Tam tikrą kertelę širdyje užima psichodinaminė paradigma, tačiau moksle ši kryptis atsileka nuo kur kas modernesnio „sūnėno“ – kognityvinės elgesio terapijos (CBT). Psichodinaminės psichoterapijos yra paremtos panašiu mąstymu kaip ir psichoanalitinėje terapijoje, kuri yra kiek senoka ir geriausiai tiko seneliui Freud. Viena mano draugė aukštojoje mokykloje buvo aktyvi psichoanalitinės terapijos šalininkė, ir mano nuomone, jos gebėjimas gydyti šia terapija buvo pagrįstas neeiline praktika ir gabumais.
Aišku, kad dabar psichologija yra daug labiau pažengęs mokslas, kurį tobulina vis labiau išsilavinę žmonės. Šaunu, kai yra šimtai aprašytų atvejų, kurie paremia tam tikrą psichoterapiją, tačiau mokslas reikalauja randomizuotų, kontroliuojamais kintamaisiais atliktų tyrimų ir bandymų. Šitai sukuria dideles antraštes, ir atitinkamą Jūsų pasitikėjimą prieš kitus autorius.
Žurnalas The American Juornal of Psyhiatry publikavo būtent tokį straipsnį: psychodynamic therapy versus CBT smackdown – kuris yra geresnis generalizuotam nerimo sutrikimui (GAD)? GAD yra labai įvairių nerimo tipų, daugumai žmonių GAD diagnozuojama kai jie jaučia chronišką, plintantį ir nekontroliujamą nerimą, dažnai pasireiškiantį kartu su somatiniais nusiskundimais, nesant jokiai pagrįstai priežasčiai. Tai paveikia žmonių gebėjimą dirbti, susikoncentruoti mokykloje ar darbe, bei priverčia laikytis darauge esančių bičiulių ar reikšmingų kitų žmonių.
Efektyvumo patikrinimas buvo paprastai suplanuotas – dvi besigydančių grupės, viena kuri buvo gydoma psichodinamine psichoterapija, ir kita grupė, kuriai buvo taikyta CBT. Nors tai ir nebuvo didelis, daugiaašis tyrimas, jame dalyvavo 57 tiriamiieji, grubiai padalinti į dvi apyligias grupes. Kiekvienam tirimajam buvo suteikta iki tristešimties terapinių sesijų, kurios vyko kartą per savaitę – labiausiai paplitęs terapijų modelis realiame gyvenime. Taip, šiame tyrime nebuvo net kontrolinės grupės, tačiau tai dažnas atvejis psichoterapiniuose tyrimuose, kur kontrolinės grupės neretai kritikuojamos kaip neadekvatus placebo. Taigi čia galima kelti hipotezę, kad psichoterapija yra tiek pat efektyvi, kaip ir bet koks pasikalbėjimas su žmogumi kartą per savaitę.
CBT jau ankščiau buvo tirtas ir rezultatai patvirtino, kad tai efektyvus generalizuoto nerimo sutrikimo gydymo metodas. Tačiau ankščiau nebuvo atlikta nei vieno tyrimo, kuriuo būtų bandyta palyginti psichodinaminę psichoterapija su CBT.
Rezultatai tikriausiai nenustebins Jūsų. Psichodinaminė psichoterapija buvo ištirta kaip tokia pati efektyvi kaip ir CBT gydant generalizuotą nerimo sutrikimą. Pirminiams tyrimo matavimams tyrėjai naudojo: HAM-A, Beck’o nerimo instrumentą, Hospital Anxiety and Depression Scale, o tarpasmeninėms problemoms tirti – Inventory of Interpersonal Problems. Atlikus šiuos matavimus jokių reikšmingų skirtumų tarp terapijų efektyvumo nebuvo suskaičiuota.
CBT buvo pranašesnė nei psichodinaminė psichoterapija atlikus papildomus matavimus instrumentais, kurie tiria nerimo bruožus: State-Trait Anxiety Inventory, Penn State Worry Questionaire ir BDI.
Vienas iš įdomių psichoterapijų tyrimų bruožų yra tai, kad šiuose tyrimuose yra naudojama daug daugiau instrumentų, nei tuose, kur tiriamas vaistų efektyvumas. Pavyzdžiui farmakologiniuose tyrimuose nėra įprasta matuoti, kiek žmonių atkrito tyrimo metu, ar matuoti kokį nors psichologinį aspektą (kaip depresijos vertinimas – Beck’o depresijos instrumentas ar Hamilton-D).
Šiame tyrime buvo atlikti septyni skirtingi matavimai, ir jie atlikti ne tyrimo pabaigoje, o per 6 mėnesius trukusį tyrimą (to dažniausiai neatlieka farmokologiniai tyrimai). Čia galima matyti kaip kito nerimo ir depresijos įverčiai per visą tyrimą.
Tyrimas parodė, kad psichodinaminė psichoterapija yra efektyvi alternatyva gydyti generalizuotą nerimo sutrikimą, kai lyginama su plačiai paplitusia CBT. Tai skatina tyrėjus atlikti kitus lyginimo tyrimus bei prisiminti terapijų įvairovę, o ne tik vadovautis tomis, kurios madingos šiandien.
Straipsnis paremtas:
Leichsenring F, Salzer S, Jaeger U, Kächele H, Kreische R, Leweke F, Rüger U, Winkelbach C, Leibing E. (2009). Short-term psychodynamic psychotherapy and cognitive-behavioral therapy in generalized anxiety disorder: a randomized, controlled trial. Am J Psychiatry, 166(8), 875-81.
Šio straipsnio orginalas publikuotas:
psychcentral.com/blog/archives/2009/08/09/psychodynamic-therapy-vs-cbt-smackdown-for-anxiety/