Atkrytis
Viena didžiausių narkomanijos problemų yra ta, kad daugelis narkomanų gali kurį laiką gyventi blaiviai, tačiau po to vėl pradeda vartoti. Kaip žmogus, pripažįstantis savo ligą, siekiantis blaivėjimo, gerai žinantis savo ligą, vėl pradeda vartoti? Egzistuoja klaidinga nuostata į atkrytį, ir tokia nuostata didina riziką, kad atkrytis įvyks. Jei pakeistume tokias nuostatas, tai pakeistume ir elgesį, kuris veda prie atkryčio. Daugelis narkomanų mano, kad atkrytis yra vėl pradėtas narkotikų vartojimas. Žinoma, jei žmogus vartoja narkotikus, jis jau yra atkrytyje. Tačiau atkrytis prasideda daug anksčiau nei pradedami vartoti narkotikai. Narkomanas gali būti blaivus, nenaudoti narkotikų, ir vis viena būti atkritęs. Jis gali prarasti sugebėjimą blaiviai mąstyti ir kontroliuoti savo elgesį. Pas jį gali atsirasti emocinės arba fizinės problemos. Taigi, nors ir būdamas ‘švarus’ (t.y. nevartodamas narkotikų), jis nebegali normaliai gyventi dar prieš pradėdamas vartoti narkotikus.
Taigi, atkrytis nėra tik vėl pradėtas narkotikų vartojimas. Atkrytis – tai ir nuostatos bei elgesys vedantis į narkotikų vartojimą. Atkrytis – tai judėjimas tolyn nuo blaivėjimo, artyn prie ligos. Tai nereiškia, kad jei tu patiri skausmą ar problemų, tai tu jau esi atkrytyje. Tačiau tai reiškia, kad jei tu iš esmės nekreipi dėmesio į savo blaivėjimą ir nedarai dalykų, kurie prisidėtų prie tavo blaivėjimo proceso, tai tu gali judėti atkryčio link. Jei tavo išblaivėjimas tik dalinis, tai tavo atkryčio tikimybė yra didelė. Blaivėjimas primena lipimą eskalatoriumi, kuris juda žemyn. Neįmanoma stovėti ramiai. Kai tu nustoji kopti aukštyn, tu iš karto judi žemyn. Nereikia nieko ypatingo daryti, kad atsirastų simptomai vedantys į atkrytį. Tam tereikia nežengti tinkamų blaivėjimui žingsnių. Simptomai atsiranda patys savaime nesant stipriai blaivėjimo programai. Yra dvi pagrindinės sąlygos, kurios skatina atkrytį:
1. Nepakankamas rūpinimasis savimi.
2. Nepakankamas rūpinimasis savo blaivėjimo programa.
Jei tu atsisakai blaivėjimo programos, tai tėra tik laiko klausimas kada pasirodys lėtinio sindromo simptomai, ir jei nieko nepadaroma tam, kad juos suvaldytum, tu gali prarasti elgesio kontrolę. Toks periodas ir yra vadinamas atkryčio sindromu. Lėtinio abstinencijos sindromo simptomų nesukontroliavimas ir sukelia atkryčio sindromą – jei tave yra apėmęs lėtinis abstinencijos sindromas ir tu nedarai visko, kas būtina simptomų suvaldymui, galiausiai įvyksta atkryčio sindromas. Simptomai auga, tvirtėja ir progresuoja. Tačiau prieš kontrolės praradimą atsiranda daug perspėjimo ženklų ir mąstymo, emocijų bei asmenybės pokyčių. Galiausiai tu nebegali savęs sukontroliuoti. Tu judi žemyn link narkotikų ar alkoholio vartojimo arba kokios nors kitos aštrios emocinės ar fizinės reakcijos, nebent kas nors būtų padaryta tam, kad nutraukti tokį judėjimą.
Yra įmanoma nutraukti tokį judėjimą dar prieš pasirodant atkryčio ženklams. Jei nieko nedaroma iki tol, kol pasirodo aiškūs ženklais, paprastai būna labai sunku įveikti atkryčio sindromą, kadangi tu jau praradai savo mąstymo ir elgesio kontrolę. Atkrytis paprastai nėra sąmoningas pasirinkimas. Tyrimai rodo, kad atkrentantys žmonės paprastai sąmoningai nepastebi ankstyvųjų atkryčio ženklų. Vėliau, kai jie pažvelgia atgal, jie gali atrasti, kas vyko ne taip, bet tuo metu kai tai vyko, jie nesuprato, kad šios problemos auga ir progresuoja. Atkryčio ženklai vystėsi nesąmoningai. Kai jie atsiras, tu jų neatpažinsi, nebent išmoktum sąmoningai juos stebėti.
I stadija(neigimo)
n stresas
Atkryčio proceso pradžią dažniausiai išprovokuoja stresas. Stresas dažnai atsiranda įvykus kokiems nors gyvenimo pokyčiams, kurie žmogui iškelia naujus uždavinius. Pokyčiai yra normali gyvenimo dalis, bet dauguma jų sukelia stresą (įtampą). Paprastai narkomanai būna neatsparūs stresui ir yra linkę į jį perreaguoti. Kartais stresas ir įtampa atsiranda dėl tokių problemų, kurias lengva pamatyti. Kartais ta įtampa atsiranda dėl mažų problemų, kurios sukaupia įtampą per ilgesnį laiką.
(įtampa, pokyčiai,kaupimasis)
n neigimo suaktyvėjimas
Kai žmogus patiria daug streso ir problemų, dažnai įsijungia gynybinė reakcija, tokia kaip neigimas, kuris yra narkomanijos ligos sudėtinė dalis. Su įtampa ir problemomis bandoma susidoroti tokiu pat būdu, kaip buvo bandoma pateisinti vartojimą: “Viskas tvarkoje, nėra jokių problemų. Aš galiu susitvarkyti su tuo”. Narkomanas bando nuneigti jam iškilusias problemas. Kartais jis tikisi, kad jos išsispręs pačios savaime. Kartais jam tiesiog pernelyg sunku ir baisu apie jas galvoti, todėl jis atidėlioja jų sprendimą. Kartais jam norisi patingėti, atsipalaiduoti.
