ILGOS DARBO VALANDOS, PROFESINĖ SVEIKATA IR KINTANTI DARBO ORGANIZACIJA

Šiame straipsnyje pristatomos pagrindinės mintys iš Ilgų Darbo Valandų (angl. NORA LWH Team – National Occupational Research Agenda Long Working Hours Team) grupės 2004m. pavasarį surengtos konferencijos apie opiausias kintančios darbo rinkos problemas, susijusias su darbuotojų sveikata. Diskutuojama apie pagrindinių konferencijos idėjų svarbą ir galimą įtaką profesinės sveikatos tyrimų tendencijoms. Aptariama, kokius efektus sukelia ilgos darbo valandos socialiniame lygmenyje, kokia ilgų darbo valandų įtaka darbo saugumui ir darbuotojų sveikatai, kaip reaguoja organizacijos, kad sumažintų galimai neigiamas ilgų darbo valandų pasekmes, kokios yra pačios reikalingiausios ilgų darbo valandų tyrimų kryptys. Taip pat pateikiamos autorių išvados.

Ilgos darbo valandos ir socialinis lygmuo

Nors darbo valandų skaičius yra nenuginčijamai svarbus rodiklis, susijęs su darbuotojų sveikata, tačiau dar svarbesnis yra darbo valandų struktūravimas. Kalbama apie darbo valandų išsišakojimą – t.y. vienuose darbuose reikia labai ilgų darbo savaičių, o kituose priešingai – trumpų. Kitas svarbus aspektas – kiek darbuotojas junta laiko spaudimą. Tai reiškia, jog šeimose, kai abu partneriai yra dirbantys, juntama didelė įtampa, bandant suderinti darbą su šeimynine sfera, kas tampa dar opesne problema vieno tėvo šeimose.

Teigiama, jog dar vienas labai reikšmingas faktorius socialiniame lygmenyje yra kuriomis būtent valandomis yra dirbama. Du penktadaliai JAV darbuotojų dirba vakarais, naktimis, savaitgaliais arba besikeičiančiomis pamainomis. O tai daugiau būdinga žemesnio darbo užmokesčio profesijoms (pvz.taksi vairuotojai, padavėjos). Tai susiję su prasta bendra sveikatos būkle bei šeimyninių santykių nestabilumu.

Ilgų darbo valandų įtaka darbo saugumui ir darbuotojų sveikatai

Ilgos ir nestandartinės darbo valandos turi neigiamos įtakos įvairiems darbuotojų sveikatos aspektams. Tai ūmūs efektai – stresas, nuovargis, miego sutrikimai, nesveika elgsena (kaip kad rūkymas, sėslus gyvenimo būdas); ir chroniški efektai – skrandžio bei žarnyno ligos, raumenų ir griaučių pakenkimai, psichiniai sutrikimai. Kaip ir minėta, už bendrą darbo valandų kiekį svarbiau yra kitų charakteristikų kombinacija, sudaryta iš darbo laiko, intensyvumo, galimybės poilsiui, darbuotojo galimybės kontroliuoti savo darbo valandas. Tad išvada tokia – darbo laikas turėtų būti matomas platesniame darbiniame kontekste.

Kai kurių autorių nuomone, nuovargio, išsekimo lygis yra svarbiausias kriterijus ilgų darbo valandų poveikiui įvertinti. Siūlomas „Rizikos indekso“ modelis, kuris įvertina anksčiau išskirtų komponentų (darbo intensyvumas, laikas poilsiui ir t.t.) sukeliamą išsekimą. Teigiama, jog rizika didėja rytinėse ir vakarinėse pamainose, turint papildomų naktinių pamainų prieš tai keturias jau atidirbus, taip pat nuo paskutinio poilsio praeinant vis daugiau laiko.

Kiti autoriai siūlo savo modelį, kuriame atsižvelgiama į kombinuotus šių faktorių efektus: darbo diena (jos trukmė, naktinės pamainos ir t.t.), darbo savaitė (kiek valandų per savaitę dirbama, kokiu etatu), viršvalandžiai, iš eilės dirbtų dienų kiekis, darbas tuomet, kai įprastai nėra dirbama (laisvadieniai, savaitgaliai, atostogos, ligos metu).

Ilgų ir nereguliarių darbo valandų rizika neapsiriboja vien pablogėjusia darbuotojų sveikata. Nes tai savo ruožtu didina darbuotojo klaidų atsiradimo tikimybę, o tai, priklausomai nuo profesijos, jau turi įtakos kitų žmonių gerovei ir, žinoma, darbo atlikimo kokybei. Pvz., seselės, dirbančios ilgesnes darbo valandas, padaro daugiau klaidų prižiūrėdamos pacientus. Taip pat, policininkų darbe pastebimos panašios tendencijos, kas kelia ypatingą pavojų, žinant, jog jie dažnai privalo priimti staigius ir sudėtingus sprendimus, kurių pasekoje nuosavybė ir net gyvybės yra prarandamos.

