Vaikai liudytojai, aukos, jų parodymai ir teismo proceso metu patiriamo streso įtaka mokslininkus pradėjo dominti palyginus neseniai. Ilgą laiką vaikų parodymai buvo laikomi nepatikimais, todėl vaikai praktiškai nebuvo kviečiami duoti parodymų. Tačiau situacija pradėjo keistis ir jau kelis dešimtmečius mokslininkai tiria ne tik vaikų apklausos ypatumus, vaikų parodymų tikslumą bei patikimumą, bet taip pat buvo atkreiptas dėmesys į vaiko teismo proceso metu patiriamą stresą, jo įtaką vaiko parodymams, priežastis ir jo sukeliamas pasekmes vaikui.

Edelstein ir jo kolegos (Edelstein et al, 2002, p.274) pažymi, kad tyrimų, nagrinėjusių vaiko reakcijas į dalyvavimą teismo procese, visuma rodo, jog vaikai, dalyvavę teismo procese kaip aukos seksualinio išnaudojimo bylose, gali patirti padidintą emocinį ir elgesio distresą, ypač teismo proceso metu ir netrukus po jo. Labai svarbu atsižvelgti į vaiko emocinę būseną teismo proceso metu, nes tai gali turėti ir teisnių pasekmių, kadangi tyrimais buvo nustatyta, jog egzistuoja ryšys tarp vaiko emocinės būsenos ir jo sugebėjimo duoti parodymus – vaikai, kurie jautėsi labiau įsitempę dėl kaltinamojo buvimo ar teismo salės aplinkos, buvo mažiau nusiteikę pasakoti, kas nutiko, ir jų parodymai buvo mažiau tikslūs ir pilni (Cashmore, 2002, p. 207). Tuo tarpu teismo simuliacijos, teismų stebėjimo tyrimai rodo, kad vaikai liudytojai patyrę mažiau streso galėjo pateikti pilnesnę ir tikslesnę informaciją (Cashmore, 2002, p. 208).

Daugeliui suaugusiųjų yra sunku stoti prieš teismą duodant parodymus ir jaunimui ši patirtis gali būti dar labiau bauginanti (Esam, 2002, p. 317). Daugelis tyrimų parodė, kad parodymų davimas teisme dažniausiai yra vaikams stresą sukelianti patirtis. Šis vaikų patiriamas emocinis distresas sukelia įvairius neigiamus padarinius be potencialios papildomos traumos nusikaltimo aukoms. Be to, kaip jau buvo minėta, emocinė įtampa gali ženkliai įtakoti vaiko kognityvinius sugebėjimus, šitaip dar labiau apsunkinant vaiko apklausą, įtakojant nepilnų parodymų davimą ir panašiai (Köhnken, 2002, p. 234). Distresas ir baimė gali kai kuriuos vaikus priversti prarasti dėmesio koncentraciją, sutrikdyti jų gebėjimus klausytis ir atsakinėti į klausimus (Cunningham, Hurley, 2007, book 2, p. 4). Taigi yra svarbu atsižvelgti į vaiko emocinę būseną tesimo proceso metu, kaip teismo proceso sukeliamas stresas įtakoja vaiko gebėjimus duoti parodymus, jo parodymų tikslumą, pilnumą ir patikimumą.

Tačiau mokslininkai taip pat tiria ir galimus ilgalaikius tesimo proceso metu vaikui sukelto streso padarinius. Šie ilgalaikiai dalyvavimo teismo procese padariniai yra ne tokie aiškūs, bet susidaro bendras įspūdis, kad distresas susijęs su dalyvavimu teismo procese gali išlikti net kelerius metus (Edelstein et al, 2002, p. 274). Tokie tyrimų rezultatai skatina ieškoti streso šaltinių bei būdų mažinti vaikų teismo proceso metu patiriamą stresą.

Įvairiais tyrimais buvo nustatyta, kad palaikymo stoka, liudijimas daugiau nei vieną kartą, liudijimo perspektyva (Edelstein et al, 2002, p. 265-266), informacijos apie teismo procesą trūkumas (Edelstein et al, 2002, p. 268-269) bei tiesioginis susidūrimas su kaltinamuoju (Köhnken, 2002, p. 234, Cunningham, Hurley, 2007, book 1, p. 6, Edelstein et al, 2002, p. 264) yra vieni svarbiausių streso šaltinių teismo proceso metu. Nors kelių apklausų ir vieno parodymų davimo efektas nėra stiprus, nesibaigiančios apklausos ir pakartotinas parodymų davimas ypatingai sekina bent jau trumpam laikui (Edelstein et al, 2002, p. 269). Cunningham ir Hurley (2007, book 1, p. 6) kaip svarbius streso šaltinius taip pat nurodo informacijos bei supratimo apie teismo procesą trūkumą; teismo posėdžių perkėlimus, pasikeitimus ar atidėjimus; viešąjį pasirodymą (kaip pažymi Köhnken (2002, p. 235), nepažįstamų žmonių dalyvavimas sudaro papildomą įtampą vaikui liudytojui). Atsižvelgiant į išvardintus bei kitus stresą sukeliančius šaltinius bei jų trumpalaikius ir ilgalaikius padarinius, teisinėje sistemoje buvo pradėti vykdyti ikiteisminio tyrimo bei teismo proceso, kuriuose dalyvauja vaikai, pakeitimai.

Atsižvelgiant į streso šaltinius, įvairios šalys pradėjo naudoti tam tikras procedūras, siekiant sumažinti vaiko streso lygį teismo proceso metu. Pokyčiai tyrimo bei teismo proceso procedūrose, kaip rašo Cashmore (2002, p. 203), yra skirtos pabandyti prisitaikyti prie vaikų poreikių, tuo pat metu nepažeidžiant kaltinamojo teisių. Šiuos pasikeitimus galima suskirstyti į tris grupes: teismo aplinkos pakeitimai ir naujų procedūrų taikymas siekiant sumažinti pagrindinių stresorių įtaką vaikams teismo proceso metu; įgalinti vaikus, paruošiant juos teismo proceso patirčiai; ir lavinti specialistų, dalyvaujančių tyrime ir teismo procese, įgūdžius (Cashmore, 2002, p. 203).

Šis darbas skirtas teismo aplinkos pakeitimo būdams bei procedūroms, kurios yra taikomos teismo proceso metu, siekiant sumažinti vaiko patiriamą stresą. Tikslas yra pristatyti naujausias procedūras, kurios yra naudojamos kaip apsauginės priemonės nuo pagrindinių teismo proceso stresorių. Taigi bus apžvelgtos pagrindinės pagalbinės priemonės, kuriais gali naudotis liudytojai, kai nusprendžia (arba kvalifikuotas specialistas nusprendžia), jog jiems reikia papildomų priemonių parodymų davimui.

Čia pateikiamas ir visas referatas: Vaikai liudytojai

Autorius: Irina