris kelius: 1) narkotikus ir alkoholį, kad nuslopintų skausmą; 2)savižudybę arba 3) beprotystę. Iš tokių kelių geriausias atrodė narkotikų ir alkoholio vartojimas.

Susilaikymas nuo narkotikų ir alkoholio yra būtinas blaivėjimui, bet tai nėra vienintelis sveikimo tikslas. Pagrindinis blaivėjimo uždavinys yra išmokti kaip gyventi prasmingą ir pilną gyvenimą be narkotikų ir alkoholio.

Blaivėjimo metu atsirandantys simptomai – lėtinis abstinencijos sindromas, nesugebėjimas susitvarkyti su gyvenimu be narkotikų ir alkoholio, narkomanijos praradimų sukelta krizė – trukdo sugebėjimui patenkinamai ir prasmingai gyventi be narkotikų ir alkoholio. Blaivėjimui būtina nustoti naudoti narkotikus ir kitas būseną keičiančias medžiagas ir tada išmokti kaip susitvarkyti su lėtiniu abstinencijos sindromu ir gyvenimo įtampa nesugrįžtant prie narkotikų ir alkoholio.

 

Mitai apie atkryčio perspėjamuosius ženklus ir jų esmę

Plačiai paplitęs klaidingas įsitikinimas yra toks, kad atkrytis įvyksta staiga ir savaime be jokio perspėjimo. Toks įsitikinimas sukelia bejėgiškumo jausmą. Atkrytis lieka paslaptingu įvykiu, kurio blaivėjantys žmonės negali visiškai sukontroliuoti. Kas jiems belieka, tai tik melstis ir tikėtis, kad atkrytis neįvyks.

Tiesa yra tokia, kad atkrytį galima atpažinti iš daugelio perspėjimo ženklų. Kai tu išmoksti atpažinti ir suvaldyti ankstyvuosius atkryčio perspėjimo ženklus, tu gali sustabdyti atkrytį dar prieš jam įsibėgėjant. Jei manysi, kad atkrytis yra tik narkotikų ir alkoholio vartojimas, tai tu galėsi atpažinti tik keletą atkryčio perspėjimo ženklų.

Žmonės, kurie tiki, kad atkrytis tėra tik narkotikų ir alkoholio vartojimas, gali atpažinti tik tuos perspėjimo ženklus, kurie yra susiję su narkotikų ir alkoholio vartojimu. Paprastai tai būna:

– mintys apie narkotikų ir alkoholio vartojimą;

– poreikis vartoti narkotikus ir alkoholį;

– ėjimas į situacijas, kur vartojami narkotikai ir alkoholis;

– gydymo (savipagalbos grupių ar kitų blaivėjimo programų) nutraukimas.

Šitie žmonės mano, kad jie visada atpažins perspėjimo ženklus, kai jie atsiras. Jiems nepasiseka pripažinti, kad neigimas tęsiasi ir blaivybės metu ir jis gali sustabdyti perspėjimo ženklų atpažinimą.

Galiausiai toks mąstymas priveda prie tokios minties „Jei aš atpažinsiu šiuos ženklus, aš galėsiu su jais susitvarkyti“ Peržiūrėkime šiuos klaidingus įsitikinimus:

1. Visi perspėjimo ženklai yra susiję su narkotikų ir alkoholio vartojimu ar blaivėjimo programos (AA, bendruomenės) nutraukimu (išėjimu iš bendruomenės).

1. Atkryčio įspėjamieji ženklai yra noras vartoti arba išėjimas iš bendruomenės (programos nutraukimas).

2. Aš sugebėsiu atpažinti šiuos (atkryčio perspėjimo) ženklus, kai jie atsiras.

3. Aš sugebėsiu susitvarkyti su šiais ženklais, kai juos atpažinsiu.

Išvada: Kol aš negalvoju apie vartojimą ir esu bendruomenėje, su manim yra viskas tvarkoje.

Tokie įsitikinimai gali sukelti labai rimtas problemas. Mintys apie narkotikų ir alkoholio vartojimą, poreikis vartoti, ėjimas į situacijas, kur vartojami narkotikai ir alkoholis ir išėjimas iš bendruomenės iš tikrųjų yra rimti atkryčio perspėjimo ženklai. Bet šie ženklai atsiranda atkryčio procesui jau įsibėgėjus. Tuo metu kai jie atsiranda daugelis narkomanų jau nebegali sukontroliuoti savo minčių ir elgesio. Todėl jie gali nebesugebėti atpažinti atkryčio ženklų ir imtis veiksmų jiems pašalinti.

 

Mitai apie motyvacijos reikšmę blaivėjimui

Daugelis bandančių išblaivėti žmonių mato, kad atkrytis atsitinka labai dažnai. Todėl jie bando paaiškinti, kodėl taip atsitinka. Dažnai atsiranda tokie klaidingi įsitikinimai:

1. Jei aš atkritau, aš nesu motyvuotas blaivėjimui.

2. Aš išblaivėsiu tada, kai narkotikai atneš man tiek praradimų, kad aš norėsiu blaivėti.

3. Jei aš atkritau, narkotikai man neatnešė tiek praradimų, kad aš norėčiau blaivėti.

Išvada: Atkritusiems žmonėms reikia dar daugiau praradimų tam, kad išnyktų atkryčiai.

Tai sekinanti išvada į atkrytį linkusiems žmonėms. Gali abejoti savo sveikumu, jei žinai, kad nori pasveikti, bet to nesugebi padaryti. Tai griauna savigarbą ir pasitikėjimą savimi bei sukelia gėdą ir kaltę.

