Visuomenė

Giedrius Raščiauskas. Žuvis - širšė, 2010

Giedrius Raščiauskas. Žuvis – širšė, 2010

Visuomenėje psichiatrų įvaizdis dažniausiai neigiamas ir toks susidaro dėl per menkų žinių apie jų išsilavinimą, patirtį ir darbo paskirtį. Pavyzdžiui, ne kiekvienas žino, kad psichiatrai yra medicinos gydytojai, ir nepakankamai įvertinama jų studijų trukmė. Psichiatrai mažiau gerbiami nei kiti gydytojai, akademikai ir psichikos sveikatos profesijų atstovai. Dauguma tyrimų rodo, kad sunkiai skiriami psichikos sveikatos specialistai, ypač psichiatrai ir psichologai. Tik du tyrimai parodė, kad respondentai geba atskirti šias dvi profesij as. Psichiatrai kaltinami, kad per daug pasikliauja vaistais. Jei atsiranda psichikos sveikatos sunkumų, dažniau patariama kreiptis į patikimą draugą arba šeimos gydytoj ą, o ne gydytis pas psichiatrą. Nepaisant to, tik mažuma pritaria stereotipui, kad „iš psichiatrų jokios naudos“.

Vertinant psichiatrų profesinius vaidmenis, pasitaiko skirtingų stereotipų. Viena vertus, psichiatrai neretai įsivaizduojami kaip „budeliai“, o jų tikslas – užtikrinti prisitaikėlišką elgesį ir jie gali „skaityti žmonių mintis“. Kartais manoma, kad iš tiesų psichiatrai nenori suprasti savo pacientų ir yra jiems priešiški. Kita vertus, psichiatrai kartais suvokiami kaip orakulai, dievai arba gelbėtojai, į juos sudedami nepamatuoti sėkmingo gydymo ir pagijimo lūkesčiai. Orakulas (žynys) – asmuo, politeistinėse* religij ose „aiškinantis“ dievų valią. Jis neva savo ypatingomis galiomis gali bendrauti su dievybėmis ir perduoti jų žinias žmonėms arba atsakyti į jų klausimus apie įvairius mistiškus dalykus, taip pat ir apie ateitį.

Kita klaidinga nuomonė apie psichiatrus susijusi su jų, kaip teismo ekspertų, liudijančių apie teisiamųjų psichikos sveikatą, vaidmeniu. Psichiatrų aiškinimai apie teisiamųjų elgesį dažnai klaidingai suprantami kaip „padedantys nusikaltėliams rasti įstatymų spragas“. Šiuo atžvilgiu respondentai irgi nepasitikėjo psichiatrų sugebėjimu įrodyti teisinį nepakaltinamumą. Dar manoma, kad teismo psichiatrų išvados remiasi ne profesine patirtimi, o yra nulemtos finansinio intereso. Tačiau dauguma teisininkų ir teisėjų atmetė šį stereotipą apie prastą kompetenciją.

Kiti trys stereotipai apie psichiatrus aptinkami literatūroje, kur juos sieja su beprotybe, keistumu ir piktnaudžiavimu. Žinoma, dažniausiai vaizduojami patys nuo psichikos sveikatos problemų kenčiantys psichiatrai. Vis dėlto kad visuomenė pritaria šiam stereotipui, neradome nė vieno tiesiogine patirtimi grįsto bei šitaip įrodyto tyrimo. Apklausose dauguma žmonių psichiatrus vertino kaip padedančius bei patikimus ir visai nedaug kas kaip keistus arba nesuprantamus. Tačiau, kai Australijoje buvo leidžiama pasirinkti tarp įvairių psichikos sveikatos profesionalų, apklausos dalyviai atsakė, kad jiems nepatogiausia kalbėtis su psichiatrais ir psichiatrus įvertino kaip turinčius daugiausia keistumų.

