Kas verčia žmones rizikuoti? Tai ne tik elgesio modelis — tai susiję su žmogaus asmenybe.
Mėgstate vairuoti išgėręs (-usi), žaisti azartinius žaidimus, miegoti su nepažįstamais? Tai ne tik elgesio modelis — tai susiję su žmogaus asmenybe.
Rita gyvena dėl azarto. Ji ima merdėti iš nuobodulio, jei gyvenimas tampa pernelyg nuspėjamas. Ritos draugų ratas platus, tačiau ji negali pakęsti „zanūdų“. Jai patinka užmegzti pažintis su naujais įdomiais žmonėmis, net jeigu žino, kad šie nėra patikimi. Ji rūko tabaką, marihuaną ir daug geria, o savaitgalius leidžia audringai besilinksmindama su doze kokaino, ekstazi ar kokiu naujai pasirodžiusiu narkotiku. Jai nieko nereiškia atsidurti lovoje su ką tik sutiktu žmogum, nieko apie tą žmogų neišsiaiškinus ar be prezervatyvų. Ji turi Porche ir vairuoja…Greitai. Ritai taip pat patinka žaisti kazino, kur dažnai pralošia daugiau nei gali sau leisti.
Rita daug kur rizikuoja. Žvelgiant į tolimesnę perspektyvą, pavojingiausi jos įpročiai — rūkymas ir gėrimas. Nuo tabako ir rūkymo kasmet miršta beveik 80 kartų daugiau žmonių nei nuo kokaino ar heroino. Tačiau Rita galvoja tik apie šios akimirkos malonumus, o ne bėdas, kurias jie galbūt atneš.
Rita — išgalvotas asmuo, tačiau ji tarsi simbolizuoja tipinį rizikos mėgėją, įsitraukusį į įvairias pavojingas veiklas. Tokie plataus spektro adrenalino fanatikai ne tik egzistuoja, bet ir pasižymi specifine asmenybės sandara, kurią lemia tiek genai, tiek asmeninė patirtis. Svarbu mokėti atpažinti tokius žmones, nes jie kelia rimtas visuomenės sveikatos problemas tiek sau, tiek aplinkiniams. Kaskart stumdami save į pavojų, jie tarsi įkūnija — gal tiksliau būtų sakyti išryškina — kokią nors savybę, būtiną mūsų, kaip rūšies, išlikimui.
Ištisus dešimtmečius tyrinėju žmogaus savybę, vadinamą „pojūčių siekimu“ — nepatirtų, stiprių ir kompleksinių pojūčių bei patyrimų ieškojimą ir žmogaus polinkį rizikuoti vardan paties patyrimo.
Rizika nėra į pojūčių ieškojimą orientuoto elgesio pagrindas, tai tiesiog kaina, kurią šie žmonės sumoka už tam tikrą veiklą, kuria užsiimdami patenkina savo poreikius naujumui, pokyčiams, jauduliui. Tiesą sakant, dažnai tai, kuo užsiima užkietėję rizikos mėgėjai, visai nėra pavojinga. Jiems patinka intensyvi roko muzika, siaubo filmai arba filmai su sekso scenomis, kelionės į egzotiškas vietas bei linksmybės be narkotikų.
Pojūčių siekimas gali peraugti ir į fizinę veiklą, apimančią neįprastas ar ekstremalias sporto šakas, kaip, tarkime, parašiutizmas, skrydžiai sklandytuvu, nardymas, automobilių lenktynės, alpinizmas ar plaukiojimas baidarėmis putojančiais vandenimis. Užsiėmimas tokiu sportu apibūdina vieną iš pojūčių siekimo porūšių: jaudulio ir nuotykio siekimą.
Yra ir kitų pojūčių siekimo rūšių, kurios išreiškiamos ne fizine veikla, o nesivaržymu socialinėje aplinkoje (slopinimo panaikinimas arba dizinhibitacija), kitokiu gyvenimo būdu (patirties siekimas) arba pokyčių paieškomis vardan pokyčių (netolerancija nuoboduliui). Daugybė pojūčių siekimo atmainų siejami su tokiomis pavojingomis veiklomis, kaip rūkymas, gėrimas, narkotikai, nesaugus seksas, beatodairiškas vairavimas ar azartiniai žaidimai.
