Kad būtumėt kartu, pravartu atsitraukti — bent šiek tiek.
F. Diane Barth, L.C.S.W.
Beatričė tiesiog pamišusi dėl švaros. O štai jos vyro Eriko visai nevargina kelios dulkelės ar krūvelė neplautų indų, tačiau jis negali pakęsti suvertimo. Jam nesvarbu, kad Beatričė kiekvieną rytą, prieš išeidama į darbą, iššveičia vonią, tačiau jis negali pakęsti, kad ji apverčia ne vietoje padėtais daiktais kiekvieną laisvą namų kampą. Jie laimingai susituokę septyniolika metų, turi du puikius vaikus ir, priešingai nei kai kurie jų draugai, puikiai sutaria tokias klausimais kaip politika, finansai, vaikų auginimas, religija ar uošviai. Tai kodėl kone kiekvieną dieną jie barasi? Kodėl Beatričė pikta niurna dėl neplautų indų praustuvėj, o Erikas jai nuolat atsikerta komentarais apie jos netvarkingumą?
Į klausimą atsako vienas iš vaikų: „Man būdavo baisu, kad jei mama ir tėtis taip ginčijasi, tai reiškia, kad jie išsiskirs, — paaiškino penkiolikmetis jų sūnus, — tačiau dabar suprantu, kad tai dalis paslapties, kodėl jie vis dar kartu!”.
Kaip taip gali būti?
Žmonės genetiškai užprogramuoti santykiams. Tačiau tarp užprogramavimo ir galutinio rezultato esama daugybės galimų sunkumų. Šeštajame ir septintajame šio amžiaus dešimtmetyje britų mokslininkas, atstovaujantis Objektų santykių mokyklą, nusakė paradoksus, kylančius iš mūsų noro susisieti save su kitais. Jis tvirtino, kad mes norime būti artimi, tačiau artume slypi pavojus — galime „paskęsti“ santykiuose ar kitame žmoguje. Iš vienos pusės siekiame savo nepriklausomybės, iš kitos pusės kyla pavojus — galime taip atsiriboti, kad izoliuosime save.
Rasti tinkamą ir veiksmingą balansą tarp ryšio su kitu ir atsiribojimo nėra lengva. To taip pat niekada negalima pasiekti visiškai ir iki galo. Vaikas pamažu atsiskiria nuo savo tėvų, tačiau paprastai sveikiausia tuomet, kai vykstant atsiskyrimui ryšys su tėvais išlieka. Santykiai keičiasi palaipsniui keičiantis vaiko raidos etapams.
Tas pats galioja ir draugystėms bei intymiems romantiškiems santykiams. Iš dalies tai tinka ir santykiams tarp kolegų. Tai, ką Harriet Lerner vadina „Intymumo šokiu“ savo knygose apie santykius galima prilyginti šokiui, kurio metu partneriai stengiasi rasti pusiausvyrą tarp artumo ir atstumo, kuris tiktų abiem žmonėm, taip pat ir bėgant laikui, jiems besikeičiant ir bręstant.
Kartą klientas paprašė manęs dėl vienos frazės perskaityti E.M. Fosterio knygą „Howardo galas“.„Užmegzk ryšį, — rašo Forsteris, — bet būtent to aš nesugebu“, — gynėsi klientas. Tiesą sakant, paaiškėjo, kad užmegzti ryšį jis sugebėdavo. Jis tiesiog nesuvokė, jog būti intymiai susijusiam su kitu žmogum nereiškia, kad reikia visiškai atsisakyti savęs ar buvimo atskirai.
Man patinka viena Khalilo Gibrano, Amerikos libaniečio poeto ir knygos „Pranašas“ (angl. „The Prophet“) autoriaus citata (jis jau buvo cituotas ankstesniame mano pasisakyme). Štai kaip autorius apibūdino pusiausvyrą tarp ryšio ir buvimo atskirai:
„Tegul jūsų bendrume būna tuščių erdvių. Ir tegul tarp jūsų šoka debesų vėjai. Mylėkite vienas kitą, bet nekurkite meilės ryšio: tegul tai būna lyg judanti jūra tarp jūsų sielų krantų. Pripildykite vienas kito taurę, bet negerkite iš tos pačios taurės. Pasidalinkite duona, bet nevalgykite iš to paties kepalo. Dainuokite ir šokite kartu, linksminkitės, bet leiskite kiekvienam pabūti atskirai. Kaip liutnios stygos, kurios yra vienos, bet virpa ta pačia muzika. Atiduokite savo širdis, bet ne vienas kitam. Nes jūsų širdis gali talpinti tik gyvenimas. Stovėkite vienas šalia kito, tačiau ne per daug arti, kaip šventovės pilioriai stovi toliau vienas nuo kito, o ąžuolas ir kiparisas neužgožia vienas kito“ (iš „Pranašo“).
Taigi, kai Beatričės ir Eriko sūnus paaiškino, kad ginčai buvo dalis jų buvimo kartu, jis turėjo omenyje, kad tai buvo vienas iš būdų jiems atsiskirti vienas nuo kito. Jie labai artimi. Bet kartu jie ir labai skirtingi. Beatričei patinka baletas ir teatras. Erikui patinka krepšinis ir filmai. Beatričė mėgsta baltą vyną, Erikui patinka alus. Jie išmoko vertinti šiuos skirtumus, nes jie lygiai tokie pat svarbūs kaip ir jų panašumai. Jų bendrumai ir nuomonių skirtumai, skirtingi interesai ir netgi ginčai — tai siūlai, iš kurių audžiamas turtingas santykių audinys.
