Atliktas nedidelės apimties kiniečių ir kaukaziečių, gyvenančių Glazge, tyrimas atskleidė daugiau informacijos apie tai, kaip kultūriniai skirtumai pasireiškia identifikuojant veido emocijas. Iki tol veido išraiškos dažnai būdavo laikomos universaliais emocijų raiškos ženklais, tačiau esama įrodymų, kad asmenys iš skirtingų kultūrų laimingas, liūdnas ar piktas veido išraiškas mato skirtingai.

Tyrimo metu buvo naudojami statistiniai vaizdų apdorojimo būdai, siekiant ištirti, kaip dalyviai suvokia veido išraiškas per savo pačių mentalines reprezentacijas. Vadovaujanti mokslininkė dr. Rachaelė E. Jack iš Glazgo universiteto teigė:

„Atlikdami ši tyrimą, tikėjomės parodyti, kad skirtingų kultūrų asmenys veido išraiškas supranta skirtingai. Rytų azijiečiams ir vakarų kaukaziečiams piktą ar laimingą veidą  reiškia skirtingi bruožai.“

Veido išraiškos mentalinė reprezentacija — tai įvaizdis, kurį regime savo „proto akimi“, galvodami apie tai, kaip atrodo išsigandęs arba laimingas veidas“, — aiškino Rachaelė Jack. „Mentalines reprezentacijas formuoja mūsų patirtys, jos padeda susigaudyti, ko galime tikėtis interpretuodami veido išraiškas.“

15 dalyvių kiniečių ir 15 kaukaziečių kompiuterio ekrane stebėjo emociškai neutralius veidus. Vaizdai buvo keičiami atsitiktine tvarka, o dalyvių buvo prašoma sugrupuoti išraiškas į laimingas, liūdnas, nustebusias, išsigandusias, pasibjaurėjusias ar piktas. Mokslininkai tuomet galėjo identifikuoti veido bruožus, kuriuos dalyviai siedavo su kiekviena iš emocijų. Paaiškėjo, kad kiniečiai labiau kliovėsi akimis, o štai vakarų kaukaziečiai interpretuodami emocijas žiūrėjo į antakius ir burną.

Rachaelė E. Jack reziumavo:

„Mūsų tyrimo atradimai pabrėžia kultūrinių skirtumų bendravime supratimo svarbą, o tai ypač aktualu mūsų vis mažėjančiame pasaulyje. Tikimės, kad mūsų darbas padės lengviau rasti efektyvesnius komunikacijos kanalus tarp skirtingų kultūrų.“

Azijiečių ir kaukaziečių skirtumai

Carolinos Blais iš Monrealio universiteto psichologijos katedros atliktas tyrimas, 2010 m.  išspausdintas „Current biology“ (liet. „Dabartinė biologija“)  bei „PLoS One“, nustatė, kad kaukaziečiai ir azijiečiai veidus tyrinėja skirtingai. Autorė  paaiškina, kad ankstesni tyrimai, tyrę tik kaukaziečius, atskleidė, kad subjektai informaciją rinko susitelkdami tik akis ir burną. Tolimesni tyrimai parodė, kad azijiečiai labiau studijuodavo visą veidą, o kaukaziečiai jį susmulkindavo  į atskirus elementus. Kaip mano autorė, ši informacija gali atspindėti kultūrinius ir biologinius skirtumus, taip pat sufleruoja apie analitinę kaukaziečių ir holistinę azijiečių interpretavimo kryptį.

Dviejų pirmųjų tyrimų metu buvo fiksuojami 14 kaukaziečių ir 14 azijiečių akių judesiai jiems demonstruojant 112 kaukaziečių ir azijiečių veidų. Jų buvo  prašoma pasakyti, ar jau yra šį veidą matę ir įvardinti dominuojantį bruožą. Tyrimas parodė, kad kaukaziečiai studijuodavo trikampį tarp akių ir burnos, o azijiečiai susikoncentruodavo į nosį. Abi grupės puikiai atpažindavo savo rasės veidus, tačiau sunkiai galėjo identifikuoti kitos etinės grupės narį.

Kito tyrimo  metu dalyviai buvo paprašyti įvertinti subjektų emocinę būseną: nuostabą, baimę, pasijaurėjimą ar džiaugsmą. Mokslininkė padarė išvadą, kad labiausiai susitelkdami į akis ir nežiūrėdami į burną, azijiečiai neteisingai įvertindavo emocijas.

Carolina Blais paaiškino:

„Azijiečiams daugiausiai problemų kilo su neigiamomis emocijomis. Jie maišydavo baimę su nuostaba, taip pat pasibjaurėjimą su baime. Taip atsitikdavo todėl, kad jie vengdavo atkreipti dėmesį burną, kuri gali išduoti daug informacijos apie šias emocijas“.

„Kitos rasės efektas“

Majamio universiteto psichologo Kurto Hugenbergo ir absolventų Michaelo Bernsteino ir Steveno Youngo 2007 m. žurnale „Psychological Science“ (liet. „Psichologijos mokslas“) išspausdintas tyrimas pabrėžė „kitos rasės efektą“, plačiai minimą, bet iki galo nesuprastą reiškinį, kuriuo įvardijamas nesugebėjimas skirti kitų rasinių grupių atstovus.

Mokslininkai pastebi, kad tai gali sukelti  plačiai pasikartojančias įvairias neigiamas pasekmes, įskaitant ir „neraminančiai dažnai pasitaikančius klaidingus liudininkų atpažinimus“.

Yra manoma, kad šis reiškinys gali kilti dėl menko kontakto su kitų rasinių grupių žmonėmis. Vis dėlto, naujausias tyrimas atkleidė, kad kitos rasės efektas pasitaikydavo ir tais atvejais, kai rasiniai skirtumai neegzistuodavo, ir galbūt atskleidžia polinkį pagal tokias socialines kategorijas kaip klasė grupuoti žmones į priklausančius „savam ratui“ ir esančius už to rato ribų

Bakalauro studijų studentams buvo pasakyta, kad jie kompiuterio ekrane mato kolegų studentų iš Majamio universiteto („savas ratas“) ir studentų iš Maršalo universiteto (varžovai futbole ir asmenys, labiausiai nutolę nuo „savo rato“) nuotraukas. Visi parodyti veidai buvo baltaodžių, nė vienas iš asmenų iš tiesų nesimokė nė viename iš universitetų, tačiau dalyviams geriau sekėsi atpažinti veidus tų žmonių, kuriuos jie manė esant kolegomis iš to paties Majamio universiteto.

Mokslininkai tai pakomentavo taip:

„Žmonės dažnai skirsto pasaulį į „mus“ ir „juos“, kitaip tariant, į socialines grupes, nesvarbu, kokiu pagrindu šios egzistuotų — rasės, tautybės, profesijos ar net priklausomybės universitetui. Mūsų tyrimas sufleruoja išvadą, kad „kitos rasės efektas“ bent jau iš dalies egzistuoja dėl visuotiniai įsišaknijusio polinkio suvokti pasaulį kaip padalintą į „savą ratą“ ir „nesavus“.