Kai kurie psichologai tvirtina, kad rizikavimas susijęs su vienu asmenybės bruožu — neurotiškumu. Jų nuomone, tai neurotinio konflikto išraiška, antifobiško elgesio išraiškos forma. Mūsų paskutiniai fizinės rizikos prisiėmimo tyrimai paneigia tokį aiškinimą: pagal šiuos rezultatus, rizikos mėgėjai nepasižymi jokiais aiškiai išreikštais neurotiškumo ar nerimo požymiais.
Taip pat aiškinta, kad į didelę riziką orientuotas elgesys, kaip, tarkime, beatodairiškas vairavimas, asociali veikla (jei išvis kada nors tokia egzistavo) tarnauja tarsi priemonė agresijai ir priešiškumui išreikšti. O galbūt rizika yra tiesiog viena iš bendro poreikio aktyviai veiklai išraiškų, panašiai kaip ir hiperaktyvių asmenų atveju: šie stimuliuoja save per veiklą, siekdami įveikti nuobodulį.
Kaip ten bebūtų, pavojinga veikla, kaip, tarkime, gėrimu ir narkotikų vartojimu, dažnai užsiiminėjama socialioje aplinkoje. Tad galimas dalykas, kad tokia veikla, ypač koledže, sietina su socializacija. Mūsų tyrimo metu aš su kolegomis tyrėme koledžo studentus, kurių dauguma tuo metu buvo įjunkę į kai kurias arba visas šias pavojingas veiklas: rūkymas, gėrimas, narkotikai, seksualinis elgesys, beatodairiškas vairavimas arba azartiniai žaidimai. Mėginome atsakyti į du klausimus: ar tikrai egzistuoja generalizuotas polinkis į riziką, kaip buvo tvirtinama ankstesniuose tyrimuose, o jei taip, kokie asmenybės bruožai sietini su šiuo polinkiu?
Spėjome, kad dauguma šių rizikingo elgesio tipų susiję su impulsyviu pojūčių siekimu. Tačiau taip pat vertinome, kokį vaidmenį šiame kontekste vaidina neurotiškumas–nerimas, agresija–priešiškumas, socialumas–aktyvumas.
Šiuos bruožus vertinome pagal Zuckermano-Kuhlmano asmenybės klausimyną (ZKPQ), penkių faktorių asmenybės testą, kurį sudariau su kolegomis.
Taip pat vertinome rūkymą, gėrimą, narkotikų vartojimą, seksą, vairavimą ir azartinių žaidimų lošimą pagal specialias rizikos prisiėmimo skales, sudarytas kiekvienam iš šių rizikingo elgesio tipų. Vairavimo rizikos skalė vertino dažniausiai pasitaikančius vairavimo greičius, reakciją į eismo signalus, atstumus tarp mašinų, esant dideliam greičiui, bei kitus veiksnius. Norėdami įvertinti rizikingą seksualinį elgesį, klausinėjome apie sekso partnerių skaičių, ar vartojamas prezervatyvas, jei taip, kaip nuosekliai.
Pirmas klausimas, kurį norėjome išsiaiškinti — ar šios trys rizikos sritys susijusios viena su kita, kas sufleruotų apie generalizuotą polinkį į riziką.
Kaip paaiškėjo, rūkymas, gėrimas, seksas ir narkotikai susiję vieni su kitais. Tiek studentai, tiek studentės, kurie buvo įjunkę į vieną, buvo linkę ir į likusius užsiėmimus (iš tyrimo žinome, kad jie taip pat klausydavosi rokenrolo muzikos).
O štai beatodairiškas vairavimas buvo susietas tik su viena iš likusių rizikos sričių — gėrimu. Deja, šis ryšis dažnai turi tragiškų pasekmių.