(neigimas, vengimas, atidėliojimas, atsipalaidavimas)
n nuostatos į programą keitimasis (neigimas) suaktyvėjimas)
Blaivėjimo programa nebeatrodo tokia svarbi kaip anksčiau. Kartais atrodo, kad viskas eina taip gerai, kad nebereikia dėti tiek pastangų į programos laikymąsi – “jaučiuosi gerai, narkotikai nevartoju, šiai dienai esu stiprus, nieko neatsitiks jei kartą ir nepadarysiu mankštos”. Kartais atrodo, kad narkotikų nevartosiu daugiau niekada ir dėl to programa nebėra tiek svarbi. Kartais atsiranda svarbesnių ir įdomesnių dalykų nei blaivėjimo programa. Kartais atsiranda tokių problemų, kurių blaivėjimo programa lyg ir nepadeda išspręsti, todėl atrodo, kad su ja stengtis neapsimoka. Taip pradedi daryti sau smulkias nuolaidas. Tai pradžioje nesukelia baisių pasekmių, kas tau dar sykį įrodo, kad esi stiprus ir per griežta programa tau nėra būtina.
(klaidinga nuostata, atsipalaidavimas, išpūstas pasitikėjimas savimi, pažeidimai programos)
n lėtinio abstinencijos sindromo atsiradimas
Padidėjusi įtampa sustiprina lėtinį abstinencijos sindromą, bet neigimas neleidžia įžvelgti, kas vyksta. Jei nieko nedarai, lėtinio abstinencijos sindromo simptomai stiprėja. Tau sunku susikaupti, sunku aiškiai galvoti, tu negali atsiminti paprastų dalykų, tu perreaguoji. Įtampa stiprėja. Tu pamažu prarandi savo mąstymo, jausmų ir elgesio kontrolę.
(įtampa, lėtinis abstinencijos sindromas ir neigimas)
n jausmų pokyčiai
Pradeda keistis jausminė būsena. Ji kinta labai įvairiai. Kartais apima euforija, lyg viskas būtų gerai, nors iš tikrųjų taip nėra. Kartais apima nerimas ir nepasitikėjimas savimi, pradedi nuogąstauti dėl kiekvieno nieko. Kartais užeina ir depresija, atrodo, kad niekas nesiseka. Kartais ilgai jautiesi pavargęs, nors lyg ir nebuvo nuo ko pavargti ir negali pasiilsėti. Kartais apima baimė, kad gali pradėti vartoti vėl, bet dažniausiai ją stengiesi nustumti į šoną ir negalvoti apie tai. Dažnai gali būti, kad tokie jausmai yra trumpalaikiai, staigiai užeinantys ir praeinantys, greitai kaitaliojasi be jokios priežasties.
(nerimas, depresija, baimė, nuovargis, jausmų kaita).
II stadija (provokacijų)
n disciplinos griuvimas
Stiprėjant lėtinio abstinencijos sindromo simptomams, tu pradedi prarasti savo elgesio kontrolę. Iš pradžių tavo elgesys išoriškai lieka lyg nepakitęs. Tu gali vaikščioti į tas pačias vietas, užsiiminėti ta pačia veikla. Tačiau viduje yra įvykęs pokytis. Iš pradžių tai tik nuostata į įprastą discipliną – tau tai neįdomu, tu nematai prasmės (neigimas, kad tau tai būtina daryti). Vėliau pradeda keistis visa tavo dienotvarkė. Tu atsisakai reguliarių įpročių, kurie suteikdavo tau nuoseklumo. Nustoji laiku eiti miegoti, nustoji reguliariai maitintis. Nustoji planuoti ir galvoti apie tai, ką darysi vėliau. Sunku suplanuoti, ką veiksi per dieną, sunku numatyti, ką kada veiksi. Pradedi galvoti, kad šūkis “Gyvenk tik šia diena” ir reiškia nieko neplanuoti. Pamažu pradedi atsisakyti savo blaivėjimo programos.
(nuostata į discipliną, struktūros sugriuvimas, programos atsisakymas)
n santykių griuvimas (izoliacija ir konfliktai su aplinkiniais)
Tu pradedi kitaip reaguoti ir į aplinkinius. Stiprėja izoliavimasis. Kartais atsiranda vienišumo jausmas, kuris ilgainiui sustiprėja. Tačiau vietoj to, kad eitų pas žmonės ir su jais bendrautų, narkomanas pradeda šalintis žmonių, labiau užsidaro savyje.Ypatingai vengi tokių žmonių, kurie verčia tave būti sąžiningu apie savo jausmus, mintis ir elgesį. Pats nustoji kitiems sąžiningai sakyti, ką galvoja ir kaip jautiesi. Jei kas nors bando patarti ar pastebėti tavo problemas, reaguoji gynybiškai – dažniausiai patarimus irzliai atmeti, arba išoriškai sutinki, nors viduje manai, kad jie nėra vertingi ir tau nepadės, ir todėl neketini jų laikytis. Kartais tiesiog nerūpi, ką man sako kiti. Dažnai nematai prasmės bendrauti, nes tai “vis viena nepadės”. Taipogi, atsiranda polinkis kaltinti kitus dėl savo problemų. Daugėja ginčų ir konfliktai aštrėja. Praktiškai visi santykiai darosi įtempti: su draugais, šeima, terapeutu. Atsiranda daug pykčio, perreaguoji į bet kokią smulkmeną, pradedi vengti žmonių, nes bijai, kad gali nesusivaldyti. Pastangos save sukontroliuoti sukelia dar daugiau įtampos. Kartais vėl pats pradedi meluoti, net jei tau to ir nereikia.
(vienišumas, izoliacija, vengimas, gynyba, pyktis, kaltinimai, konfliktai)
n problemų gausėjimas
Dėl lėtinio abstinencijos sindromo pablogėja sugebėjimas spręsti problemas, dažnai darai ne tuos sprendimus. Prarandi sveiką nuovoką. Darai tokius sprendimus, kurių nedarytum jei jaustumeis normaliai. Todėl pradedi daryti klaidas ir problemos ne tik kad nesisprendžia, bet jų gausėja ir jos sunkėja. Kartais susiimi ir bandai išspręsti problemas, bet tau nesiseka – išsprendus vieną, atsiranda dvi naujos. Atsiranda impulsyvumas – dažnai darai dalykus nepagalvojęs, tiesiog kas šauna į galvą. Nebekreipi dėmesio į detales, jos tau atrodo pernelyg nesvarbios. Dėl to dauguma planų žlunga. Tai sukelia papildomų problemų. Taip pat problemos gausėja dėl santykių su aplinkiniais pablogėjimo. Į problemas perreaguoji, kas sukelia dar didesnių problemų. Pykstu ant savęs, kad negaliu išspręsti problemų Pradeda augti krizė.