Galiausiai, psichiatrai buvo įvardyti kaip pavojingi, manipuliuoj antys, nederamai besielgiantys, išnaudoj antys savo pacientus, piktnaudžiaujantys savo valdžia, net siekiantys pelnyti seksualinių malonumų.

Medicinos studentai ir sveikatos profesionalai

Medicinos studentai dažnai teigia atsitiktinai išgirstantys neigiamas, nepagarbias pastabas apie psichiatrus iš dėstytojų medicinos mokykloje ir praktikos metu. Manydami, kad „psichiatrai turi būti išprotėję, nes jie dirba su išprotėjusiais žmonėmis“ arba, kad „darbas su bepročiais jus išves iš proto“, medicinos studentai dažnai vertina psichiatrus kaip labiau emociškai nestabilius arba neurotiškus nei kitus sveikatos profesionalus. Medicinos studentai taip pat vertina psichiatrus kaip savotiškai, neaiškiai, painiai mąstančius, kuriuos sudėtinga ir sunku suprasti.

Medicinos darbuotojų bendruomenėje psichiatrų statusas dažniausiai vertinamas kaip žemas. Kai kurie autoriai teigia, kad „trūksta medikų bendruomenės pagarbos“, jie psichiatrams priskiria šiuos stereotipus: „nepatikimi, neveiksmingi, nesėkmingi ir nesuprantami“. Šis akivaizdus psichiatrų kaip „netikrų gydytojų“ stereotipas taip pat pasireiškia dėl to, kad šeimos gydytoj o siuntimuose pas psichiatrus retai kada būna pateikiama informacija apie paciento fizinius simptomus. Vis dėlto medicinos gydytojai pripažįsta, kad psichiatrai gali padėti žmonėms, turintiems psichikos sutrikimų, ir turi tam reikalingos patirties. Medikai taip pat teigia, kad vertina psichiatrų konsultantų patarimus, nors nenori, kad pastarieji gydytų ilgą laiką. Nepaisant šio teigiamo požiūrio, 35 % gydytojų vertina psichiatrus kaip mažiau emociškai stabilius nei kitus gydytojus, o 51 % kaip neurotiškus.

Kita vertus, psichiatrai save įvertino kaip labiau linkusius į savistabą, mažiau valdingus, kultūringesnius ir brandesnius nei kiti jų kolegos medikai, o 77 % psichiatrų nepritarė nuomonei, kad jie labiau neurotiški. Psichiatrai labai gerai suvokia savo neigiamą įvaizdį.

Paprastai psichiatrus gerai vertina kiti psichikos sveikatos profesionalai. Psichologai, slaugytoj os ir socialiniai darbuotojai įvertino psichiatrus kaip savo kompetencija lygius kitoms šios profesijos grupėms, tačiau jie buvo įvertinti kaip nenuoširdžiausi.

Pacientai ir giminės

Pacientų ir jų giminių požiūris į psichiatrus prieštaringas. Jie patenkinti psichiatrų darbu, o požiūris įjuos tampa pozityvesnis besigydant ligoninėje. Dažnai nusiskundžiama įtampa ir skuba psichiatrinės priežiūros įstaigose, kad trūksta laiko intensyviems pokalbiams. Kai kurie pacientai psichiatrus apibūdino kaip valdingus, o kai kurie giminės – kaip arogantiškus**. Strelou (Strehlow) ir Pisiur – Strelou (Piesiur – Strehlow) nustatė, kad trūksta žinių apie psichiatrų kompetenciją, o neigiamo požiūrio paveikti tėvai dėl savo vaikų, turinčių psichikos sveikatos problemų, kreipėsi į psichiatrus tik kaip į paskutinę instanciją.