Vyrų lošimas buvo susietas su gėrimu ir seksu, o štai moterų lošimas nebuvo susietas su jokia kita rizikos sritimi.
Leisdami sau nepaisyti vienos išimties dėl moterų lošimo, apskaičiavome bendrą rizikos prisiėmimo balą, apimdami visas šešias rizikos rūšis. Pagal jų bendrą rizikos prisiėmimo balą, suskirstėme dalyvius į linkusius prisiimti didelę riziką, vidutinę riziką ir menką riziką bei palyginome šias tris grupes pagal penkias ZKPQ asmenybės skales.
Tiek vyrų, tiek moterų rezultatai buvo panašūs. Linkusių prisiimti didelę riziką asmenų ryškiausios trys iš penkių savybių buvo šios: impulsyvus pojūčių siekimas, agresija-priešiškumas ir socialumas, kas įrodo, jog tai yra charakteringiausi į riziką linkusios asmenybės požymiai.
Vertinant neurotiškumą-nerimą ar aktyvumą, tarp šias skirtingus rizikos lygius atspindinčių grupių nerasta ryškių skirtumų, kas sufleruoja, kad šie bruožai nėra esminiai į riziką orientuoto elgesio požymiai.
Tačiau buvo aptikta svarbių sąsajų tarp kitų asmenybės bruožų ir specifinių rizikingo elgesio tipų. Girtavimas buvo susietas su visais trimis asmenybės bruožais, susijusiais su bendru polinkiu į riziką: impulsyviu pojūčių-siekimu, agresija-priešiškumu ir socialumu.
O štai rūkymas ir sunkesnių nei marihuana narkotikų vartojimas buvo susietas su impulsyviu pojūčių siekimu ir agresija. Įdomus atradimas, nes praeito tyrimo metu nustatėme, kad tie patys bruožai buvo būdingesni prostitutėms nei kontrolinėms grupės nariams. Impulsyvaus pojūčio siekimo ir agresijos derinys taip pat buvo susietas su antisocialinės asmenybės sutrikimu tarp vyrų kalinių bei kokaino vartojimo laipsniu.
Anksčiau daryti tyrimai rodo, kad nelegalių narkotikų, netgi marihuanos, vartojimas sietinas su aukštesniu pojūčių ieškojimo lygiu nei alkoholį vartojančių asmenų atveju. Žingsnį nuo legalių narkotikų (tabako ir alkoholio) iki nelegalių žengia tik siekiantys stipresnių pojūčių. Nelegalūs narkotikai suteikia daugiau nepatirtų ir stiprių pojūčių bei patyrimų, tačiau už tai sumokama didesne teisine ir socialine rizika.
Mūsų tyrime, kaip ir daugelyje prieš tai vykdytų, buvo nustatyta, kad vyrai labiau nei moterys linkę į didelę riziką. Jie taip pat buvo labiau linkę į impulsyvių pojūčių siekimą nei moterys. Kai analizavome skirtumus tarp to, kaip rizikuoja vyrai ir moterys, nustatėme, kad kai kalba eina apie impulsyvų pojūčių siekimą, esminį vaidmenį vaidina asmens lytis. Tai tik vienas iš faktų, įrodančių, kad impulsyvus pojūčių siekimas yra kertinis žmogaus asmenybės aspektas.
Žmonės linkę rizikuoti. Mūsų protėviai Homo sapiens kilo iš Rytų Afrikos ir per gana trumpą 100000 metų ar laikotarpį ar dar greičiau pasklido po visą Žemės rutulį. Regis, žingeidumas gali būti viena iš žmonijos išlikimo paslapčių.
Didžiulių ir pavojingų gyvūnų medžioklė prilygdavo jaudulio ir nuotykio siekimui bei prisidėjo prie sėkmingo žmonijos išlikimo. Ištisus tūkstantmečius vyrai savo nuotykio troškimą taip pat patenkindavo mūšiuose ir kare.