Tai, kad kai kurie narkomanai atkrenta dėl to, kad jie nelaiko savęs narkomanais, yra tiesa. Jie nepripažįsta savo ligos, nes neatsirado pakankamai didelių pasekmių, kad jie patys tuo įsitikintų. Bet toks atkrytis ištinka tik tuos, kurie nebandė rimtai gydytis. Toks atkrytis neištinka tų žmonių, kurie žino, kad yra priklausomi ir žino, kad jie negali saugiai vartoti narkotikų ir alkoholio. Vienok jiems nesiseka išlikti blaiviems nepaisant to, kiek jie stengiasi.

Daugelis atkrentančių narkomanų jaučia daug skausmo. Iš tikrųjų šis skausmas yra toks stiprus, kad jie negali blaiviai gyventi. Stiprus skausmas iš tiesų trukdo jiems naudotis savo blaivėjimo programa.

 

Mitai apie gydymo efektyvumą

Daugelis blaivėjančių žmonių sunkiai dirba tam, kad išblaivėtų. Jie lanko konsultacijas ir grupinę terapiją. Jie nuolat lanko 12 žingsnių ir savipagalbos grupes. Vienok jiems nepasiseka ir jie atkrenta.

Pas tokius žmones atsiranda vienas iš dviejų vienodai žalingų klaidingų įsitikinimų. Pirmas klaidingas įsitikinimas yra, kad jokia gydymo forma ar savipagalbos grupė negali padėti. Tai paprasčiausiai netiesa. Yra daugybė atvejų, kai atkritę narkomanai išblaivėdavo po to, kai grįždavo į blaivėjimo programą, kuri nepadėjo prieš tai, ir bandydavo iš naujo. Visada verta surizikuoti dar kartą pabandyti gydytis ar nueiti į AN ar AA.

Kitas lygiai taip pat žalingas įsitikinimas yra visiškai priešingas. Tai įsitikinimas, kad gydymas (AA plius profesionalus konsultavimas) yra 100% efektyvus kiekvienam, kuris to nori, ir kad pagrindinė atkryčio priežastis yra sprendimas nutrakti gydymą. Kai taip įsitikinusiems žmonėms gydymas nenusiseka, jie pradeda manyti, kad taip atsitinka dėl to, kad su jais pačiais iš esmės yra kažkas negerai – (gal jie psichiškai nesveiki, arba jų organizmas nebegali daugiau be narkotikų) – ir todėl jie negali išblaivėti.

Štai tie klaidingi įsitikinimai:

1. Joks gydymo būdas ar savipagalbos grupė negali padėti man likti blaiviam.

2. Gydymas yra 100% efektyvus vengiant atkryčio.

Išvada: Jei aš atkritau, taip yra todėl, kad su manimi iš esmės yra kažkas negerai.

Išvada: Nėra jokios prasmės vėl siekti gydymo, man niekas negali padėti.

Tiesa yra ta, kad yra geras gydymas ir blogas gydymas. Yra gydymas, kuris yra efektyvus kai kuriems, bet ne kitiems. Ir yra dar daug nežinoma, koks yra efektyvus narkomanijos gydymas. Kai kurie žmonės atkrenta, kadangi jie neįgijo įgūdžių, kaip blaiviai gyventi. Bet tai nereiškia, kad jie to negali.

Atkrytis nereiškia, kad tu negali blaivėti. Tai nerodo, kad su tavim kažkas netvarkoje ir tu dėl to negali siekti blaivėjimo. Tai rodo, kad tu esi gana tipiškas narkomanas ir kad tau reikia pasiraitoti rankoves ir grįžti gydytis. Yra didelė tikimybė, kad jei rasi programą, kuri naudoja atkryčio prevenciją, tu sugebėsi pasiekti ilgalaikę blaivybę ar bent jau išmoksi gyventi blaiviai didesnę laiko dalį ir žymiai pagerinsi savo gyvenimą. Šių paskaitų tikslas ir yra parodyti tau, kaip su tikslia informacija ir pradėti būtent tai daryti.

 

 

Lėtinis abstinencijos sindromas (blaivėjimo metu atsirandantys simptomai)

Kai žmonės galvoja apie narkomaniją, paprastai jie galvoja tik apie vartojimo metu atsirandančius simptomus ir pamiršta apie blaivumo metu atsirandančius simptomus. Bet kaip tik blaivumo metu atsirandantys simptomai, ypatingai lėtinis abstinencijos sindromas, labai apsunkina blaivumo siekimą. Tyrimai rodo, kad lėtinio abstinencinio sindromo simptomai atsiradę dėl narkotikų smegenims padarytos žalos, gali prisidėti prie daugelio atkryčio atvejų.

Lėtinis abstinencijos sindromas susideda iš simptomų, kurie atsiranda po ūmios abstinencijos (narkotikų vartojimo nutraukimo) sindromo. Lėtinis – reiškia – ilgai. Sindromas – reiškia simptomų grupė. Simptomas – ligos pasireiškimo ženklas.

Lėtinis abstinencijos sindromas yra narkomanijos simptomų grupė, kurie atsiranda dėl to, kad nutraukiamas narkotinių medžiagų vartojimas ir net ilgam laikui prabėgus organizmas jaučia jų trūkumą. Paprastai šie simptomai atsiranda po 7 – 14 dienų blaivumo, po to kai stabilizuojamasi nuo ūmios abstinencijos sindromo.

