Aštrių pojūčių siekimas – kas tai?
Aštrių pojūčių siekimas– tai bruožas, apibūdinamas naujų ir intensyvių pojūčių, išgyvenimų ieškojimu, bei pasiryžimu dėl to patirti fizinę, socialinę, teisinę ir finansinę riziką (Zuckerman, 2007). Šis bruožas dažnai yra tapatinamas su impulsyvumu. Jie yra dalinai persidengiantys, bet ir skiriasi – impulsyvumas labiau susijęs su planavimo stoka, tendencija veikti neapmąstant savo veiksmų. O pojūčių siekimas daugiau liečia jaudulio, nenuspėjamų situacijų ir naujumo poreikį. Kai kuriose teorijose impulsyvumas ir aštrių pojūčių siekimas sudaro platesnę asmenybės bruožo kategoriją, pavadintą impulsyviu pojūčių siekimu. Aštrių pojūčių siekimas yra daugiadimensinė sąvoka. Pasak Zuckerman (2007), jį sudaro 4 dalys. Jaudulio ir nuotykių ieškojimas – noras užsiimti fizine veikla, suteikiančia neįprastų pojūčių (pvz., lenktynės). Potyrių ieškojimas – naujų patyrimų ieškojimas pasitelkiant protą ir jutimus (muzika, menas, kelionės), pasirenkant savitą gyvenimo būdą. Slopinimo pašalinimas – pojūčių siekimas pasitelkiant kitus žmones, hedonistinis gyvenimo būdas, audringi vakarėliai, seksualinė įvairovė, bei alkoholio ir narkotikų vartojimas atsipalaidavimui. Jautrumas nuoboduliui – antipatija monotoniškoms sąlygoms ir nekantrumas su jomis susidūrus. Teigiama, jog šio bruožo pasireiškimo pikas yra vėlyvojoje paauglystėje, o vėliau su amžiumi jis silpnėja. Tačiau tam pačiam asmeniui nustatomas pojūčių siekimo išreikštumas dažniausiai išlieka stabilus per gyvenimą – jei asmuo ir jaunesniame amžiuje buvo labiau linkęs į aštrių pojūčių siekimą, tai vyresniame amžiuje, palyginus su bendraamžiais, jis irgi bus didesnis pojūčių ieškotojas. Aštrių pojūčių siekimas yra susijęs su rizikingomis veiklomis – nerūpestingu vairavimu, neatsargiu seksualiniu elgesiu, nusikaltimais, ekstremaliu sportu, lošimu, piktnaudžiavimu alkoholiu, bei piktnaudžiavimu narkotikais. Aštrių pojūčių ieškotojams rizika nėra vienintelis pasirenkamos veiklos kriterijus, ne visi jų polinkiai yra rizikingi. Zuckerman (2007) teigimu, nauja ir intensyvi stimuliacija šiems žmonėms svarbesnė už riziką.
Aštrių pojūčių siekimas ir narkotikų vartojimas
Tyrimais patvirtina, jog aštrių pojūčių siekimo bruožo turėjimas gana stabiliai prognozuoja narkotikų vartojimą vėlesniame amžiuje. Jį turintys asmenys patenka į padidintos rizikos grupę ilgainiui imti piktnaudžiauti narkotikais, ir tapti nuo jų priklausomais. Didesni aštrių pojūčių ieškotojai yra labiau linkę vartoti daugiau nei vieną narkotikų rūšį, ir jie dažniausiai pradeda vartoti narkotikus ankstesniame amžiuje. Nors daugybė faktų įrodo, kad pojūčių siekimo bruožas susijęs su polinkiu imti vartoti narkotikus, negalime daryti galutinių išvadų apie šio ryšio prigimtį. Bandyta teoriškai paaiškinti šias tendencijas, tačiau visus aspektus apimančios teorijos dar nėra. Zuckerman (2007) teigia, kad šis bruožas susijęs su pradiniu noru išbandyti narkotikų poveikį, siekiant dar nepatirtos stimuliacijos. Šis bruožas skatina išbandyti ir kitas narkotikų rūšis, nes kiekviena sukelia vis kitus potyrius. Pagal Oetting et al. (1998, cit. pg. Zuckerman, 2007) pirminėssocializacijosteoriją, pojūčių siekimo bruožas gali pakreipti socializacijos procesą ta linkme, jog ilgainiui imama bendrauti su narkotikus vartojančiaisiais ir taip formuojasi teigiamas požiūris į kvaišalus. Kita, pirminiopastiprinimoteorija remiasi tuo, jog visų rūšių narkotikai sukelia pasitenkinimo efektus per tuos pačius neurocheminius procesus, kurie tarpininkauja kylant ir natūraliam malonumo pojūčiui. Kadangi narkotikai sukelia greitesnę ir intensyvesnę tiesioginę smegenų stimuliaciją, nei kitos veiklos, dalis pojūčių ieškotojų (bet ne visi) iš eksperimentatorių su narkotinėmis medžiagomis ilgainiui tampa nuo jų priklausomi. Aštrių pojūčių siekimas susijęs ir su individualiomis reakcijomis į narkotines medžiagas. Manoma, jog aštrių pojūčių ieškotojai pasižymi mažesniu monoamino oksidazės (MAO) aktyvumu ir dopamino pernešimo proceso savitumais. Galbūt taip įmanoma paaiškinti, kodėl ryškesnį šį bruožą turintieji yra jautresni narkotinių medžiagų sukeliamam malonumui. Aštrių pojūčių siekimo bruožas yra svarbus aspektas ir kalbant apie reabilitacinį priklausomybės gydymą. Taivienas iš bruožų, susijusių ir su reabilitacijos proceso vertinimu, gydymo rezultatais, bei atkryčio tikimybe. Įrodyta, jog nekantresni, didesniu jautrumu nuoboduliui pasižymintys rebilitacinėse bendruomenėse besigydantys priklausomieji buvo mažiau patenkinti gydymu. Taip pat, nuoboduliui jautresni individai buvo mažiau pasiryžę išlikti nevartojantys po išėjimo iš bendruomenės. Conrod et al. (2000) gavo, jog struktūruojant priklausomybės nuo narkotikų gydymą pagal tokius bruožus kaip aštrių pojūčių siekimas, impulsyvumas, jautrumas nerimui, po 6mėn. besigydančiųjų pasiekimai buvo geresni, nei taikant įprastinę reabilitacinę programą. Taip pat gauta, jog ryškesnis aštrių pojūčių siekimas prognozavo didesnę atkryčio tikimybę. Nėra vieno aiškaus tokių tendencijų egzistavimo paaiškinimo. Tikėtina, jog stabilų pojūčių siekimo bruožą turintis asmuo, po reabilitacijos grįžęs į savo gyvenimo aplinką, vis tiek yra sąlyginai didesnėje rizikoje ieškoti kuo įvairesnės stimuliacijos. Kvaišalai vėl gali tapti viena iš jos formų. Yra bandymų sukurti prevencinių reklaminių klipų, kurių tikslinė auditorija yra aštrių pojūčių ieškotojai. Juose pabrėžiama galimybė patirti jaudinančių pojūčių ir be narkotikų pagalbos. Taigi aštrių pojūčių siekimo tyrinėjimas yra reikšmingai dar ir prevenciniu požiūriu.
straipsnio autorė Rūta Šulskytė