Poravimasis irgi tapdavo pavojingu ir rizikingu žaidimu. Dėl incesto tabu vyrai partnerių siekdavo už savo nedidelės grupės ribų, kartais priešiškai nusiteikusiose grupėse.
Tai, kad tokia savybė kaip pojūčių siekimas gali charakterizuoti mūsų rūšį, nereiškia, kad šis bruožas nepasireiškia skirtingu lygiu. Dėl skirtingų genų tokia savybė kaip pojūčių siekimas varijuoja, ji adaptyviausia, kai yra vidutinio stiprumo. Per didelė rizika veda į ankstyvą mirtį, per mažai rizikos — į stagnaciją.
Pojūčių siekimo paveldimumo tyrimuose naudojami klasikiniai dvynių lyginimo metodai. Vienoje šeimoje užaugusių identiškų ir neidentiškų dvynių lyginimai parodė, kad pojūčių siekimas yra paveldimas 60%. Asmenybės bruožui tai — aukštas rodiklis, dauguma siekia nuo 30% iki 50%.
Tiriant identiškus ir neidentiškus dvynius, atskirtus nuo gimimo ir įvaikintus skirtingų šeimų buvo nustatytas toks pats paveldimumas. Taip pat buvo ištirta, kad aplinkos įtaka pojūčių siekimui (40% savybės ar mažiau) susijusi ne su šeimos, bet tolimesne aplinka — draugais ar atsitiktiniais gyvenimo įvykiais.
Jei vaikai, kaip ir jų tėvai, linkę į pojūčių siekimą, greičiausiai kalti genai, o ne šeimos įtaka. Draugai bei kiti žmonės už šeimos ribų gali pasufleruoti elgesio modelius ir sustiprinti genuose užkoduotą bruožą.
Kas dėl polinkio rizikuoti, genai atlieka dar vieną svarbią funkciją: jie turi įtaką kitiems dviem asmenybės bruožams, susijusiems su bendru polinkiu rizikuoti — agresiją arba jos prieš priešybę —draugiškumą bei socialumą, pagrindinį ekstraversijos komponentą.
Ištobulėjus molekulinės genetikai, jau galima nustatyti pagrindinius genus, nulemiančius asmenybę bei įvairias psichopatologijos formas. Izraelio mokslininkai pirmieji nustatė ryšį tarp naujovių siekimo (bruožas, stipriai koreliuojantis su impulsyviu pojūčių siekimu) ir dopamino receptoriaus D4 geno DRD4
Dopaminas yra svarbus smegenų neuromediatorius, veikiantis smegenų takuose, susijusiuose su smegenų atlygio ir malonumo centrais. Jis reaguoja į stresą ir leidžia žmonėms ne tik pastebėti atlygį, bet ir jo siekti.
Egzistuoja dvi dopamino receptoriaus D4 geno formos, ilgesnė ir trumpesnė tos pačios DNR sekos versijos. Ilgesnę versiją turi dauguma asmenų, kuriems būdingas stiprus naujumo (pojūčių) siekimas. Tą pačią geno formą turi dauguma opiatinių narkomanų ― grupė, kuriai būdingas ryškus pojūčių siekimas.
Šis genas atsakingas tik už 10% genetinės variacijos. Tačiau dabar, kai apibrėžtas žmogaus genomas, netrukus gali būti atrasti ir daugumą kitų genų bei asmenybės bruožų.
Tačiau patys genai nesukuria žmogaus bruožų. Jie kuria baltymus, kurie formuoja mūsų nervų sistemas, be kitų dalykų — smegenų struktūrą ir funkciją bei neuromediatorių sistemų biochemiją.
Labiausiai į riziką linkę jauni suaugę vyrai — tą rodo aukšti jų autoavarijų, girtavimo, narkotikų vartojimo ir patologinio lošimo rodikliai. Į armiją visada mieliau būdavo imami jaunesni vyrai, ne tik dėl jų fizinės jėgos, bet ir dėl jų pasiryžimo rizikuoti gyvybe mūšiuose.
