Koks psichologinis eksperimentas galėtų būti toks reikšmingas, kad vien sudalyvavus jame, pasikeičia jūsų požiūris į save ir žmogaus prigimtį?
Koks eksperimentinis metodas galėtų priversti žmonės gausiai prakaituoti ir drebėti ir koks turėtų būti metodas, kad 10% dalyvių patirtų stiprų liūdesį, o kitus ištiktų nepaaiškinamas isterinis juokas? Kokia išvada galėtų būti tokia pribloškianti, kad psichologai, apimti įsiūčio, pultų ją neigti?
Susipažinkite su šeštąja Reikšmingiausių psichologijos tyrimų dešimtuko nominacija ir, kaip jau numanote, tai labai svarbi nominacija. Tikėkitės ir dviprasmiškų vertinimų, nes ši studija yra sulaukusi rimtos kritikos, o kai kurie tvirtina, kad tyrimo teiginiai stipriai išpūsti.
Dabar plačiai žinomi Stenlio Milgramo eksperimentai buvo skirti tyrinėti paklusnumą autoritetui. Milgramas siekė išsiaiškinti, kiek toli žmogus gali nueiti, gavęs nurodymą iš autoriteto sužeisti kitą žmogų. Praūžus Antrojo pasaulinio karo siaubams (ir toli gražu ne pirmą kartą) buvo svarstoma, kas motyvuoja žmones taip brutaliai elgtis vienas su kitu. Ne tik tarnaujantys ginkluotose pajėgose, bet ir eiliniai žmonės karo metu būdavo priversti imtis itin žiaurių ir baisių poelgių.
Tačiau Milgramą domino ne ekstremali karo situacija – jo tikslas buvo patyrinėti žmonių reakcijas sąlyginai „įprastomis“ aplinkybėmis. Kaip žmonės elgtųsi, paprašyti kitam žmogui atlikti elektros šoką? Kiek žmonės gali paklusti situacijos diktatui ir atsiriboti nuo nerimo dėl savo elgesio?
Ekspermentinė situacija, kuria būdavo išbandomi dalyviai, pradžioje atrodydavo visai paprasta. Dalyviams būdavo pasakoma, kad jie dalyvauja mokymosi eksperimente, kad atlikinės elektros šokus ir kad tai, ką darys, privalės tęsti iki pat eksperimento galo. Informuoti, kad dabar vienas yra „mokytojas“, kitas – „mokinys“, dalyviai būdavo pasodinami priešais aparatą su daugybe skalių, sužymėtų skirtingomis įtampomis. Šis aparatas – vadinamoji „šoko mašina“. Trečia nuo viršaus svirtis buvo pažymėta: „Pavojus: stiprus šokas“, paskutinės dvi tiesiog – „XXX“.
Eksperimento metu kaskart „mokiniui“ suklydus, dalyviui būdavo liepiama šiam pritaikyti vis stipresnius elektros šokus. Be abejo, „mokinys“ vis klydo, todėl „mokytojas“ – vargšelis eksperimento dalyvis privalėjo vis stiprinti ir stiprinti elektros šokus bei klausytis riksmų, kol „mokinys“ galiausiai nutildavo.
Dalyviai iš tiesų nesukeldavo elektros šoko, eksperimento „mokinį“ vaidindavo aktorius pagal iš anksto parašytą scenarijų. Dalyviai „mokinio“ nematydavo, todėl patys susidarydavo įspūdį apie skausmą, kurį sukelia jų veiksmai. Bet kokiu atveju, dalyviai žinojo, kad bandymo pabaigoje atliekami elektros šokai nepaprastai skausmingi, o „mokinys“ greičiausiai neteks sąmonės. Kai dalyvis atsisakydavo atlikti elektros šoką, eksperimento vykdytojas – autoritetingas asmuo, apsirengęs baltu laboratorijos darbuotojo chalatu, liepdavo jiems tęsti.
Rezultatai
Prieš man paaiškinant rezultatus, pamėginkite įsivaizduoti save, dalyvaujantį šiame eksperimente. Kaip toli galėtumėte nueit, jei manytumėte, kad atliekate elektros šokus kitam žmogui, o viso to tikslas – viso labo atminties tyrimo programa? Ką galvotumėte, kai „mokinys“ nutiltų, jums pritaikius šoką, skydelyje pažymėtą užrašu „Pavojus: stiprus šokas“? Nuoširdžiai: kaip toli galėtumėte nueiti?