(blogi sprendimai, problemų gausėjimas, impulsyvumas, neatidumas, perreagavimas, pyktis sau, krizė)
n depresija
Dėl problemų gausos atsiranda neviltis. Gyvenimas atrodo neteisingas. Tu esi bejėgis ką nors pakeisti, jautiesi tuščias, nuvargęs. Trūksta energijos, norisi miego, bet negali išsimiegoti, neišeina atsipalaiduoti įprastais būdais. Retai jauti džiaugsmą. Apie tai nesinori kalbėti. Atsiranda įsitikinimas, kad aš padariau viską, ką galėjau, tačiau niekas man nepadėjo. Dėl depresijos dar labiau šaliniesi aplinkinių, su jais pykstiesi ir pradedi gailėtis savęs – pradedi skųstis, kad niekam tu nerūpi. Nuovargis, vienišumas depresiją tik dar labiau gilina. Depresija gilėja, ją sunku nuslėpti. Ypatingai depresija suaktyvėja nestruktūruotu laiku, kai nėra suplanuota, kad kažką veiksi.
Taip pat atsiranda bėgimas nuo realybės – fantazuoji, kad kaip nors viskas staiga pasikeis, tave kas nors išgelbės ir visi vargai baigsis. Taip pat kartais gali atrodyti, kad gyventi normaliai neduoda koks nors vienas dalykas – “Jei mano kambaryje negyventų Česka, susitvarkytų visos mano problemos”. Tokiu atveju gali laukti, kad tas dalykas pasikeistų pats ir nieko nedaryti.
(neviltis, bejėgiškumas, nuovargis, depresija, vienišumas, gailestis sau, fantazavimas, neveiklumas)
III stadija (kontrolės praradimas)
n aštri krizė
Daugybė problemų ir jokios aiškios išeities. Dienotvarkė jau sugriuvusi, nebegali nieko nuveikti, jautiesi visą laiką užimtas ir niekur nespėji, tačiau neigi, kad esi krizėje. Pradedi nebevaikščioti į terapinius užsiėmimus ir ieškai įvairių pasiteisinimų. Atsiranda nuostata “Grupės ir konsultavimas man niekuo nepadeda, tai kodėl aš turiu juos lankyti? Yra svarbesnių dalykų”. Pradedi atvirai meluoti, žinai, kad elgiesi negerai ir darai tokius dalykus, kurių anksčiau sau nebūtum leidęs, tačiau nerandi jėgų sau pasipriešinti. Jautiesi visiškai bejėgis ką nors pakeisti. Paprastai iki to laiko jau būni sugadinęs visus santykius ir dėl to nebėra iš kur gauti pagalbos. Gyvenimas nevaldomas, visiškas bejėgiškumas ir neviltis.
(aštri krizė, gydymo nutraukimas, pilnas savikontrolės praradimas)
n potraukio atsiradimas
Viskas atrodo taip blogai, kad atsiranda minčių apie vartojimą – atrodo, kad už dabartinę situaciją vis tiek negali būti nieko blogiau. Atsiranda mintys apie kontroliuojamą vartojimą. Gali stengtis jas nuvyti šalin, bet jos labai stiprios ir įkyrios. Gali atsirasti mintys apie narkotikų pakaitalus, nuo kurių tikriausiai nesi priklausomas ir kurie, tikriausiai, nėra tau pavojingi.
(mintys apie vartojimą)
n vartojimas
Gali pradėti ne nuo mylimo narkotiko, bet nuo kitų svaiginančių medžiagų. Galiausiai vis tiek grįši prie mylimojo. Bandai įsišauti “tik vieną kartą”, kuri planus apie kontroliuojamą vartojimą. Vartojimas pradeda tapti nebesuvaldomas. Kartais tai atsitinka lėčiau, kartais labai greitai. Dėl to gali jausti gėdą ir kaltę – vartojimas rodo, kad esi silpnas žmogus, supuvęs narkomanas ir kad tu pralaimėjai.
(bandymai kontroliuoti, kontrolės praradimas, gėda ir kaltė)
I stadija(neigimo)
n stresas
(įtampa, pokyčiai,kaupimasis)
n neigimo suaktyvėjimas
(neigimas, vengimas, atidėliojimas, atsipalaidavimas)
n nuostatos į programą keitimasis (neigimas) suaktyvėjimas)
(klaidinga nuostata, atsipalaidavimas, išpūstas pasitikėjimas savimi, pažeidimai programos)
n lėtinio abstinencijos sindromo atsiradimas
(įtampa, lėtinis abstinencijos sindromas ir neigimas)
n jausmų pokyčiai
(nerimas, depresija, baimė, nuovargis, jausmų kaita).
II stadija (provokacijų)
n disciplinos griuvimas
(nuostata į discipliną, struktūros sugriuvimas, programos atsisakymas)
n santykių griuvimas (izoliacija ir konfliktai su aplinkiniais)
(vienišumas, izoliacija, vengimas, gynyba, pyktis, kaltinimai, konfliktai)
n problemų gausėjimas
(blogi sprendimai, problemų gausėjimas, impulsyvumas, neatidumas, perreagavimas, pyktis sau, krizė)
n depresija
(neviltis, bejėgiškumas, nuovargis, depresija, vienišumas, gailestis sau, fantazavimas, neveiklumas)
III stadija (kontrolės praradimas)
n aštri krizė
(aštri krizė, gydymo nutraukimas, pilnas savikontrolės praradimas)
n potraukio atsiradimas
(mintys apie vartojimą)
n vartojimas
(bandymai kontroliuoti, kontrolės praradimas, gėda ir kaltė)
Susitvarkymo su atkryčiu planavimas
Daugelio atkryčių būtų įmanoma išvengti. Daugelis narkomanų atkrenta tik todėl, kad jie nesupranta kas vyksta ir kaip su tuo susitvarkyti.