Lėtinis abstinencijos sindromas atsiranda dėl biologinių ir psichologinių bei socialinių priežasčių. Jis susideda iš narkotikų sukeltos žalos nervų sistemai ir psichologinės įtampos bandant susitvarkyti su gyvenimu be narkotikų ir alkoholio.

Blaivybė sukelia daug įtampos ir skausmo. Daugelis narkomanų niekada prieš tai nemokėjo suvaldyti streso be narkotikų ir alkoholio. Stresas (arba įtampa) pasunkina nervų sistemos veiklos sutrikimus ir simptomai sustiprėja. Lėtinio abstinencijos sindromo stiprumas priklauso nuo dviejų dalykų: nervų sistemos sutrikimo nuo narkotikų vartojimo stiprumo ir blaivėjimo metu patiriamos įtampos.

Lėtinio abstinencijos sindromo simptomai paprastai labiausiai sustiprėja blaivumo 3 – 6 mėnesiuose. Sutrikimai nėra nepataisomi. Tai reiškia, kad esant tinkamam gydymui, daugelis simptomų išnyks. Todėl nereikia bijoti. Su tinkamu gydymu yra įmanoma išmokti normaliai gyventi nepaisant pablogėjimų. Bet prisitaikymas neįvyksta greitai. Atsigauti nuo nervų sistemos sutrikimų paprastai reikia nuo 6 mėnesių iki 2 metų esant gerai blaivėjimo programai.

 

Lėtinio abstinencijos sindromo simptomai

Kaip atpažinti lėtinį abstinencijos sindromą? Pagrindinis jo požymis yra nesugebėjimas spręsti paprastai nesudėtingas problemas. Prie to gali prisidėti 6 pagrindinės lėtinio abstinencijos sindromo simptomų rūšys. Tai yra:

1. Nesugebėjimas aiškiai galvoti.

2. Atminties sutrikimai.

3. Emocinis perreagavimas arba emocinis bukumas

4. Miego sutrikimai.

5. Fizinės koordinacijos sutrikimai

6. Neatsparumas įtampai.

Nesugebėjimas spręsti dažniausiai paprastas problemas dėl vieno kurio ar visų šių simptomų mažina pasitikėjimą savimi. Žmogus jaučiasi nepajėgus, sutrikęs, kad su juo ne viskas tvarkoje. Sumažėjęs pasitikėjimas savimi ir nesėkmės baimė trukdo produktyviai gyventi. Todėl smulkiau išnagrinėsime šiuos lėtinio abstinencijos sindromo simptomus, kurie prie nesugebėjimo spręsti paprastai paprastas problemas.

 

Nesugebėjimas aiškiai galvoti

Kai lėtinis abstinencijos sindromas suaktyvėja blaivėjantis žmogus gali patirti keletą mąstymo sutrikimų. Pats intelektas nėra pažeistas. Tiesiog tai yra taip lyg galva kartais neveiktų. Kartais ji dirba gerai, kartais ne.

Vienas iš labiausiai paplitusių simptomų yra nesugebėjimas susikoncentruoti (sutelkti dėmesio) ilgiau nei kelioms minutėms. Kitas paplitęs lėtinio abstinencijos sindromo simptomas yra abstraktaus mąstymo pablogėjimas. Abstraktus mąstymas – tai galvojimas apie nekonkrečias idėjas, t.y., tokius dalykus, kurių negali paimti į ranką, pamatyti ar padėti į dėžutę. Koncentracijos sutrikimai labiau pasireiškia tada, kai mąstoma apie abstrakčius dalykus.

Kitas paplitęs simptomas yra įkyrios mintys. Į galvą gali lįsti tos pačios mintys ir pastoviai joje suktis. Tada labai sunku tokias mintis nutraukti, jas išvyti ar tvarkingai jas išdėlioti.

 

Atminties sutrikimai

Pas blaivėjančius žmones labai paplitęs yra trumpalaikės atminties sutrikimas. Tu gali ką nors išgirsti ir suprasti, bet po 20 minučių tai pamiršti. Kas nors tau pasako instrukciją ir tu tiksliai žinai ką daryti. Bet po to kai nueini, atmintis tampa miglota arba tu viską pamiršti.

Kartais esant įtampai taip pat gali būti sunku atsiminti reikšmingus įvykius iš praeities. Šie prisiminimai nėra dingę, žmogus kitais kartais juos gali lengvai atsiminti. Žmogus supranta, kad jis tai žino, bet dabar negali to atsiminti esant įtampai.

Dėl atminties sutrikimų blaivėjimo metu gali būti sunku išmokti naujų įgūdžių ir įsisavinti informaciją. Tu išmoksti naujų įgūdžių įgydamas žinias ir pritaikydamas jas prie to, ką jau išmokai. atminties sutrikimai apsunkina naujų žinių pritaikymą prie to, ką jau išmokai.

 

Emocinis perreagavimas arba emocinis bukumas

Žmonės su emocinėmis problemomis blaivumo metu yra linkę perreaguoti. Kada atsitinka įvykis reikalaujantis dviejų laipsnių emocinės reakcijos, jie reaguoja su dešimčia. Tu gali pastebėti, kad labai supyksti dėl to, kas vėliau pasirodo labai paprasta. Tu gali jausti daugiau nerimo ar susijaudinimo, nei tam yra priežastis. Kada toks perreagavimas sukuria didesnį stresą (įtampą) nervų sistemai, nei ji gali išlaikyti, įvyksta gynybinė nervų sistemos reakcija – emocinis užsidarymas. Kai tau šitaip nutinka, tu tampi emociškai bukas, nesugebi nieko jausti. Ir net kai žinai, kad turėtum kažką jausti, tu to nejauti. Tu gali svyruoti nuo vienos nuotaikos prie kitos ir nežinoti kodėl.