Kad ir kokios mintys suktųsi jūsų galvoje, greičiausiai jūsų vertinamai pernelyg optimistiški (kaip ir daugumos žmonių). Kaip ir pats eksperimentas, rezultatai sukrėtė. Milgramo tyrimas atskleidė, kad žmonės daug labiau linkę paklusti nei galėtumėte įsivaizduoti. 63% dalyvių tęsė iki pat galo – jie pritaikė visus šokus, net jeigu „mokinys“ šaukdavo, apimtas agonijos, prašydavo sustoti ir galiausiai nutildavo. Dalyviai nebuvo specialiai parinkti sadistai, tai buvo paprasčiausi žmonės, tokie kaip jūs ir aš, savanoriškai užsirašę psichologiniam tyrimui.
Kaip galima šiuos rezultatus paaiškinti?
Milgramo tyrimas savo laiku sukėlė sensaciją. Milgramas rezultatus aiškino situacijos galia. Tai buvo socialinės psichologijos eksperimentas, nuostabiai pademonstravęs, kaip socialinės situacijos veikia žmonių elgesį.
Ekspermentą sekė grupė tolesnių tyrimų, atliktų laboratorijose visame pasaulyje. Ar išvados pasiteisino skirtingose kultūrose, esant šiek tiek kitokioms situacijoms ir tiriant skirtingų lyčių asmenis (pirmajame tyrime dalyvavo tik vyrai)? Rezultatai atskleidė, kad net ir varijuojant įvairiais kintamaisiais, žmonės vis tiek buvo neįtikėtinai linkę į paklusnumą. Vienintele išimtimi tapo tyrimas, kuris išsiaiškino, kad australės daug mažiau linkę paklusti. Čia išvadas pasidarykite patys.
Turi esminių trūkumų?
Pamąstykite dar kartelį. Be abejo, eksperimentas grindžiamas situacija, kuri nulemia žmonių elgesį, tačiau kiek reali ši situacija? Juk jūs tikrai susigaudytumėte, kad situacija nėra reali, kad jums niekada nebūtų leidžiama sukelti kitam asmeniui elektros šokos, kad universiteto tyrime niekada nebūtų leidžiama atimti žmogui sąmonės.
Be to, žmonės skaito vieni kitiems siunčiamus aiškius neverbalinius ženklus. Kokie puikūs turėtų būti aktoriai, kad neišsiduotų, kad yra aktoriai? Žmonės lengvai pasiduoda diktuojamoms situacijoms, nors giliai širdyje ir žino, kad jos suvaidintos. Kuo daugiau žinome apie žmogaus psichologiją, tuo daugiau suprantame apie nesąmoningų procesų, tiek emocinių, tiek kognityvinių, galią. Nors to ir nesuvokiam, jos gali turėti didžiulės įtakos mūsų elgesiui.
Jei manytume, kad žmonių pasąmonė nebuvo visiškai tikra, kad tai, kas vyko eksperimento metu, vyko iš tiesų, galėtume pateikti kitą paaiškinimą. Galbūt Milgramo darbas parodo paklusnumo galią: atsiskleidžia instinktas įtikti eksperimento vykdytojui, pritapti prie situacijos, įvykdyti tai, ko iš mūsų tikimasi. Nors tai yra galėtų būti įtikinama puikaus eksperimento padiktuota interpretacija, Milgramas iš tiesų ieškojo ne to.
Nesvarbu, ar tikite, kad eksperimentas pademonstravo tai, ką ketino, nėra abejonių, kad Milgramo tyrimas buvo vienas iš įtakingiausių ir įspūdingiausių darbų, atliktų psichologijos srityje. Tokį eksperimentą vargu ar būtų įmanoma pakartoti šiais laikais (ne virtualioje realybėje) dėl dabar galiojančių etinių standartų. Be abejo, kai apie jį sužinojau pirmą kartą, mano požiūris į žmoniją pasikeitė negrįžtamai. Dabar, mąstydamas kritiškai, nebesu toks tikras.
Stenlis Milgramas
