18 atvejų, kai dėmesys gali klysti

Kai dėmesys ima klysti, tuomet gali atsitikti nemalonių atsitikimų.

Įsivaizduokite situaciją, kuomet jūs įeinate į kambarį ir pamatote sujauktą lovą, tuomet jūs automatiškai nusirengiate drabužius ir einate miegoti – net jei ir pagalvojate, kad dabar nėra laikas eiti miegoti, tai nėra jūsų lova, ir netgi tai ne jūsų namai. Tai gali pasirodyti nerealu, tačiau tokie faktai yra užregistruoti – tai galimas ligonių elgesys, kurie turi dėmesio problemų dėl smegenų pažeidimo (Lhermitte, 1983).

Daug kasdieninių atsitikimų gali būti paaiškinti dėl dėmesio klaidų, tokių kai nepastebime, kad smarkiai pasikeitė aplinka, pamirštame padėti pieną atgal į šaldytuvą. Dar įdomiau tai, kad psichologai nustatė, jog dėmesio procesai yra tokie pat svarbūs psichologinėse problemose kaip pyktis, panika, nemiga, depresija ir obsesinis konvulsinis sutrikimas.

Čia pateikiama 18 atvejų kai dėmesys sutrikęs: vieni jų dažni, kiti labai keisti, keli visiškai atsitiktiniai; kiekvienas mus informuoja apie tai, kaip veikia mūsų protas.

1. Panaudojamas elgesys

Patiria žmonės turintys tam tikrus frontalinių skilčių pažeidimus: šie pacientai pastebi, kad negali atsisakyti jiems pasiūlytų kasdienių rutininių dalykų, kuriuos pasiūlo aplinka. Jie atsigula į nepaklotas lovas, net jei jos ne jų, užsideda akinius, net jei jie jų ir nenešioja, jie pradeda valgyti jei pamato padėtą lėkštę ir instrumentus, net jei lėkštė yra tuščia ir jie nėra išalkę. Šiuos keistus elgesius aprašė Lhermitte (1983) ir jo kolegos: tai elgesys dalinai sukeltas negebėjimo atsisakyti automatinio elgesio. Tai kiek panašu į komediją paremtą išsiblaškiusių aktorių, kuris nenustoja dėti cukraus į kavą, tačiau tai kur kas rimčiau.

2.        Erdvės nepaisymas

Smegenų pažeidimai gali daryti įtaką keistam elgesiui ir patyrimui. Žmonės, kuriems pažeistos smegenys dešiniajame pusrutulyje nepastebi dalykų vykstančių jų kairėje pusėje (nes optinėje chiazmoje regos laidai kryžiuojasi, todėl kairės akies signalus apdoroja dešinysis pusrutulis ir atvirkščiai). Tokie asmenys gali suvalgyti tik pusę maisto – dalį esančią dešinėje lėkštės pusėje, ar nusiskusti tik vienoje veido pusėje esančią barzdą. Jie mato daiktus esančius kairėje pusėje, tačiau nekreipia dėmesio į juos.

3.       Guminių pirštinių iliuzija

Dėmesio konkurencija skirtingo modalumo sensorikoje gali sukelti keistų iliuzijų. Viename keistame Spence et al. (2000) tyrime tiriamieji turėjo pajusti tuščios guminės pirštinės buvimą esančios prieš juos, nepaisant to, kad rankos buvo paslepiamos nuo regėjimo lauko, po apatine stalviršio dalimi dėl neprieinamo lietimo jausmo. Pasiūlita informacija iš regėjimo sistemos gali paimti viršų prieš lytėjimo jutimus iš rankų, sukeliant negalimą jausmą, kad esi su pirštinėmis.

4. Skausmas

Skausmas yra svarbus dėmesiui, jis ypatingai stipriai atkreipia mūsų dėmesį. Tačiau žmonės kenčiantys chronišką skausmą sunkiai sugeba koncentruotis ties vienu ar kitu skausmu (Ecclestone, 1995). Skausmas priverčia jį kenčiantį žmogų atsitraukti nuo savo užduočių ir iš naujo perplanuoti savo tikslo siekimo etapus. Vienas pažangiausių gydymo metodų žmonėms, jaučiantiems chronišką skausmą, yra „dėmesio valdymas“: efektyvi pagalba žmonėms padedant nukreipti dėmesį nuo skausmo (Elomaa et al, 2009).