 

Miego sutrikimai

Dauguma blaivėjančių žmonių patiria miego sutrikimus. Kai kurie jų yra laikini, kai kurie tęsiasi visą gyvenimą. Ankstyvojo blaivėjimo metu labiausiai paplitę simptomai yra neįprasti ar kamuojantys sapnai. Tie sapnai trukdo gauti tau reikalingą miego kiekį. Bet ilgėjant susilaikymo nuo narkotikų laikui jie pasirodo vis rečiau ir yra vis silpnesni.

Net kai tu nesapnuoji neįprastų ar košmariškų sapnų, tau gali būti sunku užmigti ar išmiegoti visą laiką – gali pabusti anksti ryte ir tau vėl sunku užmigti. Gali keistis tavo miegojimo įpročiai – gali miegoti ilgiau nei reikia arba mieguistumas gali imti įvairiu dienos metu. Kai kurie tokie įpročiai gali niekada nesugrįžti į “normalius” rėmus, bet dauguma žmonių sugeba prisitaikyti prie jų be didesnių sunkumų.

 

Fizinės koordinacijos sutrikimai

Labai rimtas lėtinio abstinencijos sindromo simptomas – nors galbūt ne taip labai paplitęs kaip kiti – yra fizinės koordinacijos sutrikimai. Paprastai tai yra galvos sukimasis, sunkiai išlaikoma pusiausvyra, sunkiai koordinuojami akies ir rankos judesiai, lėti refleksai. Todėl atsiranda nerangumas, nevikrumas ir žmogus lengviau gali susižeisti. Kai kada žmogus gali atrodyti kaip girtas, nors nėra išgėręs.

 

Neatsparumas įtampai

Problemos suvaldant stresą (arba įtampą) yra labiausiai trikdanti ir apsunkinanti lėtinio abstinencijos sindromo dalis. Blaivėjantys žmonės dažnai nesugeba atskirti mažai stresuojančių situacijų nuo labai stresuojančių situacijų. Paprastai neįtemptos situacijos gali sukelti jiems didesnę įtampą nei kitiems žmonėms ir todėl jie yra linkę perreaguoti. Jie gali daryti dalykus, kurie visiškai neatitinka situacijos. Vėliau jie gali net stebėtis, kodėl jie taip stipriai sureagavo.

Viskas dar labiau sudėtingėja, kad didelės įtampos metu visi kiti lėtinio abstinencijos sindromo simptomai dar labiau sustiprėja. Kuo didesnė įtampa, tuo sunkesnis lėtinis abstinencijos sindromas. Vienas sustiprina kitą. Lėtinio abstinencijos sindromo stiprumas sukuria įtampą, o įtampą sunkina lėtinį abstinencijos sindromą. Kai įtampa yra žema, simptomai silpnėja ir net gali išnykti. Kai tu esi gerai pailsėjęs ir atsipalaidavęs, tinkamai valgai ir gerai sutari su žmonėmis, su tavim tikriausiai bus viskas tvarkoje. Tavo mintys bus aiškios, tavo emocijos bus tinkamos su tavo atmintimi viskas tvarkoje. Tačiau didelė įtampos metu tavo smegenys staiga išsijungia. Atsiranda mąstymo sutrikimai, netinkamos emocijos ir atminties problemos.

Jei tavo mintys tampa sumišusios ir chaotiškos ar tu nesugebi susikoncentruoti, jei tau sunku atsiminti ar spręsti problemas, tu gali jausti, kad išprotėsi. Bet taip nėra. Šie simptomai yra normali tavo blaivėjimo dalis ir jie išnyksta esant susilaikymui nuo narkotikų ir alkoholio bei laikantis blaivėjimo programos. Jei tu to nesupranti, tai gali jausti gėdą ir kaltę, kas veda prie mažesnio pasitikėjimo savimi ir izoliacijos, kas sukuria įtampą ir sustiprina lėtinį abstinencijos sindromą. Tai skausmingas užburtas ratas, kuris nebūtinai turi atsirasti, jei tu supranti kas atsitinka. Kai pradeda sveikti tavo kūnas ir tavo protas ir kai tu išmoksti būdų kaip sumažinti lėtinio abstinencijos sindromo keliamą pavojų, yra įmanoma pilnai ir prasmingai gyventi, nepaisant to, kad simptomai gali vėl pasikartoti.

Kad atsigautum nuo narkomanijos žalojančių pasekmių būtina susilaikyti nuo narkotikų ir alkoholio. Tačiau narkomanijos žalojančios pasekmės pačios trukdo sugebėjimui susilaikyti nuo narkotikų ir alkoholio. Tai yra blaivėjimo paradoksas. Jei narkomanas pavartos narkotikų, jam trumpam viskas susitvarkys – trumpam jis pradės aiškiau galvoti ir pasijaus normaliai. Tačiau nelaimei, galiausiai narkomanas vėl praranda kontrolę ir narkotikus vartojimas vėl jį sugriauna.

Dėl to yra būtina padaryti viską įmanoma tam, kad susilpninti lėtinio abstinencijos sindromo simptomus. Būtina atpažinti lėtinį abstinencijos sindromą ir suprasti, kad tu nesi bejėgis ir kvailas. Kadangi lėtinio abstinencijos sindromo simptomai yra jautrūs stresui, tau reikia išmokti kaip kontroliuoti stresą kad nekiltų simptomai ar suvaldyti juos, kai jie atsiranda.