Jei imtis atitinkamų veiksmų, tai galėtų padėti sustabdyti atkryčio procesą, kol dar neatsirado tragiškos pasekmės. Susitvarkymo su atkryčiu planavimas padeda sumažinti atkryčio proceso sukeliamą žalą. Susitvarkymo su atkryčiu planavimas gali suteikti saugumo jausmą. tu iš anksto gali žinoti, kad darai tai kas būtina, kad išvengtum atkryčio. tu gali atpažinti ankstyvuosius atkryčio perspėjimo ženklus ir sudaryti planą kaip išvengti atkryčio sindromo, kai jis atsiranda. Susitvarkymo su atkryčiu planavimas turi būti esminė tavo blaivėjimo programos dalis.
Susitvarkymo su atkryčiu planavimas susideda iš:
- 1. Stabilizacija. Atgauti savikontrolę.
- 2. Savęs įvertinimas. Suprasti kas vyksta tavo galvoje, širdyje ir gyvenime.
- 3. Edukacija. Viską sužinoti apie atkrytį ir ką daryti kad išvengtum jo.
- 4. Perspėjimo ženklų atpažinimas. Susidaryti savo asmeninių atkryčio ženklų sąrašą.
- 5. Susitvarkymas su perspėjimo ženklais. Išmokti kaip nutraukti perspėjimo ženklus iki tol,kol nepraradai kontrolės.
- 6. Savistabos lavinimas. Išmokti kaip sąmoningai atpažinti perspėjimo ženklus kai jie atsiranda.
- 7. Blaivėjimo programos peržiūrėjimas. Įsitikinti, kad tavo blaivėjimo programa gali padėti suvaldyti perspėjimo ženklus.
- 8. Kitų žmonių įtraukimas. Išmokyti kitus, kaip dirbti su tavimi, kad galėtum išvengti atkryčio.
- 9. Tobulinimas. Reguliariai tobulinti savo susitvarkymo su atkryčiu planą.
1. Stabilizacija – Aš turiu susigrąžinti savikontrolę ir savo elgesio kontrolę.
Prieš užsiimdamas susitvarkymo su atkryčiu planu tu turi kontroliuoti save. Stabilizacija reiškia savo minčių, emocijų, atminties ir elgesio kontrolės atgavimą, jei buvai prieš tai atkritęs. Tai yra krizė tau ir tavo šeimai, Atkrytis suardė tavo gyvenimą. Visiškai normalu jums visiems jaustis išgąsdintiems, piktiems, nusivylusiems ir kaltiems. tau reikia pagalbos. tau reikia kreiptis į žmones, kuriais tu gali pasitikėti ir nuo jų priklausyti, ir kurie gali padėti tau žengti tuos žingsnius, kurie yra būtini tam, kad galėtum išlaikyti savo blaivybę. jei tu nesugebi pastoviai kontroliuoti savo minčių, emocijų ir elgesio, tau gali prisireikti profesionalios pagalbos.
2. Savęs įvertinimas – Padedant kitiems aš turiu suprasti kaip atsiranda atkrytis.
Antras žingsnis yra atrasti, kas atsitiko, kad atsirado atkrytis. Tai daroma peržiūrint savo narkobiografiją, taip pat konkrečius perspėjančius ženklus ir simptomus, kurie atsirasdavo kai bandydavai mesti narkotikus. Tokia informacija gali būti vertinga ieškant kas vyko ne taip ir ką galima padaryti kitaip, kad šansai likti blaiviam padidėtų. Praeitis yra geriausias mokytojas. Jei nesugebi mokytis iš praeities, esi pasmerktas kartoti ją.
3. Edukacija – Aš turiu viską sužinoti apie atkrytį ir kaip jo išvengti.
Kad išvengtum atkryčio, turi jį suprasti. Kuo daugiau informacijos turi apie narkomaniją, blaivėjimą ir atkrytį, tuo daugiau įrankių turi blaivėjimo palaikymui. turi suprasti, kokie yra atkryčio simptomai, kas didina jų atsiradimo riziką, kas gali juos sukelti ir ko reikia imtis, kad jų išvengtum arba juos suvaldytum. Tu turi gerai pažinti perspėjimo ženklus ir sugebėti pateikti jų pavyzdžių bei persakyti juos savais žodžiais tam, kad būtum užtikrintas, jog supranti juos. Tu jau pradėjai edukaciją klausydamasis paskaitų. Bet vien tik užsirašinėti paskaitas nepakanka. Tai ką išgirsti, turi peržiūrėti ir aptarti su kitais žmonėmis. Profesionalai, sponsoriai ar kiti blaivūs žmonės gali padėti tai peržiūrėti ir pritaikyti šią informaciją. Svarbu atsiminti, kad edukacija nėra baigta tol, kol tu nesugebi sąžiningai ir atvirai pritaikyti informacijos, kurią išmokai, savo gyvenimui ir esamai situacijai. Narkomanija – neigimo liga. Jei neįtraukti kitų į edukacijos procesą, tavo paties neigimas gali neleisti tau atpažinti, kas iš tikrųjų vyksta su tavimi.
4. Perspėjimo ženklų atpažinimas – Aš turiu atpažinti perspėjimo ženklus, kurie sako man, kad mano blaivėjimui gresia pavojus.
Kiekvienas žmogus turi tik jam būdingą perspėjimo ženklų rinkinį, kuris rodo, kad vyksta atkrytis. Tai signalai, kuriuos siunti pats sau ir kitiems, kad tau gresia narkotikų vartojimas ar kitų atkryčio simptomų atsiradimas. Atkryčio perspėjimo ženklų atpažinimas yra problemų ir simptomų, kurie vedė prie atkryčio, atpažinimas. Problemos gali būti ir tavo viduje, ir tavo išorėje. Simptomai gali būti sveikatos problemos, mąstymo problemos, emocinės problemos, atminties problemos ar tinkamo elgesio problemos.
Būtina susidaryti asmeninių perspėjimo ženklų, kurie rodo, kad esi pavojuje, sąrašą. Perspėjantis sąrašas turi būti sudarytas remiantis praeityje vykusiais atkryčiais. Iš perspėjimo ženklų sąrašo išsirink apie penkis ženklus, kuriuos manai tau tinkant. Persakyk juos savais žodžiais ir parašyk apie kiekvieną, kaip esi išgyvenęs šį perspėjimo ženklą. Sąrašas turi susidėti š labai aiškių ir konkrečių ženklų, kurie rodo, kad tu judi tolyn nuo sveiko ir pilno gyvenimo artyn atkryčio.