5. Kokteilų vakarėlio problema

Kokteilių vakarėlio efektas yra žmonių galimybė išskirti vieną balsą iš šnekančiųjų visumos. Tačiau žmonėms, turintiems patologiją, tai gali tapti kokteilių vakarėlio problema, kai žmogus nesugeba išskirti vieno balso iš daugelio tuo metu skambančių. Klausos aparatai dažnai pagelbėja tokiems žmonėms, tačiau šie neatestavo visų klausos funkcijų (Marrone et al., 2008). Tai parodo, kiek jautrus yra akustinis dėmesys garso charakteristikoms: be tikslios informacijos apie vietą erdvėje, be garsėjimo ir nutylimo, be intensyvumo ir intonacijos išraiškų, kur kas sunkiau išskirti vieną balsą iš daugelio skambančių tuo pačiu metu.

6. Alkoholio sukeliama trumparegystė

Tai techninis terminas, skirtas apibūdinti klastingą alkoholio sukeliamą efektą, dėmesiui. Po kelių bokalų alaus ilgalaikiai priežastiniai ryšiai nėra tokie svarbūs, kaip trumpi impulsai. Apgirtusio žmogaus dėmesio koncentravimas tampa labai trumpalaikis, net nesugebantis  sukoncentruoti dėmesio, jei aplinkos ženklai signalizuoja nepageidautiną pabaigą.

7. Automatinių veiksmų klaidos

Net tais atvejais, kai mūsų dėmesys yra išblaškytas, mes gebame atlikti veiksmus, kuriuos esame įgudę atlikti automatiškai, retkarčiais net netinkančius realybės. Pavyzdžiui pieno išėmimas iš šaldytuvo ir katės „padėjimas“ atgal į šaldytuvą. Klasikinėje dienoraščių analizės studijoje Reason (1979) aprašė žmones, aiškinančius įvairius apsirikimus, kurie nesisieja su kontekstu. Vienas asmuo išviniojęs saldainį iš popierėlio išmetė saldainį į šiukšliadėžę, o popierėlį įsidėjo į burną, kitas – tepė skutimosi putas ant dantų šepetėlio, trečias – eidamas persirengti, ruošdamasis miegoti, užlipo laiptais ir pastebėjo, kad vilki pižamą. Viena vertus praktika atlikimą tobulina, tačiau gali mus paversti negalvojančiais robotais.

8. Nedėmesingumas ir alternatyvų nematymas

Visiškai neįtikėtina, kokius pokyčius žmonės gali praleisti – nepastebėti, kai šie yra išsiblaškę. Tiriamieji nesugebėjo pastebėti gorilos regimajame lauke (Simons & Chabris, 1999); nesugebėjo įvardyti, kad pašnekovas kardinaliai pakeitė pokalbio temą (Simons & Chabris, 1999); dažnai pamiršta kurį iš dviejų pašnekovų pradžioje laikė kaip patrauklų (choice blindness).

9. Ironiški kontrolės procesai

Iš tiesų dėmesys kartais būna panašus į nerangų lokį. Pavyzdžiui, kai mes stengiamės atlikti ką nors tinkamai: įmesti kamuolį į krešį, pataikyti įverti siūlą į adatą, gražiai pastatyti automobilį į siaurą tarpą atbulomis. Natūraliai tokiomis aplinkybėmis mes susikoncentruojame kur kas labiau nei įprastai, tačiau atrodo, kad tai priveda tik prie blogo rezultato: nepataikome į krepšį, neįveriame siūlo ar net nubrozdiname automobilį. Wegner et al. (1998) tai pavadino ironiškais kontrolės procesais. Kartais pernelyg didelis dėmesys gali būti žalingas kaip ir per mažas.

10. Nemiga

Galima su ironija žiūrėti į tuos, kurie nesugeba pataikyti kamuolio, įverti siūlo ar priparkuoti automobilio,  tačiau tie kurie yra išsekę nuo nemigos nemato nieko čia juokingo. Dėmesys ir nemiga yra susiję. Neseniai atliktas tyrimas kėlė hipotezę, kad nemiga gali dalinai paaiškinti dėmesio nukrypimus susijusius su miegojimo grėsme (Harvey et al., 2005). Kitais žodžiais tariant, žmonės, kuriuos kamuoja nemiga, palaiko budrumo rėžimą pernelyg stipriai  kreipdami dėmesį į kūno jutimus susijusius su miegu, ir bet kokius aplinkos garsus, kurie gali leisti jiems neužmigti.

