Darbo grafikų sąryšis su skrandžio ir žarnyno ligomis, jų simptomais ir vaistų vartojimu automobilių fabriko darbuotojų imtyje

(Caruso C.C., Lusk S.L., Gillespie B.W., Relationship of Work Schedules to Gastrointestinal Diagnoses, Symptoms, and Medication Use in Auto Factory Workers)

Šiame straipsnyje pristatomas tyrimas, atliktas su vieno JAV automobilių gamybos fabriko, kuriame pats dažniausias yra pamaininis darbas, darbuotojais. Teigiama, jog nusiskundimai skrandžio ir žarnyno skausmais būtent ir yra dažniausi pamainomis dirbančiųjų tarpe, todėl ir buvo pasirinktas šis fabrikas. Gauta, jog vakarinėse pamainose dirbantieji dažniau skundėsi skrandžio ir žarnyno ligų simptomais, ar netgi jau turėjo tokią medikų diagnozę. Taip pat, kuo nepastovesnis buvo darbo grafikas, tuo didesnė buvo tikimybė, kad darbuotojas vartos šiuos simptomus malšinančius vaistus. Vis dėlto, gauta, kad turintys šią diagnozę darbuotojai apskritai dirbo pastovesniu grafiku. Pateikiami galimi gautų rezultatų paaiškinimai.

Tyrimai įrodo, jog vakarinės, naktinės, nuolat besikeičiančios ar nereguliarios darbo pamainos turi neigiamų poveikių darbuotojų sveikatai. Yra sutrikdomi miego ir cirkadiniai ritmai, didesnis streso lygis. Taip pat iškyla sunkumų derinant šeimyninę ir darbo sferas. Pamaininis darbas susijęs su sutrikusia fermentų gamyba skrandyje ir rūgštinės skrandžio terpės disbalansu. Tyrimai atskleidžia ir dažnesnes skrandžio opas ir dvylikapirštės žarnos uždegimus pamainomis dirbančiųjų tarpe. Šiame tyrime aiškinamasi kaip konkrečiai skirtingos pamainos susiję su skrandžio ir žarnyno ligų simptomatika, jai malšinti skirtų vaistų vartojimu bei medicininės jų diagnozės turėjimu. Taip pat žiūrima, kokios galimos sąsajos su darbo aplinkos triukšmingumu, darbuotojo strersiškumu.

Tiriamieji: 343 darbuotojai (buvo ir baltųjų, ir afroamerikiečių ) iš centrinės JAV dalies automobilių gamybos fabriko, kurie dirbo arba dieninėje, arba vakarinėje pamainoje, ir šiame fabrike dirbo nemažiau nei 5 metus.

Matavimai: tiriamiesiems buvo duodama užpildyti 20 puslapių klausimynas. Buvo renkami demografiniai duomenys: amžius, šeimyninė padėtis, lytis, rasė, išslavinimas, pareigos, kiek metų dirbta fabrike, ar šeimoje būta skrandžio ir žarnyno ligų (SŽL). Taip pat gyvenimo būdo duomenys: ar rūko, ar vartoja alkoholį, kiek triukšminga darbo aplinka (ir ar naudojama ausų apsauga), kokius vaistus vartoja. Pamainos duomenys: ar rytinė, ar vakarinė, ar yra pamainų kaita, kiek valandų dirbama vakare, kiek valandų iš viso dirbama. Duodama užpildyti Spielberg‘o nerimo skalė stresiškumo lygiui išsiaiškinti. Priklausomi kintamieji buvo susiję su skrandžio ir žarnyno ligomis: simptomai, diagnozė, paskirti vaistai. Renkama informacija apie 5 simptomus: pykinimas, virškinimo sunkumai, pilvo skausmai, apetito praradimas, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas (juos reikėjo įvertinti trijų balų skalėje).

Duomenų analizė: buvo naudojama logistinė regresija ir kartotinė regresija.

Rezultatai: buvo išsiaiškinta tokia informacija apie tiriamųjų imtį – 92% sudarė baltieji, likę – afroamerikiečiai. Fabrike visi, išskyrus septynis, dirbo 10m. ir ilgiau. Amžius svyravo nuo 31-64m. (vidurkis – 46). 225 žmonės dirbo dieninėje pamainoje, 118 – vakarinėje. 6,7% darbuotojų turėjo jau nustatytą SŽL diagnozę. Nė vieno šeimoje tokių susirgimų nebūta.

Gauta, jog darbas vakarinėje pamainoje buvo susijęs su 0,41 daugiau SŽL simptomų. Taip pat vakarinė pamaina buvo susijusi su tris kartus dažnesniu SŽL diagnozės turėjimu. Tačiau jau turintys SŽL diagnozę dirbo palyginus pastovesniu grafiku. Vaistų, slopinančių SŽL simptomus, vartojimas dažnėjo, kuo triukšmingesnėje aplinkoje buvo dirbama. Pati mažiausia tikimybė vartoti šiuos vaistus buvo fiksuojama esant mažiausiam darbo vietos triukšmingumui ir nesant pamainų kaitai. Vaistų vartojimo tikimybė padidėjo 23%, jeigu per mėnesį buvo dirbama 40 valandų viršvalandžių (t.y. apie 10 papildomų valandų per savaitę).

Diskusija

Rezultatai atskleidžia tendencijas, jog paros laikas, kuomet dirbama, ir pamainų pastovumas yra susiję su SŽL simptomais ir diagnoze. Autoriai bando tai paaiškinti tuo, jog vakarinė pamaina pakeičia miego režimą, užtęsia aktyvumą tamsiuoju paros metu, ir taip sutrikdoma šviesos/tamsos ciklų kaita ir cirkadiniai ritmai. Tai savo ruožtu sutrikdo įprastus biologinius ritmus žmogaus organizme, tarp jų ir maisto įsisavinimo bei virškinimo procesus. Taip pat vakarinės pamainos didina streso lygį, nes apsunkina šeimos ir darbo pareigų derinimą.

Bandydami paaiškinti tai, jog diagnozuotą skrandžio ir žarnyno ligą turintieji dirbo pastovesniu grafiku, nei jos neturintys, autoriai daro prielaidą, jog tokios diagnozės turėjimas tikriausiai skatina patį žmogų imtis kažkokių veiksnių, siekiant sureguliuoti savo dienotvarkę ir darbotvarkę. O turint omenyje, jog darbuotojai gamykloje dirba jau ilgą laiko tarpą, galbūt jie ir turėjo tokią galimybę susidėlioti pastovesnes pamainas.

 

Tyrimo trūkumai

Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tiriamųjų imtį. Kadangi absoliuti dauguma darbuotojų buvo taip vadinami senbuviai fabrike (išdirbę ten 10m. ir daugiau), duomenys galėjo būti specifiški būtent šiai darbuotojų grupei. Kai kurie efektai sveikatai per tiek laiko galėjo ir susivienodinti su įprasta sveikatos būkle ir prie jų jau galima buvo priprasti, taip pat jie galėjo įgauti ir chronišką pobūdį. Autorių rezultatų aiškinimas yra ryškaus hipotetinio pobūdžio, nėra surinkta pakankamai duomenų tam, kad būtų daromos tokios prielaidos. Žinoma, kadangi tai koreliacinis tyrimas, išvadų apie konkrečius priežastinius ryšius patikimų išvadų daryti negalima.