Priklausomo tipo asmenybės sutrikimui būdingas ilgalaikis poreikis kitų rūpesčiui bei baimė būti apleistam ir atskirtam nuo svarbių žmonių savo gyvenime. Dėl šių priežasčių žmogui būdingas priklausomas ir nuolankus elgesys, kuriuo asmuo išprovokuoja kitus juo rūpintis. Aplinkiniams gali atrodyti, kad taip besielgiantis žmogus „įsikabina“ į kitus, o to priežastis ta, kad žmogus bijo, jog nesugebės gyventi savo gyvenimo be kitų pagalbos.

Asmenims, turintiems Priklausomo tipo asmenybės sutrikimą, dažnai būdingas pesimizmas ir abejojimas savimi, jie linkę menkinti savo gabumus, tai, ką turi vertingo,  save dažnai pavadina „kvailais“. Kritiką ir nepritarimą jie priima kaip savo nepilnavertiškumo įrodymą, tai dar labiau sumenkina jų tikėjimą savimi. Tokie asmenys gali siekti perdėtos kitų žmonių globos ir dominavimo. Sutrikimas gali paveikti ir darbinę veiklą, jei jos metu neapsieinama be savarankiškos iniciatyvos. Sutrikimą turintys asmenys neretai vengia atsakingų postų, o sprendimų priėmimas sukelia nerimą. Socialiniai santykiai neretai apsiriboja tais keliais žmonėmis, nuo kurių asmuo yra priklausomas.

Priklausomo tipo asmenybės sutrikimo išsivystymą gali lemti chroninė fizinė liga arba Atsiskyrimo nerimo sutrikimas vaikystėje arba paauglystėje.

Priklausomo tipo asmenybės sutrikimo simptomai

Priklausomo tipo asmenybės sutrikimas charakterizuojamas giliai įsišaknijusia baime, kuri ir priverčia žmogų „įsikibti“; baimė paprastai pasireiškia ankstyvame suaugusiojo amžiuje. Sutrikimui būdinga dauguma šių simptomų:

  • Ribotas sugebėjimas priimti kasdienius sprendimus be gausybės kitų patarimų ir padrąsinimo.
  • Poreikis perkelti atsakomybę kitiems svarbiausiose savo gyvenimo srityse.
  • Ribotas gebėjimas paprieštarauti kitiems, kurį lemia baimė netekti paramos arba pritarimo.
  • Ribotas gebėjimas inicijuoti projektus arba veikti savarankiškai (dėl nepasitikėjimo savo vertinimu arba gabumais, o ne dėl motyvacijos ar energijos stokos).
  • Asmuo gali įdėti labai daug pastangų, siekdamas kitų globos ir paramos, netgi pasisiūlyti atlikti nemalonius darbus.
  • Asmuo jaučiasi nepatogiai arba bejėgis (-ė) likęs (-usi) vieni, nes bijo, kad nesugebės savimi pasirūpinti.
  • Nutrūkus artimai draugystei, skubiai ieško naujų santykių kaip rūpesčio ir paramos šaltinio.
  • Asmenį kamuoja nerealistiškos baimės, kad bus paliktas rūpintis savimi vienas pats (-i).

Kaip ir sergant kitais asmenybės sutrikimais, asmuo turi būti sulaukęs bent 18 metų, kad būtų galima diagnozuoti sutrikimą.

Priklausomo tipo asmenybės sutrikimas yra dažniausiai diagnozuojamas asmenybės sutrikimas psichikos sveikatos gydymo įstaigose.

Kaip ir kiti asmenybės sutrikimų, priklausomo tipo asmenybės sutrikimo intensyvumas paprastai slopsta su amžiumi, daugelis žmonių, sulaukę keturiasdešimties ar penkiasdešimties, intensyvius simptomus patiria labai retai.

Kaip diagnozuojamas priklausomo tipo asmenybės sutrikimas?

priklausoma asmenybeAsmenybės sutrikimus, tokius kaip priklausomo tipo asmenybės sutrikimas, paprastai diagnozuoja psichinės sveikatos specialistas, tarkime, psichologas arba psichiatras. Šeimos terapeutai ir bendrosios praktikos gydytojai paprastai nėra apmokyti ir neturi reikiamų priemonių atlikti tokio tipo psichologinės diagnozės. Galite pirmiausiai pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju apie savo problemą, tačiau jie privalo jus nukreipti pas psichinės sveikatos profesionalą, kuris ištirtų ir paskirtų gydymą. Nėra jokių laboratorinių, kraujo ar genetinių testų, kuriais būtų galima diagnozuoti asmenybės sutrikimą.

Daugybė žmonių, turinčių priklausomo tipo asmenybės surikimą, nesikreipia pagalbos. Žmonės, kuriuos vargina asmenybės sutrikimai, apskritai nesiima gydytis tol, kol liga pradeda rimtai trukdyti ar kitaip veikti jų gyvenimą. Taip dažniausiai nutinka, kai žmogaus jėgų ištekliai išeikvojami stengiantis susidoroti su stresu ir įvairiais gyvenimo įvykiais.

Priklausomo tipo asmenybės sutrikimo diagnozę nustato psichinės sveikatos profesionalas,  palygindamas jūsų simptomus ir gyvenimo istoriją su simptomais, išvardytais aukščiau. Jis nuspręs, ar jūsų simptomai atitinka kriterijus, reikalingus, kad būtų diagnozuotas asmenybės sutrikimas.

Priklausomo tipo asmenybės sutrikimo priežastys

Šiandien mokslininkai nežino, kas sukelia priklausomo tipo asmenybės sutrikimą. Esama daug teorijų dėl galimų priklausomo asmenybės sutrikimo priežasčių. Dauguma profesionalų linkę sutikti su biopsichosocialinio priežastingumo modeliu – tai, yra, kad sutrikimą greičiausiai sukelia įvairūs faktoriai: biologiniai, genetiniai, socialiniai (tarkime, kaip žmogus ankstyvajame vystymosi etape bendrauja su šeima ir draugais bei kitais vaikais) ir psichologiniai (žmogaus asmenybė ir temperamentas, kurį suformuoja aplinka bei kova su stresu). Tai reikštų, kad nėra vieno faktoriaus, kuris būtų lemiamas  – svarbesnis visų trijų faktorių  derinys ir mišrus jų pobūdis. Jei žmogus turi asmenybės sutrikimą, tyrimai rodo, kad yra kiek didesnė rizika, kad šis sutrikimas bus perduotas ir vaikams.

Priklausomo tipo asmenybės sutrikimo gydymas

Priklausomo tipo asmenybės sutrikimo gydymui paprastai taikoma ilgalaikė psichoterapija, kurią veda patirties gydant tokius sutrikimus turintis specialistas. Siekiant sumažinti tam tikrus varginančius simptomus, gali būti pasitelkiami ir vaistai.

 

pagal:psychcentral.com/disorders/dependent-personality-disorder-symptoms/