Su nežinomybe susiduriame kiekvieną dieną. Ar mūsų investicijos atsipirks? Ar gausime paaukštinimą, kurio siekiame? Susidūrę su nežinomybe, dauguma žmonių išgyvena vienokį ar kitokį nerimą ir diskomfortą.
Kiek nerimo patirs žmogus, susidūręs su nežinomybe, priklauso nuo jo ar jos asmenybės. Neurotiškumo aspektas ypač aktualus, sprendžiant, kiek žmogus pasiduos stresui, susidūręs su netikrumu.
Naujajame tyrime, kurį išspausdino „Psychological Science“ (angl. „Psichologijos mokslas“), Psichologijos mokslo asociacijos žurnalas, Toronto universiteto psichologai Jacobas Hirshas ir Michaelis Inzlichtas tyrė, ar neurotiški asmenys stipriau reaguoja į aiškią neigiamą informaciją ar į nežinomybę. Tyrėjai dalyviams pateikė kompiuterinę laiko vertinimo užduotį, kurios metu tiriamieji turėjo pasakyti, kai, jų manymu, bus praėjusi sekundė po tam tikro simbolio pasirodymo ekrane. Tada dalyviams buvo duodamas aiškus teigiamas, aiškus neigiamas arba dviprasmiškas komentaras (tarkime, klaustukas). Viso tyrimo metu mokslininkai matavo dalyvių smegenų veiklą, pasitelkdami elektroencefalografiją (EEG).
Hirshas ir Inzlichtas susitelkė į žievės apie priekinį juostinį vingį (angl. ACC, anterior cingulated cortex) , smegenų dalies, siejamos su klaidų stebėjimu bei su konfliktais susijusiu nerimu, atsakingos už mūsų elgesio prisitaikymo prie aplinkos pokyčių, veiklą. Rezultatai buvo akivaizdūs: tiriant neurotiškus asmenis, ryškesni atsakai šioje smegenų srityje buvo užfiksuoti jiems sulaukus dviprasmiško nei tiesaus neigiamo komentaro.
Kitaip tariant, neurotiški asmenys, susidūrę su nežinomybe, patiria staigų nemalonų atsaką į nežinią, netgi labiau nei tuo atveju, kai jiems pateikiama aiški neigiama informacija. Tai parodo, kad neurotiški asmenys mieliau rinktųsi tiesų neigiamą atsaką nei dviprasmišką komentarą, nors pastarasis galbūt ir reikštų teigiamus rezultatus. „Nežinia gali sukelti didelį stresą“, — teigia Hirshas, o — o aukštas neurotiškumo lygis tik paaštrina nenorą susidurti su nežinomybe“. Šio tyrimo rezultatai leidžia padaryti svarbias išvadas apie žmogaus elgesį — kai kurie žmonėms, pirmiausia pasižymintiems neurotiškumu, mielesnis „pažįstamas velnias nei nepažįstamas“.