Žiniasklaida

nowhere-to-go-locked-zyzyoDauguma visuomenėje paplitusių stereotipų gali būti aptinkami panagrinėjus, kaip psichiatrai vaizduojami žiniasklaidoje. Pavyzdžiui, psichiatrai vaizduojami kaip negalintys padėti, užtikrinti veiksmingo gydymo, negebantys paaiškinti arba nuspėti savo pacientų elgesį. Ir dar, psichiatrams apibūdinti dažnai naudoj ami menkinantys ir neetiški žodžiai. Klastingas, valdžią demonstruoj antis psichiatras, despotiškos valstybės valdininkas buvo tipiškas praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje. Vėlesniais metais atsirado kiti psichiatrų potipiai. Pavyzdžiui, Šneider (Shneider) atrinko šiuos gydytojus:

Dr. Dippy (angl. gydytojas Pamišėlis), Dr. Wonderfull (gydytojas Nuostabusis) ir Dr. Evil (gydytojas Blogis), kurie atitinka šiuos stereotipus: išprotėjęs psichiatras beprotis, super-gydytojas ir išnaudotojiškas bei ribas peržengiantis psichiatras. Išnagrinėjus meninius filmus, buvo pasiūlyta panaši klasifikacija. Paprastai teigiamiausias psichiatrų bruožas yra jų pasiaukojimas pacientams.

Amerikos meninių filmų apžvalga parodė, kad maždaug pusėje filmų psichiatrai buvo vaizduojami kaip pagalbininkai ir draugai, o kitoje pusėje – kaip piktavaliai ir peržengiantys ribas.

Kaip įveikti psichiatrų stigmą

Neradome jokių tyrimų, aprašančių metodus, specialiai skirtus psichiatrų stigmavimo ir diskriminacij os problemai. Vis dėlto radome patarimų, kaip keisti neigiamą psichiatrų įvaizdį, dauguma patarimų pabrėžė būtinybę palaikyti teigiamus santykius su žiniasklaida. Psichiatrai turi aktyviai dalyvauti informacijos sraute, teikti ekspertines žinias psichikos sveikatos klausimais ir teismo psichiatrijos atvejais.

Kvebeko (Kanada) psichiatrijos asociacija kreipėsi į komunikacijos firmą ir parengė rekomendacijas, kaip gerinti psichiatrų įvaizdį. Jų strategija moko, kaip tapti labiau matomu žiniasklaidoje, atsiliepti į visuomenės poreikius ir kritinius įvykius bei kaip didinti psichiatrų įtaką bendruomenėje. Asociacija taip pat siekia įrodyti, kad psichiatrai privalo viešai reaguoti, jei kritikuojama jų profesija. Feliks (Felix) ir Deividson (Davidson) rekomenduoja psichiatrams daugiau rodytis bendruomenėje – jie teigia, kad savanorystė bendruomenėje yra reikšmingas būdas pelnyti geresnį visuomenės pripažinimą.

Siekiant mažinti medicinos profesijos stigmą, patariama kelti stigmos problemą psichiatrijos mokymo programoje, supažindinant medicinos studentus su tikslesniu psichiatrijos kaip disciplinos įvaizdžiu ir teigiamais šios profesijos modeliais. O norint formuoti teigiamus santykius su mokslus jau baigusiais gydytojais, rekomenduojamas konsultacinis – tiesioginio ryšio palaikymas su psichiatru. Svarbu, kad psichiatras būtų laikomas „visų pirma gydytoju, o tik po to specialistu“, turintis tvirtas medicinos žinias. Spisl (Spiessl) ir Kording (Cording) siūlo įkurti psichiatrinės pagalbos tarnybą šeimos gydytojams, kad pastarieji sugaištų kuo mažiau laiko išduodami siuntimus pas psichiatrijos specialistus. Be to, jie siūlo šeimos gydytojams rengti praktinius seminarus, kuriuose būtų informuojama tiek apie psichikos ligas, tiek apie psichiatrijos paslaugas, bei nuolatinius mokymus drauge su minėta psichiatrinės pagalbos tarnyba.