 

 

Lėtinio abstinencinio sindromo eiga

Lėtinio abstinencinio sindromo simptomai nėra kiekvienam vienodi. Jie skiriasi savo stiprumu, kaip dažnai atsiranda, kaip ilgai tęsiasi. Kai kurie žmonės patiria vienus simptomus, kai kurie kitus, kai kurie žmonės nepatiria išvis nė vieno.

Laikui bėgant lėtinis abstinencijos sindromas gali silpnėti, gali stiprėti, gali likti toks pat arba gali atsirasti ir išnykti. Jei jis laikui bėgant silpnėja, jį galima vadinti regeneraciniu (atsistatančiu). Jei jis stiprėja, ji galima vadinti degeneraciniu (blogėjančiu). Jei jis lieka toks pat, jį galima vadinti stabiliu. Jei jis ateina ir praeina, jį galima vadinti nestabiliu.

Regeneruojantis lėtinis abstinencijos sindromas su laiku palaipsniui silpnėja. Kuo ilgiau žmogus yra blaivus, tuo silpnesni tampa simptomai. Žmonėms su regeneruojančiu lėtiniu abstinencijos sindromu yra lengviau blaivėti, kadangi smegenys greitai pradeda vėl veikti normaliai.

Degeneruojantis lėtinis abstinencijos sindromas yra visiškai kitoks. Nors žmogus yra blaivus, tačiau simptomai su laiku stiprėja. Taip gali nutikti net kai žmogus vaikšto į AN ir/arba laikosi tam tikros blaivėjimo programos. Žmonės su degeneraciniu lėtiniu abstinencijos sindromu yra linkę atkristi. Blaivybė tampa tokia skausminga, kad jie jaučia turį nusiskausminti su narkotikų ar alkoholio pagalba, juos ištinka fizinė ar emocinė krizės, ar planuoja savižudybę, kad skausmas baigtųsi.

Žmogus su stabiliu lėtiniu abstinencijos sindromu patiria tą patį simptomų lygį ilgą blaivėjimo laiką. Gali būti dienų, kai simptomai truputį sustiprėja ar truputį susilpnėja, bet iš esmės jie lieka tokie patys. Daugumą blaivėjančių žmonių tai labai vargina, kadangi jie mano, kad kuo ilgiau jie yra blaivūs, tuo geriau jie turi jaustis. Praėjus pakankamai blaivaus laiko daugelis žmonių išmoksta suvaldyti šiuos simptomus.

Nestabilaus lėtinio abstinencijos sindromo simptomai pasirodo ir išnyksta. Pradžioje žmonėms su nestabiliais simptomais atrodo, kad simptomai greitai silpnėja. Bet vėliau jie patiria pasikartojančius lėtinio abstinencijos sindromo epizodus, kurie gali būti gana stiprūs. Kai kuriems žmonėms epizodai trumpėja, silpnėja, kol galiausiai išnyksta. Kitiems jie periodiškai tęsiasi visą gyvenimą.

Tokia lėtinio abstinencinio sindromo eiga yra pas tuos žmones, kurie neturėjo gydymo nuo lėtinio abstinencinio sindromo ir kurie nežino kaip suvaldyti simptomus arba jų išvengti. Tradicinis gydymas neteikė dėmesio šiems simptomams, kadangi jie ilgai buvo neatpažįstami. Jei tu žinai, ką daryti ir tu nori to, degeneracinis lėtinis abstinencinio sindromas gali būti pakeistas stabiliu, stabilus į regeneracinį ir regeneracinis į nestabilų lėtinį abstinencijos sindromą.

Labiausiai paplitusi lėtinio abstinencinio sindromo eiga yra regeneracinė, kuri su laiku tampa nestabili. Palaipsniui viskas gerėja, kol simptomai neišnyksta ir pasirodo tik retkarčiais. Pirmas žingsnis yra pašalinti simptomus. Tai reiškia taip juos suvaldyti, kad tu nepatirtum jų dabar. Tolesnis tikslas yra sumažinti jų dažnumą, kaip ilgai jie tęsiasi ir kiek sunkūs jie yra. Privalai atsiminti, kad net kai pas tave jų nėra, visada yra tikimybė, kad jie atsiras. Todėl būtina sukurti apsisaugojimą nuo jų – apsidraudimas, kuris sumažina tavo riziką.

 

 

Lėtinio abstinencinio sindromo simptomų suvaldymas

Kuo mažiau stengiesi sustiprinti save prieš lėtinį abstinencijos sindromą, tuo silpnesnė tavo gynyba. Tai lyg skiepai prieš gripą – kuo seniau skiepijaisi, tuo didesnė tikimybė, kad rimtai susirgsi atėjus epidemijai. Didelę lėtinio abstinencijos sindromo riziką paprastai sukuria nepakankamas rūpinimasis savimi ir nesirūpinimas savo blaivėjimo programa. Jei nori blaivėti be atkryčio, tau reikia atpažinti tavo gyvenimo stresines situacijas, kurios gali padidinti lėtinio abstinencijos sindromo riziką.

Kadangi tu negali išvengti visų stresinių situacijų, tau reikia pasiruošti suvaldyti jas, kai į tokias pateksi. Tai ne situacija išveda tave iš rikiuotės, o tavo reakcija į situaciją.