Tokio amžiaus jauni vyrai taip pat būna pasiekę savo pojūčių siekimo piką. Nenuostabu, kad jų sekso hormonas testosteronas taip pat būna pasiekęs aukščiausią lygį. Testosteronas ypač koreliuoja su pojūčių siekimu, susijusiu su disinhibitacija — tai, kas paprastai siejama su gėrimu, narkotikais, seksu ir asocialiu elgesiu. Jis taip pat sietinas su įprastomis savybėmis, kaip, tarkime, dominavimas, socialumas ir aktyvumas. Kai testosterono lygis krinta, vyrų agresyvaus, asocialaus elgesio tendencijos švelnėja. 50-59 amžiaus vyrų polinkis į pojūčių siekimą būna sumažęs du kartus, palyginus su 16-19 metų amžiaus vyrais.
Moterų organizmuose taip pat esame testosterono, tačiau mažiau. Visgi šis hormonas moterų atveju siejamas su panašiais elgesio modeliais, pavyzdžiui, atkaklumu, agresija ir seksualiniu susijaudinimu.
Kitas pojūčių siekimo biologinis koreliatas yra enzimas monoaminas oksidas (MAO), veikiantis smegenyse. Monoamino oksidas veikia kaip reguliatorius, palaikantis neuromediatorių pusiausvyrą. Jis taip pat gali turėti įtakos lyčių ir amžiaus skirtumams, susijusiems su pojūčių siekimu ir rizika.
Monoamino oksidas B tipas yra ypač susijęs su pojūčių siekimu ir dopamino reguliavimu. Ryšys tarp MAO ir dopamino ypač reikšmingas, atsižvelgiant į faktą, kad dopamino D4 receptoriaus genas siejamas su pojūčių siekimu, o kitas dopamino receptorius D2 siejamas su piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis — rizikingo elgesio forma.
Į didelę riziką linkusių asmenų monoamino oksido enzimo lygis žemas, o tai reiškia, kad reguliavimas nėra pakankamas. Be to, MAO lygis būna aukštesnis moterų organizmuose nei vyrų, smegenyse ir kraujyje jis kyla su amžiumi. Kitas įrodymas, kad MAO susijęs su pojūčių siekimu, yra tai, kad žemas MAO lygis buvo nustatytas esant psichopatologijos formoms, kurioms būdingas impulsyvus polinkis siekti neatidėliotino atlygio, neatsižvelgiant į pasekmes.
Į pojūčių siekimą linkę asmenys, vartojantys narkotikus, yra suradę tiesioginį būdą aktyvuoti smegenų malonumo centrus. Kiti tokio sužadinimo ieško per jaudinančius stimulus ir patyrimus. Pojūčių siekimas nebūtinai turi būti rizikingas, tačiau rizika sustiprina aštrių pojūčių mėgėjo jaudulį.
Nors rizika turi neigiamų atžvilgių ir net gali būti lemtinga, kartu tai ir teigiama jėga. Be rizikingų žingsnių žmonija gyventų stagnacijoje, nebūtų varomosios jėgos atradimams. Polinkis į riziką akivaizdžiai buvo adaptyvus ankstyvųjų homonidų bruožas. Šis bruožas žmonėms vis dar taip pat būdingas, tačiau mažai ką teliko tirti. Be to, darbas daugeliui žmonių anaiptol nekelia jokio jaudulio.
Iš šio šiuolaikinio gyvenimo, kur saugomos kultūros ir vyksta daug mažiau karų, jaudulio troškimas niekur nedingo. Kai kuriems jį suteikia kiti žmonės, santykiai, seksas. Kitiems reikia stipresnių pojūčių, jie atranda tokius užsiėmimus kaip sklandymas ar šokinėjimas su virve. Visgi dažniausias būdas išlieti emocijas — beatodairiškas vairavimas. Mano tyrimas parodė, žmonėms būdingas bendras poreikis jauduliui, kurį jį vienu ar kitu patenkina.
Marvinas Zuckermanas
