Nuostatos ir įsitikinimai (III dalis)

“Pasaulį mes kuriamės savo mintimis” – Buda

Antroje šio straipsnių ciklo dalyje plačiau panagrinėjome “nuostatų” sąvoką, supratome, kodėl nuostatos turi tokią skirtingą įtaką žmonėms. Taip pat sužinojome kas yra “išmoktas” bejėgiškumas ir kaip nuo jo apsisaugoti.

Šioje, paskutinėje straipsnių ciklo dalyje skaitytojams pateiksime tvirtus nuostatų keitimo “instrumentus”, kurie padės mums “išvyti” senąsias nuostatas ir vietoj jų įsisąmoninti naujas, teigiamą įtaką darančias nuostatas.

Kaip pakeisti nuostatas?

Visi asmeniniai laimėjimai prasideda nuostatų bei įsitikinimų keitimu. Kaip tai daroma?

Pats veiksmingiausias būdas – liepti savo smegenims su senąja nuostata susieti kuo daugiau skausmo. Privalo

te visa savo esybe pajusti, kad ši nuostata jus vertė kentėti ne tik praeityje, bet taip pat verčia kentėti ir dabartyje ir tikriausiai vers kentėti ateityje.

Kitas žingsnis – naują nuostatą susieti su malonumo pojūčiu. Tai yra svarbiausia permainų procedūra. Negalime pamiršti, kad viską, ką darome, darome arba stengdamiesi išvengti skausmo, arba trokšdami patirti malonumą.

Nauji potyriai sukelia permainą tik tokiu atveju, jeigu jie mus priverčia suabejoti senomis nuostatomis. Bet prisiminkite: kai mes patikime, tuo dalyku daugiau neabejojame.

Tačiau kita vertus, jei į tam tikrą dalyką pradedate gilintis, galiausiai juo imate abejoti. Pažiūrėjus aukštų ČŽV pareigūnų darbą ir jų gebėjimą keisti žmonių nuostatas galima tuo įsitikinti. Šie vyrukai sukuria tokią aplinką, kuri versdavo žmones abejoti “visiškai tikrais dalykais” – taip susiformuodavo nauji įsitikinimai.

Trys nuostatų stiprumo laipsniai

Mūsų nuostatos yra skirtingo emocinio tikrumo ir stiprumo požiūriu, todėl svarbu žinoti, kokio stiprumo nuostatas turime išsiugdę. Jas galima skirstyti į tris tipus: nuomonė, tikėjimas, karštas įsitikinimas.

Nuomonė yra tai, kuo mes esame tarsi ir tikri, tačiau tas tikrumas tėra laikinas, nes jis gali lengvai pasikeisti. Mūsų antroje dalyje minėtas įsivaizduojamas stalas stovi ant klibančių, silpnų “kojų”, kurios remiasi į įspūdžių pagrindą.

Pavyzdžiui, daugelis žmonių, spręsdami iš balso, Džordžą Bušą vyresnįjį iš pradžių laikė “lepšiu”, tačiau pamatę, kad jis sugebėjo savo pusėn patraukti kitus pasaulio lyderius ir ryžtingai veikė po Sadamo Huseino invazijos į Kuveitą, jie visiškai pakeitė savo nuomonę, ir Dž. Bušas vyresnysis tapo vienu populiariausių prezidentų naujausių laikų istorijoje.

Tačiau dabar, kai jūs skaitote šias eilutes, nuomonė apie jį vėl gali būti pasikeitusi. Tokia yra nuomonių prigimtis: jos greitai kinta ir remiasi tik keliais atskaitos taškais, į kuriuos tuo metu žmogus sutelkia dėmesį.

Tikėjimas užgimsta tada, kai atsiranda kur kas didesnis skaičius specifinių atskaitos taškų, ypač susijusių su mums daug emocijų keliančiais dalykais. Šie atskaitos taškai suteikia visiško tikrumo jausmą. Kaip jau kalbėjome, atskaitos taškai gali turėti įvairų pavidalą: nuo asmeninių potyrių iki informacijos, gautos iš kitų šaltinių. Tai gali būti ir ryškiai įsivaizduojami dalykai.

Žmonės, kurių nuostatos išaugusios iki tikėjimo, dažnai atsisako priimti bet kokią naują informaciją, liečiančią jų tikėjimo objektą.

Tačiau tokį tikėjimą lenkia dar stipresnis – karštas įsitikinimas. Jį lydi stiprios emocijos. Karštai įsitikinę žmonės ne tik jaučiasi esantys tikri, bet ir pyksta, kai kas nors suabejoja jų nuostatomis. Jie nieko nenori girdėti apie jokius faktus (atskaitos taškus), kurie nesutampa su tais faktais, kuriais remiasi jie.

Negali būti nė kalbos apie naujų duomenų svarstymą, ir toks užsispyrimas kartais virsta manija. Pavyzdžiui, visais amžiais fanatikai buvo ir yra įsitikinę, kad jų požiūris į Dievą vienintelis teisingas. Gindami savo karštus įsitikinimus, jie gali net nužudyti, tarkim, sudeginti jus ant laužo, kaip tai buvo daroma Viduramžiais.

Maži žingsneliai pirmyn

Petas Rilėjus yra sėkmingiausiai dirbęs treneris NBA istorijoje. Kai kas sako, kad jam sekėsi, nes jis turėjo nuostabius žaidėjus. Tai tiesa, žaidėjai iš tikrųjų buvo nuostabūs, tačiau žmonės dažnai turi visas sąlygas siekti sėkmės, bet jos niekaip nepasiekia.

1986-ųjų sezono pradžioje Petas Rilėjus susidūrė su didžiuliu iššūkiu. Daugelis žaidėjų manė, jog praėjęs sezonas jiems buvo pats geriausias, nors ir teko nusileisti Bostono “Celtics” komandai. Ieškodamas būdo, kuris komandą paskatintų siekti aukštesnio lygio, jis nusprendė naudoti “mažų žingsnenių” strategiją – įtikino kiekvieną žaidėją, kad jo žaidimo kokybės pagerinimas bent vienu procentu padarys lemiamą įtaką viso sezono rezultatams.

Vienas procentas atrodo juokingai mažas dydis, tačiau kai pagalvoji apie dvylika žaidėjų, vienu procentu pagerinusių savo žaidimą penkiose srityse, tai jų bendros pastangos sukuria šešiasdešimt procentų efektyvesnę komandą. Dešimties iš jų tikriausiai visiškai pakaktų laimėti kitą čempionatą…

O tikroji tokios filosofijos vertė buvo ta, kad kiekvienas žaidėjas patikėjo, jog užduotis yra įvykdoma. Visi buvo tikri, kad gali vienu procentu pagerinti savo rezultatus tose penkiose pagrindinėse žaidimo srityse, ir šis tikrumas jiems leido atskleisti dar didesnį potencialą.

Rezultatas? Visi žaidėjai savo žaidimo kokybę pagerino penkiais procentais, kiti – net penkiasdešimčia procentų! Pasak Peto Rilėjaus, 1987-ųjų sezonas komandai buvęs pats lengviausias

Tad ką mes dabar žinome? Mums visiškai aišku, jog mumyse snaudžia jėga, kurią reikia pažadinti. Ta jėga pradeda veikti, kai mes išmokstame priimti sąmoningus sprendimus, lemiančius mūsų likimą.

Straipsnis parašytas remiantis Anthony Robbinso knyga “Pažadinkite savyje milžiną”, kurią išleido leidykla “Luceo”.