11. Dėmesio deficito hyperaktivumo sutrikimas (ADHD)

Tai geriausiai žinomas dėmesio sutrikimas, kuris paprastai gali būti trijų rūšių: (1) dažniausiai neatidus, (2) dažniausia impulsyvus ir hyperaktyvus, ir (3) visi trys požymiai. Žmonės su ADHD sunkiai susikoncentruoja, lengvai išblaškomi ir pasiduoda dienos nuotaikai. Dauguma žmonių kuriems diagnozuotas dėmesio deficito hyperaktyvumo sutrikimas yra vaikai. ADHD yra dalinai išgydomas naudojant stimuliatorius (Ritalin), kartu su elgesio terapija.

12. Nerimas

Jūs galite nustebti, sužinoję, jog nerimas yra dėmesio sutrikimas, tačiau buvimas pernelyg susikoncentravus į save gali būti daugelio protinės sveikatos sutrikimų priežastis. Tarp žmonių, sergančių socialine fobija ar socialiniu nerimu, dėmesys sau palaiko problemas rimtomis (Spurr & Stopa, 2002). Gali sukelti intuityvų jausmą, kad asmuo socialinėse situacijose nuolat galvojantis apie save yra save išaukštinantis ir sureikšminantis.

13. Panikos priepuoliai

Pernelyg didelis dėmesio kreipimas į kūno procesus yra aiškus bruožas tų žmonių, kurie patiria panikos priepuolius. Paprastai, mes visi esame priversti kreipti dėmesį į kūne vykstančius procesus, nes kita vertus nekreipsime dėmesio į dantų skausmus, ko pasekoje iškris dantys. Tačiau žmonės patiriantys panikos priepuolius yra ypatingai atidūs visiems kūno jutimams. Vienam žmogui tai tik rėmuo, tuo tarpu kitam – laidotuvių maršo simbolis.

14. Hipochondriozė

Tęsiant kalbą apie pernelyg didelį dėmesio kreipimą į kūne vykstančius procesus, jus gali nustebinti tai, jog hipochondrioze sergantys žmonės yra linkę pernelyg jausti keistus skausmus (Barsky et al., 1988).

15. Valgymo sutrikimai

Žmonės turintys valgymo sutrikimų tokie, kaip nervinė anoreksija, turi dėmesio nukrypimų susijusių su kūno vaizdu (Rieger et al., 1998).

16. Obsesinis – kompulsyvus sutrikimas

Žmonės su šiuo sutrikimu daug dėmesio skiria tam tikriems veiksmams, tokiems kaip rankų plovimas, kad palengvintų nerimą kylantį dėl manijos. Perdėtas dėmesys į nerimastingas mintis, ypatingai tas, kurios susijusios su sutrikimą turinčių elgesiu, pastariesiems gali pasirodyti kaip kaltinimas (Lavy, 1994).

17. Potrauminio streso sutrikimas

Po traumuojančio įvykio patyrimo, dauguma žmonių atsistato per tam tikrą laiką, tačiau tam tikrai daliai žmonių toks atsistatymas neįvyksta. Patyrimas sugrįžta, košmarai ir jausmai, jog prarandama kontrolė. Žmonės su potrauminio streso sutrikimu yra ypatingai atidūs aplinkai, ypač negatyviems, žalingiems aplinkos stimulams (Vythilingham, 2007).

18. Depresija

Žmonės kenčiantys nuo depresijos, kaip ir tie, kurie kenčia potrauminio streso sutrikimą, daug dėmesio kreipia negatyviems stimulams (Ingram et al., 1994). Depresiją palaikantis procesas yra negatyvios mintys. Individai, kurie linkę iškelti negatyvius patyrimus vėl ir vėl, turi didesnę riziką susirgti klinikine depresija.

Geras balansavimas

Daugumoje, veikiausiai visuose pateiktuose pavyzdžiuose, dėmesys sutrikęs, tačiau tai nėra tiesiog blogas dėmesio koncentravimas; fiziologinės problemos dažniausiai yra nulemtos daugelio skirtingų faktorių. Daugelyje atvejų dėmesio iškraipymai yra kaip dar vienas simptomas, o ne sutrikimo priežastis.

Psichologai dažnai kalba, jog daugelis tokių sutrikimų yra būdingi kiekvienam iš mūsų. Nerimas, panika, nemiga ir kiti yra natūralios žmogaus būsenos – kiekvienas iš mūsų patiria šias būsenas.

Dauguma mūsų patirdami vienokius ar kitokius sunkumus sugeba suderinti kitus veiksnius taip, kad vienas kitą kompensuotų, ko pasekoje galime atlikti kasdienius dalykus. Tiek pernelyg didelis dėmesys tiek ir pernelyg mažas gali sukelti pakankamai problemų, todėl dėmesys privalo būti optimaliai subalansuotas.