5. Atkryčio ženklų suvaldymas – Aš turiu turėti konkretų planą kaip išvengti ir sustabdyti atkryčio ženklus.
Kiekvienas perspėjimo ženklas iš tikrųjų yra problema, kurios reikia išvengti arba ją išspręsti, jei ji jau atsirado. Jei tu nori išvengti problemos, tu turi peržiūrėti kiekvieną perspėjimo ženklą ir atsakyti į klausimą “Ką aš galiu padaryti, kad šitokia problema neatsirastų?”
Tu turi atsiminti, kad narkomanija yra liga, kuri turi polinkį į atkrytį. Tai reiškia, kad bet kuris blaivėjantis narkomanas turi polinkį išgyventi problemas ar perspėjimo ženklus, kurie veda jį atgal prie vartojimo. jei tu tai žinai ir priimi, tu gali pasirengti neišvengiamam. Tu turėsi problemų ir atkryčio perspėjimo ženklų. jei nori išvengti atkryčio, tau reikia paimti kiekvieną perspėjimo ženklą, kurį patyrei praeityje ir sudaryti planą kaip susitvarkyti su juo, jei toks atsirastų.
Pati esmė yra ta, kad tu išmoktum naujai reaguoti į atpažintus atkryčio perspėjimo ženklus. Nusistatyk, ką tu ketini daryti, kai tu atpažįsti konkretų perspėjimo ženklą savo gyvenime. Kaip galima nutraukti atkryčio sindromą? Kokių teigiamų veiksmų tu gali imtis kad pašalintum atkryčio ženklą? Išvardink kelis galimus variantus ar įmanomus sprendimus, kurie pašalintų problemą iš tavo gyvenimo.
Kelių variantų išvardijimas duoda daugiau šansų, kad išsirinksi geriausią sprendimą ir duoda tau alternatyvą, jei pirmasis variantas neveikia. Išsirink pagrįstą variantą, kuris siūlo didžiausią tikimybę nutraukti atkryčio procesą. tai bus tavo nauja reakcija, kai suvoksi savyje konkretų perspėjimo ženklą.
Treniruok kiekvieną naują reakciją, kol tai netaps įpročiu. Jei naujo reagavimo tau prisireiks didelio streso atveju, tu turi treniruoti jį kai stresas yra mažas. Treniruokis ir treniruokis kol reakcija netaps įpročiu. Jei nauju reagavimu nepasiseka nutraukti perspėjimo ženklo, sudaryk naują ir efektyvesnį planą.
Tu neturi prabangos atidėti plano sudarymo iki tol, kol atsiras atkryčio ženklai. Jei tu neturi plano, tu nesugebėsi nugalėti jų, kai jie atsiras.
6. Savistabos lavinimas – Aš turiu daryti savistabą dukart dienoje tam kad galėčiau pastebėti pirmuosius sunkumų ženklus ir išspręsti problemas dar prieš tai, kol jos netapo nekontroliuojamos.
Bet kuri sėkminga blaivėjimo programa įtraukia kasdieninę savistabą. Kasdieninė savistaba yra būtina, kad padėtų tau atpažinti perspėjimo ženklus prieš tai, kol neįsijungė tavo neigimas. Bet koks atkryčio perspėjimo ženklas yra rimtas signalas, kadangi jis gali būti pirmas žingsnis link vartojimo. Be kasdieninės savistabos tu tikriausiai ignoruosi ankstyvuosius perspėjimo ženklus ir tada nesugebėsi nutraukti atkryčio sindromo, kai jis taps dar didesnis ir lengviau matomas.
Susitvarkymo su atkryčiu planui tu turi suplanuoti specialią savistabos sistemą, kuri leidžia pastebėti galimo atkryčio perspėjimo ženklus. Turi sukurti būdą, kaip įjungti šią savistabos sistemą į kasdieninį gyvenimą. Tu dabar turi savo asmeninį perspėjimo ženklų sąrašą. Kaip tu ketini nustatyti, kuris iš šių simptomų atsirado tavo gyvenime?
Tam, kad kasdieninė savistaba taptų įpročiu, rekomenduojama, kad tavo gyvenime atsirastų du kasdieniniai savistabos ritualai. Pirmas turi vykti ryte. Skirk nuo 5 iki 10 minučių tam, kad trumpai apmestum savo planus šiai dienai. Paklausk savęs, ar tu pasiruošęs šiai dienai ir ką tu gali padaryti, kad tai padėtų tau fiziškai ir emociškai pasitikti dienos uždavinius ir išlaikyti pilną ir saugią blaivybę.
Antrasis savistabos ritualas turi įvykti vakare. Peržiūrėk dienos uždavinius, nustatyk ką atlikai gerai ir ką dar reikėtų patobulinti. Kokias stipriąsias savo puses išnaudojai šios dienos uždaviniams? Kaip tu gali skatinti ir remtis ant savo stipriųjų pusių? Kokios išryškėjo silpnosios pusės ir kaip tu gali pataisyti šiuos trūkumus ir tobulėti šiose srityse?
Atidžiai pasižiūrėk į savo asmeninių perspėjimo ženklų sąrašą. Ar yra tokių dabar tavo gyvenime? Jei taip, ką tu darai kad pataisytum padėtį? Ar yra kokių kitų perspėjimo ženklų, kuriuos matai ir kuriuos reikėtų įtraukti į savo sąrašą?
Labai gali padėti dienoraštis – gali peržiūrėti blaivėjimo progresą ir sekti atkryčio perspėjimo ženklus. Tai padės matyti progresą savo blaivėjime. Juk mes siekiame progreso, o ne tobulumo. Tik žinoti kokie tavo perspėjimo ženklai nėra būtinai pakankama, kad tau padėtų. Atsimink, kad perspėjimo ženklai dažnai vystosi nepastebimai. Tu gali nežinoti, kad jie jau atsirado. Savistaba yra būdas sąmoningai peržiūrėti kas tau atsitinka kiekvieną dieną. Darant savistabą dukart į dieną, ryte ir vakare, įmanoma pastebėti atkryčio perspėjimo ženklus anksti ir padaryti ką nors, kad juos sustabdytum prieš tai, kol neteksi kontrolės.
7. Blaivėjimo programos peržiūrėjimas – Aš turiu peržiūrėti savo dabartinę blaivėjimo programą, kad būčiau užtikrintas, kad yra pagalba susitvarkant su savo perspėjimo ženklais.
