Šiuo metų laiku internete pasirodo daug su žiema susijusių psichologinių straipsnių, patarimų ir perspėjimų. Pavyzdžiui, „5 Ways to Beat the Winter Blahs” straipsnyje rašoma apie tai, kad žiemos mėnesiais Mums visiems šiek tiek sugenda nuotaika, tampame pasyvūs, nervingi ar išvargę, be to “20 Dependable Holiday Stress Busters” rašoma apie tai, kad žiemą mus užpuola dar ir atostogų sukeltas nerimas, pyktis, kad nenuperkame dovanų, nespėjame organizuoti vakarėlių ir tvarkyti kitų reikalų.
Apibendrinant visus su žiema ir artėjančiomis šventėmis susijusius problemų įveikimo būdus pateikiu tokį sąrašą:
- Rūpinkitės savo miegu – stenkitės darbo dienomis miegoti reguliariai ir savaitgaliais leiskite sau pamiegoti be žadintuvo
- Sportuokite, mat fizinė padeda išlaikyti ne tik sveiką kūną, tačiau ir protą
- Valgykite įvairų maistą. Taigi ne tik kepsnius ir pyragus, tačiau ir riešutus, vaisius ir pan.
- Bendraukite. Stenkitės nenutolti, o kaip tik suartėti su draugais ir pažįstamais, mat bendravimas pakelia nuotaiką
- Palepinkite save
- Neapsiimkite per daug darbų
- Išsikelkite prioritetus, kad žinotumėte , ką padaryti būtina, o kas gali ir palaukti
- Būkite lankstūs, nesitikėkite, kad švenčių metu viskas vyks taip kaip numatėte
- Prašykite pagalbos. Nebijokite savo kalėdiniais rūpesčiais dalintis su artimaisiais
- Neskubėkite
- Nebijokite gyvenimo stresų, tai, kad jums nesiseka santykiuose, darbe ar mėgstamoje veikloje visai nereiškia, kad jūsų gyvenimas pražuvo
- Rašykite. Turbūt nėra nė vienos psichologinės mokyklos ar mokslinio straipsnio, kuris paneigtų rašymo apie savo problemas naudą. Nebūtina rašyti kam nors, galima tiesiog užsivesti „žiemos emocijų dienoraštį“
- Nekritikuokite savęs
- Nepraraskite vilties
Nepaisant šių patarimų, kai kurie žmonės yra tiesiog labiau paveikiami besikeičiančių metų laikų negu kiti. Amerikoje priimta stiprius sezoninius nuotaikos pokyčius vadinti sezoniniu afektiniu sutrikimu (ang. Seasonal affective disorder). Menininkai šį reiškinį aprašė jau seniai, pavyzdžiui, Šekspyras rašė, kad „liūdnos pasakos geriausiai tinka žiemai“. Norman E. Rosenthal savo knygoje „Winter Blues: Everything You Need to Know to Beat Seasonal Affective Disorder“ aprašo minėtąjį sutrikimą ir žmones, kurie šiltais metų laikais gali miegoti šešias valandas per dieną, nuveikia daugybę dalykų, atlieka visus darbus, o žiemą praranda visas jėgas, nori tik miegot ir nuo visko atsiriboti. Dėmesį verta atkreipti į šiuos pokyčius: miego trukmę, socialinį aktyvumą, nuotaiką (bendrą pasitenkinimą gyvenimu), kūno svorio pokyčius, apetitą, energijos lygį. O pagalbos verta kreiptis, jei jūsų kasdienis funkcionavimas ryškiai sutriko, jaučiatės gerokai prislėgti, esate žymiai mažiau fiziškai aktyvūs.
Yra daug paaiškinimų, kodėl žmonės yra prislėgti žiemos metu. Dalis priežasčių yra susijusios su paveldimumu, dalis su fiziologiniais, smegenų chemijos veiksniais. Be to, nustatyta, kad sezoninę nuotaikų kaitą gerokai dažniau jaučia tie žmonės, kurie gyvena pasaulio zonose nutolusiose nuo pusiaujo. Vis dėlto neverta pamiršti, kad svarbų vaidmenį kylant žiemos liūdesiui atlieka labai individualios psichologinės priežastys. Neretai gali nutikti taip, kad asmuo, kuris patiria sezoninę nuotaikų kaitą iš tiesų turi gilesnių savivertės, tuštumos jausmo ar vidinio liūdesio problemų. Taigi sezoninė nuotaikų kaita gali būti tik simptomas atskleidžiantis gilesnius sprendimo laukiančius klausimus.
Froidas bet kokį nuotaikos ir metų laikų ryšį laikė nesvarbiu psichoanalizei. Froido nuomone laiko tėkmė, taigi ir metų laikai, neturi jokios įtakos mūsų psichinei sveikatai, nes mūsų giliausias psichikos lygmuo „id“, su kuriuo siejasi visos psichikos problemos, yra nelaikiškas, ši mūsų dalis net nepažįsta realybės. Apskritai Froidas turėjo savitą požiūrį į nuotaikos sutrikimus – depresiją jis siejo su žmogaus pykčiu, kurį jis nukreipia prieš save, negalėdamas patenkinti savo poreikių.
Kita vertus, negalime paneigti, kad laikas, ritmas, kaita ar tiesiog įvykių tėkmė yra neatsiejama mūsų gyvenimo tad ir psichikos dalis. Nenuostabu, kad metų laikai pakeičia mūsų psichinę būseną, kuri nėra atskirta nuo šio pasaulio kaitos. Tokios šventės kaip žiemos saulėgrįža anksčiau buvo švenčiamos suvokiant šią dieną kaip kaitos, perėjimo laiką. Tad žiemos šaltis gali būti siejamas tiek su stygiumi, nepritekliumi, depresija, tiek su atsivėrusia tuštuma, kuri bus užpildyta kažkuo nauju, teikiančiu vilties.