Meilės trūkumas ankstyvuose gyvenimo etapuose
Tai, kad Džilė vaikystėje nepatyrė pakankamai meilės, paliko nematomų randų, kuriuos ji vis dar bando
išsigydyti. „Jei aš neverta kitų žmonių laiko ir meilės, — nutarė Džilė, — tuomet aš nieko neverta.“
Vaiko protas stengiasi suvokti, kas su juo vyksta. Labai seniai Džilė priėjo prie išvados, kad kažkas su ja
ne taip. „Galvojau, kad, matyt, nesu labai miela, kitaip juk mane būtų labiau mylėję“ — dėsto argumentus
Džilė. „Niekas man nepaaiškino, kad mano motina serga klinikine depresija ar kad ji užaugo namuose,
kur irgi niekuomet nesulaukdavo jokios paramos ar meilės“. Protu Džilė suvokia, kad mama darė, ką
galėjo, tačiau jos užduotis yra suvokti tai emociškai. Jei pažvelgtume į situaciją būtent emociniu
lygmeniu, ta penkiametė mergaitė iš anų dienų vis dar gyvena Džilės viduje ir prisiima visą atsakomybė ir
kaltę dėl nepatirtos meilės.
Romantinių santykių problemos
Dauguma iš anksto pasmerktų žlugti Džilės veiksmų tarsi atkuria aplinką, kurioje jai teko gyventi. Ją tarsi
magnetas traukia elgesio modeliai ir jausmai, kuriuos ji patyrė vaikystėje. Džilė dabar jau įsisąmonino
savo polinkį įsimylėti vyrus, kurių nuolat nėra šalia arba fiziškai, arba emociškai.
Džilė išmoko su tuo susitaikyti. Kaip keistai tai skambėtų, toks gyvenimas — tarsi kažkas savo, tarsi
grįžimas namo, o niekas taip netraukia taip, kaip tai, kas sava. Džilė prasitaria: „Išmokau labai mažai
reikalauti iš santykių. Man rods, aš tiesiog nesijaučiu daug nusipelnius“. Toks jos įsitikinimas virsta
pranašyste, kurios išsipildymas jau iš anksto nulemtas. Dalis jos gyvenimo programos Džilei atneša tik
emocinę tuštumą. Sužinojusi, kuo ji gyveno, dabar Džilė mokosi gyventi tuo, ko išmoko.
Problemos darbe
Jos savigarbai padarytos žaizdos, užprogramuojančios įvykių eigą, formuoja ir darbinį Džilės gyvenimą.
Iki šiol ji dirbo nedidelėje įmonėje, kurią būtų galima palyginti su disfunkcine šeima.
„Kai niekas nepastebi ar neįvertina mano sunkaus darbo, jaučiuos nusivylus, tačiau būtent tokio atsako —
nepripažinimo — aš ir tikiuosi. Taip buvo visada.“ Tai, kad Džilė taip ilgai tiek mažai tetroško, grąžina
prie jos išvadų apie savo nereikšmingumą. Ji pakantesnė nei dauguma žmonių. Didžiąją dalį savo
gyvenimo ji net nesvarstė, kad nusipelno ko nors daugiau. Būtent dėl šio įsišaknijusio mąstymo modelio
ji taikosi su darbine aplinka, kurios negali pakęsti ir netiki, kad galėtų pasikeisti.
Tas nepaisymas, su kuriuo Džilė susiduria šeimoje, darbe, kurdama romantinius santykius ar
draugaudama, yra taip įaugęs į jos gyvenimą, kad ji net nesvarsto, kad gali būti kitaip. Ji nesipriešina.
Kažkuo primena cirko dramblį. Kai drambliukai dar būna visai maži, prie vienos kojos jiems pririšama
stora grandinė. Grandinė pritvirtinama prie ilgo plieninio smaigalio, kuris įsmeigiamas giliai į žemę.
Drambliukas priešinasi nelaisvei tol, kol nusprendžia, kad nepajėgia išsilaisvinti, ir pasiduoda. Užaugusio
dramblio smegenys būna taip paveiktos, kad jis net nebebando išsilaisvinti. Jis nepasijudins, net jeigu bus
pririštas tik plona virvele prie menko medinio pagalio. Dėl patirto meilės trūkumo Džilė visą laiką alksta
meilės. Jai nepasiekiamas emocinis „maistas“, kuris ją nuolat supa. Ji apskritai abejoja, ar galėtų ne tik
mylėti, bet ir būti mylima. Ji taip susaistyta senų savo įsitikinimų, kad lieka prisirišus prie skausmingo
savęs nepaisymo ir nepriėmimo modelio.
Naujieji tikslai: savęs priėmimas, savigarba, meilė sau
Džilė neabejoja dėl vieno dalyko — savo gebėjimo mokytis. Ji pradeda kelionę, kurioje atras save ir
sveiks. Ji pradeda žengti mokymosi keliu, kuris duoda žmogui daug daugiau nei saitai, rišantys mus su
praeitimi. Džilė siekia laisvės vertinti savo poreikius ir pamilti tą savęs dalį, kuri kenčia nuo nemeilės.
Mokymasis priimti save iš pačių gelmių ir iš esmės yra pirmasis žingsnis, kurį būtina žengti, norint
priimti meilę, kurios jos gyvenime trūksta. Tai puikus pamatas spręsti kitas problemas, iškylančias
gyvenime.
Styvas B. Reedas, licenzijuotas profesionalus konsultantas, licenzijuotas rūpybos magistras, licenzijuotas santuokos ir šeimos psichoterapeutas, dirba konsultantu, yra REMAP (Reed eye movement acupressure psychotherapy; liet. Reedo akių judesių taškinio masažo psichoterapija) proceso, efektyvios priemonės, padedančios žmonėms išmokti priimti ir gerbti save, kūrėjas. Jo biuras įsikūręs Dalaso srityje, tačiau gydytojas teikia telefonines konsultacijas visame pasaulyje. Su Styvu galite susisiekti telefonu 972-997- 9955 ar jo svetainėje www.psychotherapy-center.com.
