Longitudinės sąsajos tarp darbo valandų, viršvalandžių, budėjimų ir medicinos seselių raumenų ir griaučių problemų

(Trinkoff A. M.,  Le R., Geiger-Brown J., Lipscomb J., Lang G., Longitudinal Relationship of Work Hours, Mandatory Overtime, and On-call to Musculoskeletal Problems in Nurses)

 

Slaugos darbuotojai sudaro didžiausią sveikatos priežiūros sferos darbuotojų dalį. Bendros darbo valandų pokyčių tendencijos veikia ir šį sektorių – daugelis seselių privalo dirbti daugiau nei 8 valandas per dieną (ir daugiau nei 40 valandų per savaitę). Taip pat dažni yra viršvalandžiai, budėjimai, iškvietimai tuo metu, kai darbuotojas yra ne darbe, taip pat darbas sergant. Dažniausi seselių sveikatos nusiskundimai yra apatinės nugaros dalies skausmai, kaklo ir pečių problemos, griaučių ir raumenų skausmai ir sužeidimai. Su tuo siejami seselių darbo reikalavimai – joms dažnai tenka sunkiai kelti, daug lankstytis, persikreipti ir būti nepatogiose kūno pozicijose. Jų patiriami psichologiniai krūviai taip pat prisideda prie šių skausmų. O taip pat ir prie bendro stresiškumo lygio, turėjimo derinti šeimyninį gyvenimą su tokiu reikliu ir laikui imliu darbu. Šiame tyrime bandoma aiškintis, kaip šie simptomai susiję su tokiomis sudėtingomis ir varginančiomis seselių darbo aplinkybėmis. 

Tiriamieji: buvo atliekamas trijų etapų longitudinis tyrimas. Išsiųstos anketos 4229 registruotoms JAV seselėms. Pirmaisiais dviem etapais seselėms buvo siunčiami klausimynai su 2 dolerių paskatinamuoju atlygiu, o trečiajame etape buvo siunčiama po 5 dolerius. Pirmajame etape buvo sulaukta 62% grįžtamumo, antrajame – 85%, ir trečiajame –  86%. Tarp pirmo ir antro tyrimo etapų praėjo 6 mėnesiai, o tarp pirmo ir trečio – 15 mėnesių.

Matavimai: pirmajame etape buvo aiškinamasi tokios charakteristikos: dirbamų valandų kiekis per dieną, per savaitę, kiek turėta savaitgalių per mėnesį, kiek per darbo dieną turėta ilgesnių nei 10min. pertraukėlių, dirbama pilnu ar daliniu etatu, kokiomis pamainomis dirbama, ar turima papildomų darbų, kiek dažnai tenka dirbti daugiau nei 13 valandų iš eilės, kiek poilsio yra tarp pamainų, kiek dirbama viršvalandžių, kiek turima budėjimų, kiek tenka dirbti sergant, koks ilgiausias laiko tarpas dirbant be poilsio. Į visus šiuos klausimus reikėjo atsakinėti prisimenant pastarųjų 6 mėnesių darbo sąlygas.

Raumenų ir griaučių sutrikimai buvo matuojami pagal kaklo, pečių, nugaros skausmus, įskaitant tirpimus, dilgčiojimus bei sustingimus. Nustatoma, jog turimas sutrikimas, jei kažkuris simptomas tęsiasi savaitę ar ilgiau ir reiškiasi nei silpniau nei vidutinio lygio skausmu.

Darbo kontekstas buvo nagrinėjamas, aiškinantis 7 aspektus: kaip sunkiai dirbama, kaip greitai reikia dirbi, kiek papildomo nei skirta darbo, kokio ilgio didelės koncentracijos periodai, ar užtenka laiko atlikti darbus, kaip dažnai užduočių atlikimas yra sutrukdomas, kiek tenka laukti kitų žmonių darbų atlikimo, kuris susijęs su paties žmogaus užduotimi.

Fiziniam reikalavimam aiškintis buvo pasitelkta 12 klausimų anketa, nustatyti dažnumui anksčiau išskirtiems seselių darbui įprastiem veiksmam (kaip kad lankstymasis, sunkių daiktų kilnojimas ir nepatogios pozos).

Duomenų analizė: buvo naudojama faktorinės analizės ir regresijos statistinės analizės metodai.

Rezultatai: tarp visų seselių buvo rastas 14% kaklo problemų paplitimas, 17,3% – pečių, ir 21,1% nugaros problemos. Šie nusiskundimai buvo susiję su darbo valandomis per dieną, per savaitę, daugiau nei 13 valandų per dieną darbu, mažesniu nei 10 valandų poilsio tarpu tarp pamainų, darbu sergant, dirbant privalomus viršvalandžius. Dažnesni iškvietimai buvo susiję su nugaros ir pečių skausmais. Darbo dienos faktoriai buvo reikšmingiausi visų trijų tipų (kaklo, pečių, nugaros) nusiskundimų dažnumui. Išskyrus nugaros skausmus, darbo dienos faktorių įtaką geriausiai aiškino fiziniai reikalavimai, kas galioja ir viršvalandžių bei dažnesnių iškvietimų atveju.

Diskusija

Šis longitudinis tyrimas parodė, jog darbo grafiko kintamieji, nepriklausomai nuo kitų, didino riziką išsivystyti griaučių ir raumenų problemoms. Kai kuriuos efektus paaiškino fiziniai reikalavimai seselių darbe, kitų – ne. Šis tyrimas yra pirmasis, kuriame aiškintasi kaip privalomi viršvalandžiai, iškvietimai, darbas sergant, darbas turint mažiau nei 10 valandų tarpą tarp pamainų, yra susiję su minimais nusiskundimais. Kuo mažiau laiko yra tarp seselių pamainų, tuo mažiau joms yra laiko atstatyti fizinę savo būklę ir pailsėti.

Nebandant sumažinti šių žalingų sekinančio darbo poveikių, kyla didesnė seselių klaidos tikimybė, kas yra labiausiai pavojinga dirbant su ligoniais ir rūpinantis jų sveikata. Netinkami sprendimai ar veiksmai gali turėti nepamatuojamą įtaką. Taip pat susiduriama su dažnesne seselių kaita darbe, kas irgi nėra naudinga nei personalui, nei pacientams.

 

 

 

Tyrimo trūkumai

Kadangi buvo naudojamasi savistabos technikomis ir respondentai patys turėjo pildyti klausimynus, susijusius su jų sveikata, nėra lengva užtikrinti atsakymų objektyvumą, tikslumą, kas buvo bandoma padaryti pasirenkant aiškius ir informatyvius pildymo kriterijus. Taip pat išlieka tikimybė, jog asmuo, retrospektyviai vertindamas savo sveikatos būklę, tiesiog neprisimins visų svarbų tyrimui faktų.

Žinoma, šio tyrimo didelis pliusas yra tai, jog jis longitudinis. Tokių tyrimų yra žymiai mažiau nei paprastų koreliacinių, nes juos atlikti yra sudėtingiau, bet jie yra daug informatyvesni ir atskleidžia daugiau patikimų duomenų apie įvairių kintamųjų sąveikas laike. Taip pat šiame tyrime tirta labai gausi seselių imtis, kas padidina jos reprezentatyvumą, be to stebimas gana nemažas anketų grįžtamumas, bent antrajame ir trečiajame tyrimo etapuose.