Blaivėjimas ir atkrytis yra dvi tarpusavyje neatskiriamos priešingybės. Jei tu neini blaivėjimo keliu, tau gresia atkrytis. Išvengti atkryčio reikalinga gera blaivėjimo programa. Ar tavo ankstesnė blaivėjimo programa veikė gerai? Kaip ją galima pagerinti? Tu turi išmokti kelti sau klausimus savo kasdieniniame gyvenime. Ar tu pripažįsti savo priklausomybę ir bandai suvaldyti jos simptomus? Ar tu kreipi dėmesį į visus savo sveikus poreikius? Ar tu darai viską, kas būtina, tam kad blaivėtum? Sudaryk naują blaivėjimo programą pagrįstą tuo, kas tau dirbo ir kas nedirbo praeityje. Tu turėtum būti užtikrintas, kad kiekvienai problemai, simptomui ar perspėjimo ženklui, kurį atpažinai, tavo blaivėjimo programoje yra numatytos priemonės, kaip susitvarkyti su juo.
8. Kitų žmonių įtraukimas – Aš turiu paprašyti kitų, kad padėtų man išlikti blaiviam – pasakyti jiems apie savo perspėjimo ženklus ir paprašyti grįžtamojo ryšio, jei jie mato, kad atsirado koks perspėjimo ženklas.
Tu negali blaivėti izoliacijoje. Visas blaivėjimas apima pagalbą ir paramą iš daugelio žmonių. Sėkmingam susitvarkymo su atkryčiu planui tau reikia kitų žmonių. Atkryčio procesas dažnai būna nesąmoningas procesas. Nepaisant kasdieninės savistabos tu gali nesugebėti pamatyti kas vyksta. Štai dėl ko svarbu įtraukti kitus žmones į savo atkryčio išvengimo planą. Šeimos nariai, bendradarbiai, AA ar AN nariai, bendruomenė gali būti ypač vertingi padėdami atpažinti perspėjimo ženklus, kol vis dar įmanoma ką nors su tuo padaryti.
Tam, kad kiti padėtų tau, jie turi žinoti apie tavo atkryčio perspėjimo ženklus ir pakankamai tavimi rūpintis, kad noriai pasakytų tau, kai jie pastebi šiuos perspėjimo ženklus. Tu turi norėti pastoviai kalbėti su šiais žmonėmis taip, kad jie galėtų pastebėti, jei kas nors vyksta ne taip. Tu taip pat turi norėti išklausyti ką jie sako ir atitinkamai veikti. Išrink reikšmingus žmones savo gyvenime, kurie bus įtraukti į susitvarkymą su atkryčiu. Tai gali būti bendruomenės nariai ar šeimos nariai, bendradarbiai, artimi draugai, AA ar AN sponsorius ar kiti nariai.
Sudaryk sąrašą visų žmonių, su kuriais kasdien bendrauji. Išrink iš sąrašo tuos žmones, kurie, tavo nuomone, gali būti svarbūs vengiant atkryčio ir liekant tau blaiviam. Šie žmonės sudarys tavo intervencijos komandą. Nustatyk kaip kiekvienas žmogus bendravo su tavimi praeityje, kai tu turėjai atkryčio ženklų. Ar tai padėjo tavo blaivėjimui? Ką jie galėjo padaryti, kas būtų dar naudingiau tavo blaivėjimui? Apsispręsk, ko tu norėtum iš kiekvieno jų, ką jie turi padaryti sekantį kartą, kai atpažįsta atkryčio simptomus.
Surink šiuos žmones kartu. Paaiškink jiems savo asmeninių perspėjimo ženklų sąrašą ir sudaryk kontraktą su kiekvienu paremiančiu žmogumi, ką jis turi padaryti, kai atpažįsta atkryčio simptomus ir ką jie darys, jei tu pradėsi vartoti. Ko tu nori, kad jie darytų ir ką jie pasiruošę daryti, jei tavo neigimas suaktyvėja ir tu nesugebi atpažinti, kad yra problema?
Tu ir tavo intervencijos komanda turi pasitreniruoti r suvaidinti rolėmis situaciją, kai tu gali būti blogiausioje padėtyje. Suvaidinkite situaciją, kurioje tu rodai perspėjimo ženklus ir tada neigi šiuos simptomus. Leisk jiems pasitreniruoti ką jie darys, kad padėtų tau nutraukti atkryčio sindromą.
Leisk intervencijos komandai dalyvauti tavo blaivėjime. Padrąsink juos paremti tavo blaivėjimo programą ir atsisakyti paremti tavo atkryčio perspėjimo simptomus. Taip pat atsimink, kad tavo šeimos nariai taip pat blaivėja. Tu turi pripažinti jų poreikius ir įsipareigoti pagelbėti jiems jų blaivėjimo programose.
9. Tobulinimas – Augdamas ir keisdamasis savo blaivėjime kas tam tikrą laiką aš turiu peržiūrėti savo susitvarkymo su atkryčiu planą.
Narkomanija niekur neišnyksta. Tai chroniška liga visam gyvenimui. Blaivėjimas – tai gyvenimo būdas. Kadangi susitvarkymo su atkryčiu planavimas yra blaivėjimo dalis, tai irgi turi tapti gyvenimo būdu.
Susitvarkymo su atkryčiu planavimas turi būti įtrauktas į tavo visą gyvenimą. Tavo susitvarkymo su atkryčiu planas turi būti suderintas su bendruomenės programa ir AA ar AN, bei kitomis programomis, kurias tu naudoji savo blaivumui palaikyti.
Susitvarkymas su atkryčiu turi būti treniruojamas iki tol, kol tai netaps įpročiu. Visi mes įpročių vergai. Tačiau mes turime laisvę atidžiai išsirinkti tuos įpročius, kuriems vergausime. Blaivėjančiam narkomanui tai ypač tiesa, kai tai liečia struktūrą. Tik kasdieninės blaivėjimo programos struktūra ir įpročiai leidžia atrasti laisvę nuo narkotikų.
Tu turi noriai peržiūrėti ir tobulinti susitvarkymo su atkryčiu planus kas tam tikrą laiko tarpą ir noriai atpažinti problemas, kurios gresia tavo blaivumui. Susitvarkymo su atkryčiu planavimas yra procesas, kuris turi tapti viena sudėtinių blaivėjimo dalių. Rezultatas – tai laisvė džiaugtis gerai vykstančiu blaivėjimu ir įsitikinimu, kad tu supranti atkrytį, gali atpažinti perspėjimo ženklus ir tu turi veiksmų planą, kaip sustabdyti šiuos ženklus, jei jie išsivysto.
