Asocialaus tipo asmenybės sutrikimui būdinga ilgai besitęsianti nepagarba kitų žmonių teisėms, kuri neretai peržengia ribą, taip šios teisės pažeidžiamos. Toks elgesys paprastai išryškėja vaikystėje arba paauglystėje bei tęsiasi suaugus.
Populiariojoje kultūroje asocialaus tipo asmenybės sutrikimas dažnai vadinamas psichopatija arba sociopatija.
Asmenys, turintys asocialaus tipo asmenybės sutrikimą, dažnai nesugeba jausti empatijos ir linkę būti beširdžiais, cinikais bei nepaisyti kitų žmonių jausmų, teisių arba kančios, jų savęs vertinimas dažnai būna išpūstas arba arogantiškas (pvz., įsitikinimas, kad jie yra aukščiau paprasto darbo arba nesugebėjimas realistiškai vertinti savo dabartinių problemų arba savo ateities), jie neretai būna pernelyg užsispyrę, pasitikintys savimi arba įžūlūs. Jie taip pat gali būti puikūs gražbyliai, pasižymėti dirbtiniu šarmu, būti gana iškalbūs, įvaldę žodžio meną (pvz., vartoti techninius terminius arba žargoną, galinčius padaryti įspūdį asmeniui, nesusipažinusiam su tema). Tokie bruožai kaip empatijos stoka, pasipūtėliškas savęs išaukštinimas ir dirbtinis žavesys pagal tradicinę sampratą priskiriami psichopatijai ir yra itin būdingi asocialaus tipo asmenybės sutrikimo bruožai kalėjimo arba teisminėje aplinkoje, kur kriminaliniai, neteisėti arba agresyvūs veiksmai paprastai yra nespecifiniai. Tokie asmenys taip pat gali nejausti atsakomybės ir išnaudoti kitus intymiuose santykiuose.
Asocialaus tipo asmenybės sutrikimo simptomai
Asocialaus tipo asmenybės sutrikimas diagnozuojamas, jei žmogaus asocialaus tipo elgesio modelis išryškėjo nuo 15 metų (nors šis sutrikimas gali būti diagnozuojamas tik 18 metų sulaukusiems ir vyresniems asmenims) ir pasireiškia dauguma šių simptomų:
- Nesugebėjimas prisitaikyti prie socialinių normų teisėtumo prasme, ką liudija pakartotiniai veiksmai, už kuriuos taikomas areštas.
- Apgaulingas elgesys, pasireiškiantis melavimu, slapyvardžių naudojimu, kitų išnaudojimu vardan pelno ir malonumo.
- Impulsyvumas arba negalėjimas planuoti iš anksto.
- Irzlumas ir agresyvumas, kurį rodo pasikartojančios muštynės ir įžeidimai.
- Beatodairiškas savo ir kitų saugumo nepaisymas
- Nuolatinis neatsakingumas, kurią rodo pasikartojantis nesugebėjimas atlikti darbo ir laikytis finansinių įsipareigojimų.
- Gailesčio trūkumas, kurį rodo abejingumas ar racionalūs pasiteisinimai įskaudinus, neteisingai pasielgus su kitu ar pavogus.
Kaip ir sergant kitais asmenybės sutrikimais, asmuo turi būti sulaukęs bent 18 metų, kad būtų galima diagnozuoti sutrikimą. Privalo būti pateikiami asmens elgesio sutrikimo įrodymai, siekiantys jo vaikystę, net jeigu sutrikimo niekada nebuvo formaliai diagnozuotas profesionalo.
Paėmus bendrai, visuomenėje asocialaus tipo asmenybės sutrikimas labiau būdingas vyrams (3 procentai) nei moterims (1 procentas).
Kaip ir kiti asmenybės sutrikimų, asocialaus tipo asmenybės sutrikimo intensyvumas paprastai slopsta su amžiumi, daugelis žmonių, sulaukę keturiasdešimties ar penkiasdešimties, intensyvius simptomus patiria labai retai.
Kaip diagnozuojamas asocialaus tipo asmenybės sutrikimas?
Asmenybės sutrikimus, tokius kaip asocialaus tipo asmenybės sutrikimas, paprastai diagnozuoja psichinės sveikatos specialistas, tarkime, psichologas arba psichiatras. Šeimos terapeutai ir bendrosios praktikos gydytojai paprastai nėra apmokyti ir neturi reikiamų priemonių atlikti tokio tipo psichologinės diagnozės. Galite pirmiausiai pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju apie savo problemą, tačiau jie privalo jus nukreipti pas psichinės sveikatos profesionalą, kuris ištirtų ir paskirtų gydymą. Nėra jokių laboratorinių, kraujo ar genetinių testų, kuriais būtų galima diagnozuoti asmenybės sutrikimą.
Daugybė žmonių, turinčių asocialaus tipo asmenybės surikimą, nesikreipia pagalbos. Žmonės, kuriuos vargina asmenybės sutrikimai, apskritai nesiima gydytis tol, kol liga pradeda rimtai trukdyti ar kitaip veikti jų gyvenimą. Taip dažniausiai nutinka, kai žmogaus jėgų ištekliai išeikvojami stengiantis susidoroti su stresu ir įvairiais gyvenimo įvykiais.
Asocialaus tipo asmenybės sutrikimo diagnozę nustato psichinės sveikatos profesionalas, palygindamas jūsų simptomus ir gyvenimo istoriją su simptomais, išvardytais aukščiau. Jis nuspręs, ar jūsų simptomai atitinka kriterijus, reikalingus, kad būtų diagnozuotas asmenybės sutrikimas.
Asocialaus tipo asmenybės sutrikimo priežastys
Šiandien mokslininkai nežino, kas sukelia asocialaus tipo asmenybės sutrikimą. Esama daug teorijų dėl galimų asocialaus asmenybės sutrikimo priežasčių. Dauguma profesionalų linkę sutikti su biopsichosocialinio priežastingumo modeliu – tai, yra, kad sutrikimą greičiausiai sukelia įvairūs faktoriai: biologiniai, genetiniai, socialiniai (tarkime, kaip žmogus ankstyvajame vystymosi etape bendrauja su šeima ir draugais bei kitais vaikais) ir psichologiniai (žmogaus asmenybė ir temperamentas, kurį suformuoja aplinka bei kova su stresu). Tai reikštų, kad nėra vieno faktoriaus, kuris būtų lemiamas – svarbesnis visų trijų faktorių derinys ir mišrus jų pobūdis. Jei žmogus turi asmenybės sutrikimą, tyrimai rodo, kad yra kiek didesnė rizika, kad šis sutrikimas bus perduotas ir vaikams.
Asocialaus tipo asmenybės sutrikimo gydymas
Asocialaus tipo asmenybės sutrikimo gydymui paprastai taikoma ilgalaikė psichoterapija, kurią veda patirties gydant tokius sutrikimus turintis specialistas. Siekiant sumažinti tam tikrus varginančius simptomus, gali būti pasitelkiami ir vaistai.
Straipsnio autorius
pagal:psychcentral.com/disorders/antisocial-personality-disorder-symptoms/