Organizacijų atsakai, siekiant sumažinti neigiamas ilgų darbo valandų pasekmes

Vienas iš svarbiausių minimos Ilgų Daro Valandų grupės konferencijos uždavinių – išsiaiškinti, kaip organizacijos gali sumažinti ar pristabdyti ilgų darbo valandų neigiamus poveikius darbuotojų sveikatai ir jų darbo atlikimo kokybei. Teigiama, jog profsąjungos jau imasi konkrečių veiksmų – kolektyvinių derybų, kontraktų pasirašymo griežtinimo, galiausiai ir streikų. Pabrėžiama svarba naudoti edukacinius ir mokymų metodus, siekiant paviešinti negatyvius ilgų darbo valandų poveikius ir sustiprinti jų įsisąmoninimą atsakingose organizacijose.

Būtina atkreipti organizacijų ir atsakingų asmenų dėmesį ir į finansinius aptariamos problemos aspektus. Nors dauguma darbdavių klaidingai supranta viršvalandžius kaip pinigų taupymo būdą, nes nereikia samdyti ir iš naujo apmokyti naujų nepatyrusių darbuotojų, jie neįvertina, kad ilgų darbo valandų poveikis darbo kokybei, sveikatai ir darbo saugumui atneš nepalyginamai didesnių finansinių nuostolių. Tai ir produkcijos prastėjimas, ir darbuotojų netekimas, pagaliau ir galimi teisiniai ginčai.

 

Svarbiausios ilgų darbo valandų tyrimų kryptys

Labai reikalingi, ir vieni sudėtingesnių ir brangių, yra longitudiniai šios srities tyrimai, kur stebimas kruopščiai suregistruotų visų darbo valandų kiekio ilgametės sąveikos su darbuotojo sveikata (toks yra ir vienas iš ankščiau aptartų). Svarbūs ir kombinuoto efekto tyrimai, kur aiškinamasi kelių faktorių įtaka įvairiems sveikatos aspektams, taip pat ir galimos tarpusavio sąveikos bei jų rezultatai. Taip pat labai svarbu tiksliau išsiaiškinti darbuotojo šeimyninio, santuokinio gyvenimo santykį su ilgomis darbo valandomis, kylančius šeimos santykių sunkumus ir panašiai. Ir, aišku, būtina testuoti įvairias intervencijos rūšis ir aiškintis jų efektyvumą bei neigiamų poveikių mažinimo galimybes.

Išvados

Prie rekomendacinio pobūdžio išvadų autoriai pateikia Europos Sąjungos praktiką, mažinant rezidentų gydytojų darbo valandas keliais etapais – nuo 2004-2007m. iki 58 valandų per savaitę, nuo 2007-2009m. iki 56 valandų per savaitę, nuo 2009m. rugpjūčio mėnesio – iki 48 valandų per savaitę. O bendras standartas Europos Sąjungos šalims – tai ne ilgesnė 48 valandų per savaitę direktyva. Autorių nuomone, panašios praktikos būtų naudinga imtis ir JAV darbuotojų organizacijoms, profsąjungoms, ir toliau aktyviai dalyvauti darbo laiko reguliavimo procese.

Taigi, galima sakyti, jog ilgos darbo valandos kartu su nereguliaria darbotvarke ir dideliais atlikimo reikalavimais yra smarkiai susiję su nuovargiu, stresu, pablogėjusiu darbo atlikimu, nesveika gyvensena, ūmiais ir chroniškais sveikatos sutrikimais. Išanalizuoti du gana išsamūs tyrimai, rodantys egzistuojančias sąsajas tarp skrandžio ir žarnyno ligų, raumenų ir griaučių problemų, ir sekinančiais darbo grafikais, darbu vakarinėse pamainose, poilsio trūkumu. Labai pavojingas yra nuovargio sąryšis su didesne žmogiškosios klaidos tikimybe, ypač tokiuose su kitų asmenų sveikata ir gerove susijusiais darbais, kaip medicinos seselė, policininkas, vairuotojas ir panašiai. Ilgų Daro Valandų konferencijoje pripažįstama rizika ir neigiamas poveikis darbuotojo sveikatai, dirbant ilgesnes nei įprasta darbo valandas. Būtina kreipti organizacijų dėmesį į šiuos faktus, griežtinti darbo aplinkos saugos reikalavimų laikymąsi, skatinti imtis priemonių, siekiant tinkamai reguliuoti darbuotojų grafikus, minimizuojant galimus neigiamus padarinius jo ir kitų, su jų darbu susijusių, žmonių sveikatai. Žinoma, šie tyrimai ir idėjos labiau atskleidžia JAV darbo rinkos ypatybes, tad labiau apibendrinančių išvadų apie pasaulines tendencijas daryti negalima.

 

parengta pagal: Johnson J.V, Lipscomb J., Long Working Hours, Occupational Health and the Changing Nature of Work Organization, AMERICAN JOURNAL OF INDUSTRIAL MEDICINE 49:921–929 (2006).