Atkryčio simptomai
I. Vidiniai perspėjantys ženklai.
___ 1. Sunku aiškiai galvoti: Kartais aš negaliu suprasti kas vyksta. Kartais yra sunku galvoti arba aš tegaliu galvoti vien apie tą patį dalyką vėl ir vėl. kartais aš iš viso negaliu galvoti arba kai aš bandau galvoti, aš darau klaidas, kurių paprastai nedarau.
___ 2. Sunku suvaldyti jausmus ir emocijas: Kartais mano nuotaika stipriai svyruoja. Per minutę iš didelio džiaugsmo gali atsirasti depresija. Kartais aš nieko nejaučiu, nors žinau kad turėčiau. Kartais tai, kaip aš jaučiuosi, neatitinka to kas vyksta. Kartais aš tokių jausmų apimtas aš pasielgiu taip, kad po to gailiuosi. Kada vyksta tokie dalykai, aš bandau užmiršti juos.
___ 3. Sunku atsiminti: Kartais aš užmirštu dalykus, kuriuos aš ką tik sužinojau. Kartais aš galiu atsiminti praeityje įvykusius dalykus, o kartais aš to negaliu, kiek stipriai besistengčiau. Kartais kai man sunku ką nors atsiminti aš darau klaidas ir dėl to vėliau blogai jaučiuosi.
___ 4. Sunku suvaldyti stresą: Kartais aš nepastebiu kaip įsitempiu, kol įtampa netampa labai stipri. Kai aš bandau atsipalaiduoti, darosi tik blogiau. Kartais tai būna taip blogai, jog aš bijau kad išprotėsiu.
___ 5. Sutrikęs miegas: Kartais aš negaliu užmigti. Jei ir užmiegu sekančią dieną vis tiek jaučiuosi pavargęs. Kartais man prisisapnuoja keisti sapnai ir košmarai, tarp jų ir sapnai apie vartojimą, kurie yra labai tikroviški. kartais aš taip nuvargstu ir miegu daug ilgiau nei įprastai.
___ 6. Sutrikusi fizinė koordinacija: Kartais aš svirduliuoju, sukasi galva ar kur nors pastoviai užkliūnu. Kartais sunku skaityti ir rašyti.
___ 7. Gėdos, kaltės ir beviltiškumo jausmai: Kartais aš jaučiu kaltę ir gėdą. Aš galvoju, kad su manimi kažkas negerai ir aš bijau, kad man nebus geriau. Kai taip atsitinka, aš bandau susitvarkyti pats. Aš niekam apie tai nesakau. Tačiau kiek aš besistengčiau, viskas blogėja ir aš pradedu galvoti, kad bandyti ką nors daryti yra beviltišika.
II. Neigimo grįžimas.
___ 8. Susirūpinimas: Kartais aš nerimauju dėl savo blaivėjimo. Toks nerimas ateina, bet nesitęsia labai ilgai.
___ 9. Susirūpinimo neigimas: Tam kad susitvarkyčiau su tokiu nerimu, aš bandau negalvoti apie jį. Netrukus aš pamirštu dėl ko aš nerimavau. Kartais negaliu to atsiminti, net jei bandau.
III. Vengimas ir gynybiškas elgesys.
___ 10. Tikėjimas “Aš niekada nevartosiu daugiau vėl”: Kartais aš esu įsitikinęs, kad aš niekada nevartosiu narkotikų ar alkoholio vėl. Kartais aš pasakau tai kitiems, bet dažniausiai aš pasilaikau šią mintį sau. Kada aš pradedu tuo tikėti, aš nesijaučiu, kad turėčiau sunkiai dirbti, kad likčiau blaivas.
___ 11. Galvoti apie kitus vietoje savęs: Kai aš nustoju sunkiai dirbti tam, kad likčiau blaivas, aš pastebiu, kad dėl savo problemų kaltinu kitus žmones. Kartais aš galvoju, kad kiti turėtų elgtis kitaip, ir aš juos kritikuoju su dar kitais žmonėmis arba pats sau.
___ 12. Gynybiškumas: Kada aš pradedu taip galvoti, aš jaučiu, kad kitiems nepatinka tai, ką aš darau. Kada kiti žmonės bando man tai pasakyti aš susipykstu su jais ir vengiu jų. Aš neleidžiu kitiems žmonėms kalbėti arba aš nekalbu pats tam, kad jie nesuprastų kaip aš jaučiuosi.
___ 13. Užsisukimas: Aš pradedu ką nors daryti ir taip įsitraukiu, kad man nebelieka laiko galvoti. Aš galiu užsisukti ties darbu, seksu, maistu, treniruotėmis arba AA ar AN. Kaip tik todėl man nereikia galvoti apie savo problemas ar kažką jausti. Tačiau mano problemos dėl to neišnyksta.
___ 14. Impulsyvumas: Aš toks įsitempęs, kad darau viską staigiai momento pagautas, dėl ko po to pats gailiuosi.
___ 15. Polinkis į vienišumą: Net jei aš noriu būti su kitais, aš surandu pasiteisinimą, kad taip nedaryčiau. Aš praleidžiu daugiau laiko vienas ir darau tai, kas padeda negalvoti ir nejausti.
IV. Krizės kaupimasis.
___ 16. Matymo susiaurėjimas: Aš matau tik mažus savo gyvenimo gabalėlius ir visa kitą ignoruoju. Kai nesiseka kokios smulkmenos, aš netenku kantrybės ir jaučiu, kad gyvenimas yra neteisingas.
___ 17. Maža depresija: Aš pradedu jaustis prislėgtas ir depresuotas. Aš turiu vis mažiau ir mažiau energijos ir aš persimiegu. Aš bandau šito nejausti kuo nors užsiimdamas ir nekalbėdamas apie tai, bet jausmai nuo to niekur neišnyksta.
___ 18. Nutrūksta planavimas: Aš nustoju planuoti savo dieną ir elgiuosi pagal situaciją.
___ 19. Planų žlugimas: Mano planai nėra gerai apgalvoti ar realistiški. Atsiranda vis daugiau ir daugiau problemų. Dėl jų aš jaučiuosi blogai, bet nežinau kaip išspręsti jas.
