Streso ryšiai su nerimu, depresija ir rizika į savižudybes: antra dalis

Pirmoje dalyje apžvelgėme streso ir jo įveikos ryšius. Taip pat nagrinėjome, kas gali atsitikti, jei streso įveika tampa nebe efektyvi.

Gera streso įveika apima tokius dalykus, kaip kalbėjimas su draugais, fizinis aktyvumas, sportas, skaitymas, muzikos klausymas, darymas ką nors gero kitiems, naminių gyvūnų prižiūrėjimas, filmų žiūrėjimas, laiko leidimas su draugais, meditavimas, juokimasis ar bet kas kitas, kas gali pabudint jūsų sielą.

Bloga streso įveika apima tokius dalykus: alkoholio, narkotikų vartojimas, nerūpestingas vairavimas, paleistuvavimas, savęs žalojimas, izoliacija, pykčio protrūkiai, ar bet kas kitas, kas gali sukelti gėdos, kaltės, ar žemos savivertės jausmus.

Kai eustresas tampa stresu, o šis – distresu, dažniausiai stebimos situacijos, kuriose streso įveikos strategijos tampa nebefunkcionalios. Tai dažnai lydima praradimo jausmo, kuris akumuliuojasi ir to pasekoje išsivysto bejėgiškumo jausmas. Tai – gali būti depresijos pradžia.

Depresijos ženklai ir simptomai stebimi koontinume nuo nestiprių liūdesio ir sielvarto jausmų iki ryškių simptomų, būdingų didžiajai depresijai. Depresija dažnai yra tiesiog rezultatas to ką vadintume nuotaikų, ženklų ir simptomų kombinacija. Stresas yra tik vienas iš daugelio svarbių faktorių depresijai. Depresija – tai tam tikras procesas, kurį paprastai galima sekti. Ji neištinka tiesiog vieną dieną, o simptomai gali labai skirtis kiekvienam žmogui.

Asmenys sergantys klinikine depresija pasižymi bent keturiais simptomais, kurie pasireiškia kiekvieną dieną ir tęsiasi bent dvi savaites. Kartais tam tikras depresijos lygis yra normalus, dažniausiai tai vadinama ne depresija, bet liūdesiu ar sielvartu. Tačiau svarbu pažymėti, kad liūdėjimo ir sielvartavimo procesai yra skirtingi nuo depresijos, ir to nereikėtų laikyti depresija.

Ankstyvi depresijos simptomai gali būti jaučiami kaip: padidėjęs bendras nerimo lygis, panika, baimė. Toliau pateikiamas trumpas depresijos simptomų sąrašas;

• Negatyvus ar asocialus elgesys;
• Jausmas, jog tavęs nesupranta, tau nepritaria;
• Neramumas, prasta nuotaika, niūrumas, agresyvumas;
• Nenoras užsiimti bendra veikla;
• Slėpimasis savo kambaryje;
• Nesirūpinimas savo išvaizda;
• Staigūs nuotaikos kitimai;
• Jautrumas atmetimui, ypač meilės reikaluose;
• Nekontroliuojamas alkoholio ar psichiką veikiančių medžiagų vartojimas;
• Seksualinės problemos;
• Svorio kritimas ar augimas;
• Mieguistumas arba nemiga;
• Didesnis fizinis jautrumas;
• Fizinė apatija, sulėtėję atsakai į aplinką.

Kas sukelia depresiją?

Yra nemažai svarbių faktorių, kurie sukelia depresija, tačiau svarbiausi yra nuotaikos pasikeitimai. Ypač svarbus praradimo jausmas, kuris gali sužadinti negebėjimo ir pagalbos nejautimo jausmus. Kai su tokiais jausmais nėra tvarkomasi, tai gali privesti prie depresijos.

Svarbūs faktai apie depresiją:

• Paprastai depresija nėra kažkokio vieno atsitikimo pasekmė – depresiją lemia daugelis faktorių;
• Depresija gali būti fizinė – stebimi pasikeitimai kūno biocheminiuose procesuose, arba funkcinė – pokyčiai asmens aplinkoje;
• Aplinkos faktoriai apima psichologinius stresorius (skirybos, sunkios ligos, alkoholizmas šeimoje ir pan.) ir traumuojančius įvykius (pavyzdžiui, artimo žmogaus mirtis, išprievartavimas). Aplinkos faktoriams būdingas tam tikras praradimo jausmas;
• Dažniausiai pirmas kartas, kai susergama klinikine depresija būna iki žmogui sukanka 30 metų, vėliau ši liga gali kartotis;
• Bejėgiškumo ir nejaučiamos pagalbos jausmai tampa panašesni į daugybinius praradimus;
• Bejėgiškumo jausmas gali virsti visišku nusivylimu, kuris pasireiškia esant depresijai;
• Depresijos rezultatas neretai būna išsiplėtęs, visa apimantis pyktis, kuris vėliau gali progresuoti ir tapti pavojingu aplinkiniams;
• Net ir tais atvejais, kai pagalba yra lengvai prieinama, depresija sergantys žmonės nesikreipia į specialistus, kad jiems padėtų.

Gyvenimo įvykiai ir praradimai

Gyvenimas kupinas netekčių nuo pat gimimo. Ką tik gimęs vaikas susiduria su pirmuoju praradimu, nes neteko saugios, šiltos ir maistu aprūpintos vietos. Kūdikis tiesiog persikelia į kitą aplinką, kurioje pasaulis visai kitoks, nei buvo iki šiol. Tai pirmoji žmogaus netektis, tačiau tikrai nepaskutinė. Ir toliau gyvenimas mums suteikia begalią netekčių iki paskutinės – pačios didžiausios – mirties, kuomet prarandama viskas.

Žemiau pateikiamas trumpas sąrašas, skirtas apmąstymui:

1. Apsvarstykite keletą gyvenimo įvykių, kurie siejasi su netekties jausmu, bejėgiškumu, pykčiu ant savęs. Pavyzdžiai gali būti: atsiskyrimas nuo tėvų, mylimojo mirtis, persikraustymas į kitą gyvenamąją vietą (ypač svetur), alkoholizmas šeimoje, finansinės problemos, problemos su tėvais, vaikais, sveikatos problemos šeimoje, pykčiai su svarbiais žmonėmis, draugų netekimas.
2. Iš savo sąrašo atrinkite situacijas ir ivardinkite kas buvo prarasta. Pavyzdžiui, tėvų namai, draugo netektis, finansinių pajamų netektis…
3. Kai jautėtės bejėgiai, kokios mintys tuomet atėjo į galvą? Pavyzdžiui, nieko nebegaliu padaryti, tai jau niekados nebegrįš…
4. Kas byloja apie tai, kad tuomet jautėtės depresiški? Pavyzdžiui, kaltės jausmas, vienišumas, nemiga, nenoras valgyti…
5. Jeigu tos situacijos pyktį pritaikytumėte sau, kaip tuo metu jaustumėtės, elgtumėtės, bei ką galvotumėte? Pavyzdžiui, tai mano kaltė, jeigu tik aš galėčiau…, jie manęs nemylės, nenuvaldomai vartojančio alkoholį, neatsargiai vairuojančio…

Ką galėtumėte pasakyti sau, kad neigiamus jausmus pasuktumėte tobulėjimo kryptimi? Pavyzdžiui, aš galiu pasimokyti iš šio patyrimo; aš išmokau susitvarkyti su netektimis; aš esu sveikas ir produktyvus, todėl turiu ką pasiūlyti gy