Kadangi lėtinio abstinencijos sindromo simptomus paleidžia ir sustiprina stresas, lėtinis abstinencijos sindromas gali būti kontroliuojamas mokantis suvaldyti stresą. Tu gali išmokti atpažinti streso priežastis bei ugdyti problemų sprendimo bei sprendimų darymo įgūdžius, kurie padeda sumažinti stresą. Tinkama dieta, mankšta, reguliarūs įpročiai ir teigiama nuostata – visa tai suvaidina savo svarbų vaidmenį kontroliuojant lėtinį abstinencijos sindromą. Kaip įrankis vėl ištreniruoti smegenis tinkamai funkcionuoti ir sumažinti stresą gali būti naudojama relaksacija.

 

Stabilizacija

Jei pas tave yra lėtinio abstinencijos sindromo simptomų, yra svarbu juos sukontroliuoti kaip įmanoma greičiau. Štai keletas pasiūlymų, kurie gali padėti tau laiku atpažinti kas vyksta ir pašalinti simptomus iki tol, kol jie dar nėra “kontroliuojami”.

Kalbėjimas: Pradėk kalbėti su žmonėmis, kurie neketina tavęs kaltinti, kritikuoti ar minimizuoti. Tau reikia kalbėti apie tai, ką tu patiri. Tai padės tau išvysti situaciją realistiškiau. Tai padės sąmoningai pastebėti simptomus. Ir tai užtikrins paramą tada, kai tau reikės kuo nors pasitikėti.

Ventiliacija: Išreikšk tiek, kiek tu gali apie tai, ką tu galvoji ir jauti, net jei tai atrodo neprotinga ir nepagrįsta.

Pasitikrinimas su realybe: Paklausk ko nors, ar tavo elgesys atrodo protingas. Ne vien tai, ką tu sakai, bet tavo elgesys. Tavo suvokimas to, kas vyksta gali būti labai skirtingas nuo realybės.

Problemų sprendimas ir tikslų statymas: Ką tu ketini daryti tuoj pat apie tai, kas vyksta? Tu gali pasirinkti veiksmus, kurie gali pakeisti dalykus.

Analizė: Pagalvok apie tai, kas vyko. Ar gali atpažinti, kaip prasidėjo epizodas? Kas galėjo jį pabaigti greičiau? Pagalvok apie kitus kartus, kada atsirasdavo lėtinis abstinencijos sindromas. Kaip jis prasidėdavo? Kaip baigdavosi? Ar yra kokių variantų, kurie suveiktų geriau ir greičiau?

 

Mokymasis ir treniruotės

Mokymasis apie narkomanijos ligą, blaivėjimą ir lėtinio abstinencijos sindromo simptomus padeda išsivaduoti nuo nerimo, kaltės ir sutrikimo, kurie sukuria papildomą įtampą apsunkinančią lėtinio abstinencijos sindromo simptomus. Kaip blaivėjančiam žmogui tau reikalinga informacija tam, kad suprastum, kad simptomai blaivėjant yra normalu.

Tau taip pat reikia išmokti suvaldymo įgūdžių, kad žinotum ką daryti, kad sukontroliuotum ir pašalintum stresą ir simptomus, kai jie atsiras. Treniruotės gali sustiprinti tavo sugebėjimą atsiminti, susikoncentruoti ir aiškiai galvoti. Treniruotės gali sustiprinti tavo sugebėjimą atsiminti, susikoncentruoti ir aiškiai galvoti. Treniruotės – tai tam tikrų įgūdžių lavinimas ssaugioje aplinkoje, kad atsirastų pasitikėjimas savimi. Tai apima mokymąsi daryti dalykus žingsnis po žingsnio ir vienu kartu daryti tik vieną darbą, kad nesijaustum perkrautas. Tai taip pat apima užsirašyti tai, ką nori atsiminti ir klausti, kai tau reikia kažką išsiaiškinti.

Mokymasis apie lėtinio abstinencinio sindromo simptomus, žinojimas, ko tikėtis ir neperreagavimas į simptomus sustiprina sugebėjimą gyventi tinkamai ir efektyviai.

 

Rūpinimasis savimi

Kai viskas yra pasakyta ir padaryta, tu esi atsakingas už tai, kad apsaugotum save nuo bet ko, kas stato į pavojų tavo blaivybę ar kas sukelia lėtinio abstinencijos sindromo simptomus. Ypatingos svarbos tau turi būti sumažinti stresą, kuris atsiranda dėl simptomų ir kuris prisideda prie šių simptomų. Tu turi išmokti elgtis taip, kad apsisaugotum nuo streso, kuris gali pakenkti tavo blaivybei. Rūpinimasis savimi ir yra toks elgesys, kuris tau padeda būti tvirtam priimant savo poreikius ir neleidžiant kitiems žmonėms ar situacijoms priversti tave reaguoti tokiu būdu, kuris nėra palankus tavo blaivybei.

Tam kad apgintum save nuo nereikalingo streso, tu turi pirma atpažinti savo nuosavus streso sukėlėjus, tas situacijas, kuriose tu perreaguoji. Tada išmokti keisti tas situacijas, vengti jų, pakeisti savo reakcijas ar išmokti įsikišti į jas prieš tai, kol jos dar neišslydo iš kontrolės.

 

Maitinimasis

Kaip tu valgai yra labai susiję su streso lygiu ir su tavo sugebėjimu suvaldyti lėtinio abstinencijos sindromo simptomus. Bloga sveikata pati savaime prisideda prie streso ir blogas maitinimais prisideda prie blogos sveikatos. Tu gali blogai maitintis dėl savo blogų valgymo įpročių arba dėl to, kad tavo kūnas, pažeistas narkotikų ir alkoholio, nesugeba išnaudoti maistingų medžiagų, kurias tu suvalgai.