V. Sustingimas.
___ 20. Svajonės: Aš svajoju apie ką nors, kas galėtų išspręsti visas mano problemas – ką nors kaip laimėti loterijoje ar išvažiuoti gyventi kur nors kitur.
___ 21. Jausmas, kad nieko negali išspręsti: Aš pradedu jaustis taip, lyg mano blaivėjimas būtų žlugęs. Iš to ką aš darau, niekas negerina mano padėties.
___ 22. Neišsipildę norai: Aš noriu, kad viskas išsispręstų ir aš noriu būti laimingas, bet aš nežinau kaip tai padaryti arba aš bijau bandyti.
VI. Sumišimas ir pernelyg stiprios reakcijos.
___ 23. Sąmyšio periodai: Aš nieko negaliu išsiaiškinti. Tai priverčia mane pykti ant savęs ir aš dar labiau susipainioju.
___ 24. Lengvai supykdomas: Aš susipykstu su žmonėmis dėl smulkmenų. Didžiąją laiko dalį aš jaučiuosi piktas ir aš bijau ką nors pažeisti. Kartais aš noriu kitus pažeisti.
___ 25. Susierzinimai ant draugų: Kai kiti žmonės bando kalbėti man apie tai kas vyksta, aš galvoju, kad jie kritikuoja mane ir mes susiginčijame.
VII. Depresija.
___ 26. Valgymo įpročių sutrikimas: Aš nustoju reguliariai maitintis ir vietoj to valgau kas papuola. Aš arba persivalgau arba valgau mažai ar išvis nieko.
___ 27. Trūksta noro imtis veiklos: Aš jaučiuosi išsigandęs ir be išeities. Atrodo, kad neįmanoma nieko pradėti ar ką nors pabaigti.
___ 28. Miego įpročių sutrikimas: Man sekasi užmigti kol aš visiškai neišsenku. Kai galiausiai man pasiseka užmigti, aš sapnuoju blogus sapnus ir galiu miegoti nuo 12 iki 20 valandų iš karto.
___ 29. Kasdieninės tvarkos sugriuvimas: Aš taip įsitempiu ir nuvargstu, kad negaliu nieko nuspręsti. Aš praleidžiu susitikimus. Kartais aš planuoju eiti, bet išeinu taip vėlai, kad nusprendžiu neiti iš viso.
___ 30. Gilios depresijos periodai: Aš jaučiuosi alkanas, piktas, vienišas ir pavargęs. Aš pykstu ant kitų. Jie bando padėti, bet aš galvoju, kad niekam iš tikrųjų tai nerūpi.
VIII. Elgesio kontrolės praradimas.
___ 31. Nereguliarus AA bei AN ir terapinių užsiėmimų lankymas: Aš nustoju vaikščioti į nuolatinius savo AA ar AN susirinkimus. Aš praleidžiu terapinius užsiėmimus. Aš jaučiu, kad yra daug svarbesnių dalykų negu tai arba jaučiu, kad tie susitikimai vis viena nepadeda.
___ 32. Atsiranda nuostata “Man nesvarbu”: Aš jaučiuosi taip lyg viskas yra beviltiška. Aš nenoriu, kad kiti žmonės tai žinotų, todėl aš elgiuosi taip lyg man tai nerūpėtų.
___ 33. Atviras pagalbos atmetimas: Kai žmonės bando padėti man, aš užsiplieskiu ir atstumiu juos. Aš sakau kitiems, kad man nereikia jų pagalbos ir vengiu kiekvieno, kas gali pamatyti, kaip aš iš tikrųjų jaučiuosi.
___ 34. Bejėgiškumo jausmas: Viskas atrodo taip blogai, kad atrodo beprasmiška bandyti ką nors daryti, kad būtų kažkas geriau.
IX. Kontrolės praradimo atpažinimas.
___ 35. Savęs gailestis: Man gaila savęs ir aš bandau gauti dėmesio ir užuojautos iš draugų, AA bei AN ir šeimos narių.
___ 36. Mintys apie kontroliuojamą vartojimą: Aš pradedu galvoti, kad galbūt aš galėčiau gerti ar vartoti narkotikus ir tai kontroliuoti. Aš galvoju apie tai, kaip gera būtų nors trumpam pasijusti geriau geriant ar vartojant narkotikus.
___ 37. Sąmoningas melas: Aš pradedu meluoti kitiems, net jei man to ir nereikia.
___ 38. Visiškas pasitikėjimo savimi netekimas: Aš galvoju, kad aš esu visiškas nevykėlis savo blaivėjime ir gyvenime. Aš netikiu, kad aš galiu ką nors pakeisti į gerąją pusę, nesvarbu ką aš bedaryčiau.
X. Pasirinkimo sumažėjimas.
___ 39. Gili nuoskauda: Aš pykstu ant pasaulio ir jaučiuosi taip lyg visi būtų prieš mane.
___ 40. Nutraukiamas bet koks gydymas ir AA bei AN: Aš nelankau AA bei AN, vengiu savo sponsoriaus ir nustoju vaikščioti į konsultavimą.
___ 41. Stiprūs vienišumas, frustracija, pyktis ir įtampa: Aš pradedu jaustis lyg esu nesveikas ir galvoju, jog mano vienintelis pasirinkimas yra išgerti ar pavartoti narkotikų, savižudybė ar išprotėjimas.
___ 42. Elgesio kontrolės praradimas: Aš turiu problemų visose savo gyvenimo srityse. Aš negaliu sukontroliuoti to, kaip aš elgiuosi, galvoju ar jaučiuosi.
XI. Grįžimas prie vartojimo.
___ 43. Grįžimas prie “kontroliuojamo” vartojimo: Aš bandau vartoti su kontrole ir kartais kurį laiką man sekasi tai daryti.
___ 44. Gėda ir kaltė: Aš jaučiu gėdą ir kaltę dėl vartojimo ir tikiu, kad jei aš būčiau daręs viską teisingai, tai nebūtų man nutikę. Aš tikiu, kad esu blogas žmogus, nes pradėjau vartoti vėl.
___ 45. Kontrolės praradimas: Aš pradedu vartoti tiek pat ar net daugiau nei vartojant anksčiau.
___ 46. Gyvenimo problemos: Aš turiu rimtų problemų su savo sutuoktiniu ar partneriu, darbu, draugais, sveikata ar įstatymu. Man reikia profesionalios pagalbos, kad vėl pradėčiau sveikti.
