Ne visiems skirta būti psichoterapeutais, tačiau įvaldžius naująją Wendy Sullivan aprašytą techniką, galima išmokti tarsi rentgeno spinduliais peršviesti tai, ką iš tiesų mums sako aplinkiniai.
Ar nebemokame klausytis?
Net neverta šito klausti. Gyvenimas skrieja tokiu greičiu, kad didžiulę dalį laiko esam priversti praleisti darydami krūvą darbų vienu metu. Dažnai mes „lyg ir“ klausomės, o tuo metu darome kitus darbus. Jei tikrai norite padėti žmogui išspręsti problemas, turite laikytis tyliai, klausytis, retkarčiais užduoti vieną kitą klausimą bei antrinti savo pašnekovui. Iš esmės tai ta pati „išgryninta kalba“, tik patraukliau.
Kas tiksliai yra toji „išgryninta kalba“?
Tai 12 parankinių klausimų, iš kurių, kiek tai įmanoma, „išvalytos“ visos galimos prielaidos ir metaforos, rinkinys. Šie klausimai padeda tiksliau suprasti, ką mąsto ir jaučia kitas. Tarkim, žmogus susinervinęs ir jaučiasi „ant ribos“. Šį kalbinantis mėginantis žmogus gal ir įsivaizduos, kad jam pavyko įlįsti pašnekovui į kailį, tačiau „išgrynintos kalbos“ metodiką išmanantis klausinės: „Kokios ribos?“ arba „Ką dar gali pasakyti apie šitą jausmą „ant ribos“?“. Suvokimas, kiek mažai žinome, skatina smalsumą. Smalsumas ir pagarba ― būtent šis derinys yra gyvybiškai būtinas, norint išgauti iš žmogaus konkretesnius, nuoširdesnius ir įdomesnius atsakymus.
Kodėl būtent metaforos taip plačiai atskleidžia žmogaus mąstymą?
Mąstome, vaizdus kuriame ir problemas sprendžiame metaforomis. Tyrimai atskleidė, jog per minutę panaudojame apie šešias metaforas, pavyzdžiui, „įlįsti kitam į kailį“ ar „ant ribos“. Viena iš metaforų savybių yra ta, jog ji mažyčiame kiekyje sutalpina neįtikėtinai didelį kiekį informacijos, o mūsų užduotis ― klausinėjant iškrapštyti šias paslėptas prasmes.
Kaip dažnai mes neatspėjame, kaip kiti interpretuos mūsų žodžius ar patys klaidingai interpretuojame kitų žodžius?
Nuolat. Atėję į kirpyklą, manot, kad plaukų dažymo specialistė žinos, ką turite omenyje sakydami, jog norite švelnių kaštono atspalvių, bet jei ji nepaklaus „kokių tiksliai?“, viskas gali baigtis, jūsų akimi žiūrint, skaisčiai raudona spalvos šukuosena.
Kuo sudėtingesnė situacija, tuo didesnė tikimybė, kad jai apibūdinti pasitelksime metaforą. Būtent todėl dažnai naudojame metaforas aptarinėdami santykius, bet dažnai tas metaforas interpretuojame klaidingai.
Kai kurie klausimai, kuriuos siūlote užduoti, skambėtų kiek keistai, tarkime, „ką dar gali pasakyti apie pasitikėjimo savimi jausmą?“
Tai, kad savo klausimu atkartojate tikslius pašnekovo žodžius, parodo, kad klausėte nekritiškai. Patys klausimai gal ir gali skambėti neįprastai, tačiau žmonės paprastai taip apsidžiaugia, kad kažkas jų atidžiai klauso, jog net nepastebi keistokos formuluotės.
Neįtikėtina, kaip nuoširdus išklausymas gali paveikti kitą žmogų. Kai žmogus jaučia, kad jį visiškai supranta ir gerbia, tai jam leidžia susitelkti į tai, apie ką diskutuoja abu pašnekovai.
Iš kur kyla tas noras patarinėti, kai draugas nori su mumis pasikalbėti?
Daugumai mūsų būdingas vadinamasis „taisymo refleksas“ ― noras išspręsti kito problemas. Galvojam, kad taip elgiamės vedami noro numalšinti kito kankynę, bet dažnai patys būname smarkiai suinteresuoti patarti ― atrodo, kad jeigu sugebėsim kažką teisingo pasakyti, žmogus nustot inkšti.
Tačiau jeigu susilaikysim nuo patarimų, žmogus greičiausiai išspręs savo bėdas greičiau. Patarinėjimas tik iššaukia kontrargumentus: „Taip, tačiau…“, „Ne, tu nesupranti…“. Žmogus mato priežastis, kodėl patarimas nenaudingas, o tai niekaip nepagelbės jam rasti tinkamos išeities. Užuot siūlę savo sprendimą, pamėginkite užduoti tiesų klausimą: „o kas norėtum, kad įvyktų?“ Tai motyvuos žmogų rimtai pasvarstyti, kaip pajudėti iš susidariusios padėties.
Ar „išgryninta kalba“ gali padėti išvengti ginčų?
Ką ji tikrai gali, tai sušvelninti galimas pasekmės, ypač kai ruošiatės „atmušti“ tariamą įžeidimą. Žodžiui, kurį vienas pasako nekaltai, kitas gali suteikti visai kitą prasmę.
Kai įvaldysite šią kalbą, palaipsniui išmoksite atskirti, ką viena reiškia jums, ką ― kitam: kai suprasite, kad „ramus vakaras“ jūsų partneriui reiškia futbolo žiūrėjimą bare su draugais, nepulsite užsakinėti maisto į namus.
Ar galime „išgrynintos kalbos“ principus pritaikyti bet kurioje situacijoje?
„Išgrynintą kalbą“ galima panaudoti daugelyje bendravimo situacijų, net jeigu tik norite savo svečiui parodyti, kad jo klausotės. „Išgryninta kalba“ taip pat gali ženkliai pagerinti bendravimą biure. Jei žmogus parodo nenorintis toliau šnekėtis, ji gali padėti jam atsiverti.