Susilaikymas nuo narkotikų ir alkoholio skatina tam tikrą pagerėjimą, bet vien tik susilaikymo nepakanka, kad atstatytum sužalotą kūną ir palaikytum gerą sveikatą. Turi išugdyti naujus valgymo įpročius ir jų nuolatos ir reguliariai laikytis. Tavo kasdieninė dieta turi būti subalansuota ir susidėti iš daržovių, vaisių, angliavandenių, baltymų, riebalų ir pieno produktų. Paprašyk dietologo, kad padėtų tau sutvarkyti, kiek daug kalorijų tau reikia kiekvieną dieną ir kiek reikia įvairių rūšių produktų.

Alkis sukelia stresą. Bandyk suplanuoti savo valgymo tvarkaraštį taip, kad nepraleidnėtum valgio ir taip, kad tu periodiškai galėtum maistingai užkąsti. Nevalgyk saldainių, bulvinių traškučių, limonadų ir kito labai kaloringo, tačiau mažai maistingo maisto. Ypač tu turėtum vengti maisto sukeliančio stresą – tokio kaip koncentruoti saldumynai, kofeinas ir stipri arbata. Toks maistas tavo kūne sukelia tokią pat reakciją, kuri atsiranda baimės ar stipraus susijaudinimo metu. Koncentruoti saldumynai – saldainiai, sirupas ir cukrumi pasaldinti gėrimai – tau leidžia greitai “pakilti”, bet po valandos atsiranda nuosmukis, kurį lydi nervingumas ir irzlumas. Atsimink, kad priežastis užkandžiams yra įveiktinuovargį ir nervingumą. Maistingai užkąsk prieš tai, kol pasijusi alkanas, kad neatsirastų potraukis saldumynams.

Kofeinas taip pat sukelia nervingumą ir įtampą. Tai gali taip pat trukdyti sukaupti dėmesį ir tavo sugebėjimui miegoti. Miego trūkumas ar nereguliarus miegas sukelia irzlumą, depresiją ir nerimą.

 

Fiziniai pratimai

Fiziniai pratimai padeda atstatyti kūną ir palaiko jo normalią veiklą, tuo pačiu taip pat sumažina stresą. Fiziniai pratimai tavo smegenyse sužadina tokių cheminių medžiagų išsiskyrimą, kurios leidžia tau gerai jaustis. Šios cheminės medžiagos yra natūralios paties organizmo nuskausmintojai, kurie palengvina skausmą, nerimą ir įtampą.

Įvairiems tikslams tinka įvairūs fizinių pratimų tipai.Lankstumo ir judrumo pratimai labiausiai padeda blaivėjimui. Lankstumo pratimai padeda palaikyti tavo kūno lankstumą ir atpalaiduoti raumenų įtampą. Judrumo pratimai yra ritmiški ir energingi pratimai skirti didžiųjų raumenų grupėms. Judrumo pratimai yra skirti pagreitinti širdies ritmą iki 75% jo maksimalaus greičio ir tokį greitį išlaikyti mažiausiai 20-30 minučių.

Rekomenduojamas reguliarus judrumo pratimų naudojimas. Bėgimas, plaukimas, šokinėjimas per virvutę ir važiavimas dviračiu yra paplitę judrumo pratimai. Šokis taip pat gali atstoti judrumo pratimus, bet jis turi būti daromas judriai.

Daugelis blaivėjančių žmonių gali paliudyti fizinių pratimų vertę sumažinant lėtinio abstinencijos sindromo simptomų stiprumą. Po mankštos jie jaučiasi daug geriau, jiems lengviau susikoncentruoti ir atsiminti ir jie sugeba daugiau nuveikti.

Pasirink tokius pratimus, kurie tau suteikia pasitenkinimo ir kurie tau labiausiai tinka. Dauguma daktarų ir sveikatingumo knygučių patars sportuoti tris ar keturis kartus per savaitę, bet blaivėjantiems žmonėms rekomenduojama užsiimti pratimais kiekvieną dieną dėl jų vertės  mažinant stresą. Kiekviena diena, kada tu nesportuoji yra diena, kada tu sau trukdai labiau atsipalaiduoti, daugiau nuveikti ir būti energingesniu.

 

Relaksacija

Yra daug dalykų, kuriuos tu gali lengvai padaryti, kad sumažintum ar išvengtum streso, kai tu negali pakeisti situacijos ar geriau susitvarkyti su kasdieninio gyvenimo įtampa. Juoktis, žaisti, klausyti muzikos, pasakoti istorijas, fantazuoti, skaityti, apturėti masažą yra kai kurie natūralūs streso mažinimo metodai.

Žaidimai yra būtina relaksacijos forma, kurios dažnai nepaisoma. Sunku pasakyti, kas yra žaidimas, kadangi tai nėra tiek, ką tu darai, bet kaip tu darai tai. Mums visiems reikia laiko pasilinksminimui, juokui, vaikiškumui ir laisvumui. Yra ir kiti malonios pramogos, kurias gali naudoti kaip natūralius streso sumažintojus. Pabandyk masažą, turuliukų vonią, pasivaikščiojimą vienam arba su draugu.

Gili relaksacija yra kūno ir proto atpalaidavimo būdas tam, kad sumažinti stresą ir sukelti ramybės būseną. Gili relaksacija subalansuoja kūną ir sumažina streso hormonų gamybą. Kai tu relaksuojiesi, kūnas reaguoja priešingai nei “kautis ar bėgti” reakcija. Kai tu atsipalaiduoji, raumenys apsunksta, kūno temperatūra pakyla ir tavo kvėpavimas bei širdies ritmas sulėtėja. Raumenys negali būti atsipalaidavę ir įsitempę tuo pačiu metu. Yra neįmanoma būti įsitempusiu, kai fiziškai atsipalaiduoji. Tu gali išmokti technikų kaip atpalaiduoti savo kūną. Tinkamu relaksacijos naudojimu galima sumažinti stresą, kuris atsiranda dėl mąstymo emocinių bei atminties procesų sutrikimų ir jautrumo stresui.

