Kaip mūsų mintys veikia mūsų emocijas
Iliustruodamas šią Reikšmingiausių psichologijos tyrimų dešimtuko nominaciją, noriu papasakoti vieną istoriją. Įsivaizduokite, kad dabar – septintasis dešimtmetis, esate Minesotos universiteto pirmakursis. Kadangi drąsos jums netrūksta, o ir geresnis pažymys nepamaišys, sutikote dalyvauti psichologiniame eksperimente.
Žinote, kad reikės dalyvauti naujų vitaminų bandyme, bet tai jūsų neatbaido. Juk tai metas, kai vyrai yra tikri vyrai, o psichologiniai eksperimentai – tikri psichologiniai eksperimentai. Naivūs laikai, kai etikos komisijos ir advokatai dar nesikiša ir nemėgina uždrausti psichologams leisti žmonėms injekcijas ir teikti melagingus motyvus vardan siekio perprasti žmogaus elgesį.
Taigi, atvykstate į laboratoriją, kur baltu chalatu apsirengęs vyras paaiškina, kad tiriamas naujų vitaminų regėjimui poveikis. Pasiraitojate rankovę ir mintyse bandote susikoncentruoti į papildomus pažymius, kuriuos gausite už dalyvavimą eksperimente.
Linksmybės
Suleidus injekciją, jus palydi į kitą patalpą, kur laukia dar vienas studentas – jam taip pat ką tik buvo suleista injekcija. Dar vienas studentas, pasitikęs jus galvos linktelėjimu ir šypsena, kažką rašo ant popieriaus lapo ir atrodo kupinas energijos. Jo energija, regis, užkrečiama, netrukus jau ir judu žaidžiate gaudynių ir laidote po kambarį popierinius lėktuvėlius. Vaikiškas noras dūkti veržiasi per akis. Padedat kitiems dviems studentams iš kambaryje besimėtančių aplankų pastatyti bokštą, tada bomborduojat jį popieriaus gniutulėliais iš elastinės juostos pagaminta laidykle.
Jums labai smagu. Širdies ritmas pagreitėjęs, veidas išraudęs, rankos dreba. Po kurio laiko vienas iš eksperimento vykdytojų grįžta ir paprašo užpildyti anketą apie savo nuotaiką. Tiksliai nurodot, kaip jaučiatės: apimtas euforijos, kupinas energijos, norisi pokštaut.
Praėjus kelioms valandoms po eksperimento pabaigos, susitinkate su draugu, kuris taip pat jame dalyvavo. Šiam papasakojus, kaip jautėsi, vos sulaikote juoką dėl taip puikiai suregztos gudrybės.
Kitaip nei jūs, draugas buvo informuotas, kad jam leidžiama vitaminų injekcija gali sukelti tokius šalutinius požymius kaip pagreitėjęs širdies plakimas, rankų drebulys ir paraudęs veidas. Kaip ir jus, suleidus injekciją, jį palydėjo į kambarį, kur jis laukė su dar vienu studentu, iš džiaugsmo netveriančiu savam kailyje. Tačiau kitaip nei jūsų, jų neištiko milžiniška euforija ir džiaugsmo priepuolis. Kas gi čia vyksta?
Paaiškinimas
Kaip vėliau paaiškino eksperimentą vykdęs asmuo, jums buvo suleista adrenalino, o ne vitaminų ruošinio. Adrenalinas pagreitina širdies ritmą, ima drebėti rankos, išrausta veidas. Bet kam priskirtumėte tokius pokyčius savo kūne, jei to nežinotumėte? Kaip paaiškėja, jūs, kas yra visai natūralu, nusprendėt, kad šie fiziologiniai pokyčiai kilo bekvailiojant su kolega. Tiesą sakant, minėtasis studentas, su kurio bendravote, taip pat buvo įtrauktas į planą. Jam buvo nuodyta, kaip elgtis su dalyviais.
Draugo padėtis nuo jūsų skyrėsi vieno dalyku – jis buvo įspėtas apie fiziologinius pokyčius, kuriuos sukels injekcija. Užuot įvardinęs šiuos fiziologinius pokyčius kaip susijaudinimą, jūsų draugas žinojo, kas sukelia pojūčius. Jūsų vienintelis paaiškinimas tuo tarpu buvo tai, kad fiziologiniai pokyčiai kilo iš patirto džiaugsmo. Taigi, savo jausmus jūs paaiškinot kaip euforiją, tačiau fiziologines reakcijas sukėlė injekcija. Kitaip tariant, nebuvo taip jau smagu, kaip jums atrodė.
Apibūdinau dvi būsenas iš garsios Schacter ir Singer studijos (1962). Jie taip pat vertino tokius faktorius kaip injekcijos stimuliacinis efektas ir kokią įtaką turi tai, kad žmogus žino, ko tikėtis gavus injekciją. Tačiau net ir viso to nežinant, galima įvertinti šios eksperimentinės manipuliacijos grožį. Jūsų ir jūsų draugo dalyvavimas eksperimente skyrėsi tik tuo, kiek buvote informuotas. Iš čia kilo ir jūsų emocinis atsakas.
Schachter ir Singer iš tikrųjų mėgino išsiaiškinti, kaip suvokimas veikia emocijas ir iš dalies jiems pavyko tai pasiekti. Jų studija aiškiai parodo, kokią reikšmę turi tai, kaip jūs interpretuojate savo fiziologines būsenas, kurios suformuoja dalį emocijų. Jų kognityvinė emocijų sužadinimo teorija dominavo pora dešimtmečių.
Nėra tobulų studijų, ši taip pat jų neišvengė trūkumų. Ji buvo kritikuojama dėl dviejų dalykų:
- Ekspermento metu užfiksuotas efektas nebuvo toks ryškus
- Kitiems mokslininkams sunkiai sekėsi jį pakartoti
Galime daryti išvadą, kad 1962-ųjų eksperimentas padarė didžiulę įtaką ir įkvėpė visą spektrą kitų tyrimų, padiktavusių tolimesnes išvadas. Nesunku suprasti, kad tai būta labai gudraus, stilingai atlikto bandymo. Net ir šiandien šio tyrimo dvasią galime įžvelgti šiuolaikiniame emocijų aiškinime: vertinimo teorijoje.
