Jurgita Skaisgirytė

“Vaistai būtini ne visada. Visada būtinas tikėjimas, jog pasveiksi” – Norman Cousins

Jis gėrė, vartojo narkotikus, buvo piktas ir žiaurus, kelis kartus bandė žudytis. Dabar jis kali nuteistas iki gyvos galvos už gėrimų parduotuvės kasininkės, „pasipainiojusios jo kelyje“, nužudymą.

Jis turi du sūnus, kurių amžių skirtumas – tik vienuolika mėnesių. Vienas jų yra „tikras tėvelis“: leidosi narkotiku, vogė, smurtavo ir dabar kali už pasikėsinimą nužudyti. Tačiau jo brolis visiškai kitoks: jis augina tris vaikus, džiaugiasi santuokiniu gyvenimu ir, regis, yra išties laiminga. Jis vadovauja vieno didelio koncerno regioniniam padaliniui. Darbas jam yra įdomus ir teikiantis pasitenkinimą. Jis stiprus, sveikas, nevartoja nei alkoholio, nei narkotikų.

Kodėl šie du jauni vyrai, augę toje pačioje aplinkoje, tapo tokie skirtingi? Jų abiejų buvo paklausta: „Kodėl tu gyvenime pasukai būtent tokiu keliu?“ Stebėtina, kad abu atsakė bemaž vienodai: „O koks dar aš galėjau užaugti turėdamas tokį tėvą?“

Žmonės dažnai linkę tikėti, kad jų gyvenimus valdo išoriniai įvykiai ir kad aplinka lėmė tai, kokie jie yra šiandien. Mus kuria ne išoriniai įvykiai, bet mūsų nuostatos bei įsitikinimai apie tai, ką tie įvykiai reiškia.

Supraskite štai ką: tikrai ne aplinka, tikrai ne išoriniai įvykiai, bet tai, ką tie įvykiai mums reiškia – kaip juos sau aiškinamės – lemia, kas mes esame šiandien ir kas būsime rytoj. Nuo to, kokios bus mūsų nuostatos ir įsitikinimai, priklausys, kaip prabėgs mūsų gyvenimas: džiaugsmingai ar nelaimingai ir nykiai. Nuostatos vienus padaro herojais, kitus nevilties valdomais žmonėmis.

Nuostatų prigimtis

Koks yra nuostatų bei įsitikinimų vaidmuo? Nuostatos bei įsitikinimai mums „praneša“, kokie gyvenimo epizodai ir įvykiai sukels skausmą, o kokie – malonumą. Kai gyvenime kas nors atsitinka, smegenys užduoda du klausimus: ar tai reikš skausmą ar malonumą? Ką dabar turėčiau daryti, kad išvengčiau skausmo ir patirčiau malonumą?

Atsakymus į šiuos du klausimus padiktuoja nuostatos bei įsitikinimai, o tas nuostatas ir įsitikinimus suformuoja mūsų apibendrinimai apie tai, kas gali sukelti skausmą ar malonumą. Šie apibendrinimai valdo visus mūsų veiksmus bei lemia gyvenimo kryptį ir jo kokybę.

Apibendrinimai yra labai naudingi, nes jie padeda atpažinti tipines situacijas. Pavyzdžiui, kaip jūs atidarote duris? Pažiūrėkite į durų rankeną ir net jei tokios rankenos anksčiau niekada nematėte, vis tiek esate tikri, jog durys atsidarys, jei šią rankeną nuspausite žemyn arba pakelsite aukštyn? Kodėl jūs tuo esate įsitikinę? Nes tokia yra jūsų apibendrinta gyvenimo patirtis. Ji sukelia jums tikrumo jausmą, kad yra būtent taip, o ne kitaip. Apibendrinimai gyvenimą daro paprastesnį ir leidžia mums kuo efektyviau veikti.