Yra daug įvairių relaksacijos pratimų, kuriuos gali naudoti. Tu gali užmerkti akis patogioje pozoje ir kartoti sau malonų žodį daug kartų. Arba gali įsivaizduoti save ramioje aplinkoje- kaip prie ramaus ežero ar žalioje pievoje. Išsirink tau tinkantį relaksacijos būdą ir dažnai juo naudokis. Pastebėsi, kad tai vertinga pagalba mažinant stresą ir palaikant dvasios ramybę.

 

Dvasingumas

Dvasingumas yra aktyvus ryšys su didesne nei tu jėga, kuri tavo gyvenimui suteikia prasmę ir tikslą. Kai tu dirbi su dvasine programa, tu sąmoningai ir aktyviai bandai tapti kažko didesnio ir galingesnio nei tu pats dalimi.

Tikėjimas Aukštesniąja Jėga leidžia nebebūti tau savo visatos centru ir suteikia sielos ramybę žinojimu, kad yra jėga, kuri nėra apribota tavo silpnumu ir ribotumais. Dvasinis vystymasis tau gali padėti įgyti naują pasitikėjimą savo sugebėjimais ir naują vilties jausmą. Būtent su dvasine programa tu gali pasiekti vilties ir teigiamos nuostatos į ateitį.

Dirbant su savo dvasingumu tau yra svarbu naudoti AA ar AN programos principus. AA/AN pateikia nuorodas kaip praplėsti savo sąmoningą kontaktą su Dievu. Tu neprivalai įsivaizduoti Dievo kokiu nors vienu būdu tam, kad pasiektum sąmoningą kontaktą. Tu tiesiog turi būti atviras Aukštesniosios Jėgos galimybei ir norėti eksperimentuoti bendravime su ta Jėga. Svarbu struktūruoti savo gyvenimą taip, kad galėtum kiekvieną dieną praleisti kažkiek laiko vienas, bandydamas bendrauti su Aukštesniąja Jėga. Svarbu įvertinti savo vertybes ir pažvelgti į save, kad pamatytum, ar tavo gyvenimas atitinka šias vertybes.

Dvasinė disciplina yra sąmoningai pasirinkta veiksmų kryptis. Daugelis blaivėjančių narkomanų sunkiai priima discipliną. Anksčiau jie gyvendavo nesilaikydami suvaržymų ir tenkindavo kiekvieną pirmą savo kilusį norą, o disciplina tam prieštarauja. Dvasinės disciplinos tikslas yra laisvė nuo kaprizų vergijos. Dvasinė disciplina apima maldą ir meditaciją, dvasinę bendriją ir nuolatinį savo dvasinio augimo įvertinimą.

 

Subalansuotas gyvenimas

Subalansuotas gyvenimas reiškia, kad tavo gyvenimas yra harmoningai išvystytas visais įmanomais aspektais. Tai reiškia, kad tu esi sveikas fiziškai ir psichologiškai, ir turi sveikus santykius. Tai reiškia, kad tu esi dvasinė visuma. Tai reiškia, kad tu daugiau nebesusitelki ties vienu gyvenimo aspektu. Tai reiškia, kad tu gyveni atsakingai, skirdamas savo laiką savo darbui, savo šeimai, savo draugams ir tuo pačiu savo augimui ir blaivėjimui. Tai reiškia leisti Aukštesniąjai Jėgai veikti tavo gyvenime. Tai reiškia pilną gyvenimą.

Tai reiškia turėti balansą tarp darbo ir žaidimo, tarp atsakomybių prieš kitus pildymo ir tavo poreikių sau išpildymo.Tai reiškia gyventi optimaliame streso lygyje, palaikant pakankamai streso, kad gyventum sveiku būdu ir neperkrautum savęs stresu taip, kad jis taptų neproduktyvus. Su subalansuotu gyvenimu atsisakoma greito norų patenkinimo gyvenimo būdo tam, kad pasiektum pilną ir prasmingą gyvenimą.

Subalansuotas gyvenimas reikalauja tinkamos sveikatos priežiūros, kad kūnas gerai veiktų. Maitinimasis, poilsis ir pratimai įgauna atitinkamą vietą tavo gyvenime, kad suteiktų energijos, suvaldytų stresą, sumažintų ligą ir skausmą, įveiktų nuovargį ir atstatytų sužalotą kūną.

Laisvė nuo fizinių sutrikimų leidžia augti psichologiškai. Kai tu jautiesi gerai, yra lengviau galvoti apie savo nuostatas bei vertybes ir dirbti su neigimu, kalte ir pykčiu. Subalansuotam gyvenimui būtina išvystyti savigarbą ir pasitikėjimą savimi ir išmokti jaustis gerai su savimi.

Subalansuotam gyvenimui reikia stipraus bendravimo rato, kuris skatintų ir globotų tave, bei sveiką, į blaivėjimą nukreiptą gyvenimo būdą. Sveikas bendravimo ratas suteikia priklausomumo jausmą. Jis apima santykius, kuriuose tu jautiesi, kad esi vertinga dalis. Jis apima šeimos narius, draugus, gimines, bendradarbius, konsultantus, darbdavius, savipagalbos grupės narius ir sponsorius.