Deja, sudėtingesnėse gyvenimo srityse apibendrinimai gali pernelyg supaprastinti reiškinius ir kai kada suformuoti varžančias nuostatas. Tarkime, jums praeityje kelis kartus nepavyko atlikti tam tikrų užduočių, ir jūs, remdamiesi šiais atvejais, įtikėjote, jog to apskritai nesugebate. Tai yra tarsi savaime išsipildanti pranašystė. Jūs dažnai imate ir pasakote: „Kam dar bandyti, jei man vis tiek nepavyks?“

Tokių nuostatų trūkumas yra tas, kad jos neigiamai veikia mūsų sprendimus apie tai, kas mes esame ir ką sugebame. Privalome prisiminti, jog dauguma mūsų nuostatų yra su praeitimi susiję apibendrinimai, kurie remiasi skausmingų ir malonių išgyvenimų interpretacijomis.

Problema yra trejopa: 1. Dauguma mūsų nuostatų yra susiformavusios nesąmoningai; 2. Mūsų nuostatos dažnai remiasi klaidingomis praeities įvykių interpretacijomis; 3. Vos nuostata įsigali, mes pamirštame, kad tai tėra interretacija. Į savo nuostatas mes pradedame žiūrėti kaip į tikrovę, kaip į gryną tiesą.

Nuostatų funkcijos

Nuostatos ir įsitikinimai gali kurti ir gali naikinti. Žmonės gali savo gyvenimo patirtį interpretuoti taip, kad taptų silpnesni ar stipresni. Kai kurie žmonės sutelkia dėmesį į praeityje išgyventą skausmą ir sako: “Kadangi tai išgyvenau, žinau ką tai reiškia. Žinau, kad reikia padėti kitiems”.

Iš gyvenimo įvykių, net ir neigiamų, galime semtis stiprybės, tačiau kaip dažnai nesinaudojame šiuo gebėjimu ar jo net nepripažįstame! Jei nepatikėsite, kad visos iš pirmo žvilgsnio nepaaiškinamos tragedijos turi savą prasmę, vadinasi, liksite nepažinę didelės gyvenimo dalies.

Nuostatos netgi gali anuliuoti vaistų poveikį kūnui. Nors dauguma žmonių tiki, kad vaistai gydo, naujas psichoneuroimunologijos mokslas (jis tiria kūno ir proto ryšius) pradeda atskleisi tai, kas buvo nujaučiama šimtmečius: mūsų įsitikinimai apie ligą ir jos gydymą vaidina itin svarbų vaidmenį.

Kartais mes susikuriame nuostatas, kurios mus varžo arba suteikia stiprybės labai konkrečioje srityje, pavyzdžiui, kai vertiname savo gebėjimą dainuoti, taisyti automobilį ar skaičiuoti. Dažnai nuostatos grindžiamos tokio didelio masto apibendrinimais, kad aprėpia visus gyvenimo aspektus ir veikia juos arba teigiamai, arba neigiamai. Tokios nuostatos vadinamos globaliomis nuostatomis.

Globalios nuostatos – tai esminės nuostatos apie viską gyvenime: apie save, žmones, darbą, laiką, pinigus ir patį gyvenimą. Šie apibendrinimai paprastai prasideda šitaip: „Gyvenimas – tai …“, „Aš esu…“; „Žmonės yra…“ Kaip suprantate, tokios svarbios nuostatos daro poveikį kiekvienam gyvenimo aspektui. Gera žinia yra ta, kad vienas vienintelis jūsų dabar turimos globalios nuostatos pokytis gali akimirksniu pakeisti visus jūsų gyvenimo aspektus.

Įsidėmėkite: kartą išsiugdytos, nuostatos tampa įsakymais, kuriuos mes pasąmoningai duodame savo nervų sistemai. Tie įsakymai mūsų galimybes arba išplečia, ar jas sunaikina. Jei norime valdyti savo gyvenimą, privalome sąmoningai kontroliuoti nuostatas. O kad tai padarytume, pirmiausia turime suprasti, kas jos iš tikrųjų yra ir kaip jos formuojasi.

Kitoje, antroje straipsnių ciklo dalyje nagrinėsime “nuostatų” sąvoka ir kaip formuojasi pačios nuostatos.

Šio straipsnio autorius Diana Šimanskytė, pirmą kartą publikuotas: http://eli.mama.lt/gyvenimo_budas/psichologija/nuostatos_ir_isitikinimai_i_dalis