REKOMENDACIJOS

Pasaulio sveikatos organizacijaPo to, kai apžvelgėme literatūrą apie psichiatrijos ir psichiatrų stigmavimą, sulaukėme labai nedaug straipsnių, moksliškai analizavusių priemones, kurios skirtos sumažinti tokią stigmą, plėtrą bei vertinimą. Svarbiausi rezultatai atskleidė, kaip svarbu glaudžiai bendradarbiauti su žiniasklaida. Ryšių su visuomene gerinimas, psichiatrų kaip psichiatrijos klausimų ekspertų įtraukimas žiniasklaidoje, seminarai psichiatrams, kaip bendrauti su žiniasklaida įrodė, kad tai veiksmingai mažina psichiatrijos ir psichiatrų stigmą. Dar daugiau, žiniasklaidos vaidmuo svarbus teikiant informaciją bei formuojant teisingą požiūrį į psichiatrinį gydymą, paslaugas ir psichiatrų darbą. Antrasis svarbus rezultatas, susijęs su psichiatrijos ir psichiatrų įvaizdžio gerinimu – žinių sisteminimas ir kontaktai su žmonėmis, sergančiais psichikos liga. Norint paveikti medicinos studentų požiūrį, siūloma stigmą ir klaidingus vaizdinius apie psichiatrij ą įtraukti į medicinos programą, ir taip tobulinti psichiatrijos studijų kokybę.

Remdamasi savo pasaulinės programos apie šizofrenij os stigmos ir diskriminacij os mažinimą patirtimi, kovoje su psichiatrijos ir psichiatrų stigmavimu, WP A (angl. World Psychiatric Association – Pasaulinė psichiatrų asociacija) rekomenduoja žemiau išvardytus veiksmus.

Rekomendacijos nacionalinėms psichiatrų draugijoms

Nacionalinės psichiatrijos organizacijos turėtų apibrėžti geriausias psichiatrijos praktikas ir aktyviai siekti, kadjos būtų įgyvendintos

psichikos sveikatos priežiūros

sistemoje.

Psichiatrijos organizacijos turėtų ne tik skelbti gerųjų praktikų gaires, bet ir rasti būdų jas įtraukti į medicinos studijų programas ir į po diplomines psichiatrijos studijas. Visuomenei turi būti žinoma, kad egzistuoja geros praktikos principai ir kaip jie įgyvendinami.

Psichiatrijos organizacijos turėtų užtikrinti, kad būtų skubiai reaguojama į gydymo praktikoje pasitaikančius žmogaus teisių pažeidimų atvejus ir neabejotinai pranešama apie tokio reagavimo pasekmes. Organizacijos turėtų ypač užtikrinti metodikų, lengvinančių psichiatrinės praktikos kokybės kontrolę, plėtrą ir platų šių metodikų panaudojimą. Jos privalėtų nuolat skelbti apie mokslo pasiekimus ir sėkmes teikiant paslaugas žmonėms su psichikos sutrikimais ir bendraujant su vyriausybe. Organizacijos turėtų siekti visiško skaidrumo santykiuose su sveikata susijusia pramone.

Nacionalinės psichiatrų organizacijos, bendra­ darbiaudamos su akademinėmis institucijomis, turėtų peržiūrėti (iki diplominių ir po diplominių) medicinos studijų programą.

Akivaizdu, kad daugelyje šalių medicinos studentai yra prastos nuomonės apie psichiatriją, ir mažėja tų, kurie, gavę diplomą, rinktųsi psichiatriją kaip specialybę. Kaip parodė mūsų atlikta straipsnių apžvalga, iš dalies taip yra dėl kitų medicinos disciplinų dėstytojų įtakos bei požiūrio, iš dalies dėl to, kaip psichiatrija pateikiama, kaip jos mokoma įvairių šalių medicinos mokslo įstaigose. Egzistuoja daug įvairių dėstymo metodų, kurie galėtų patraukliau mokyti psichiatrijos, tačiau jie nėra plačiai naudojami. Šie metodai – tai:

• įgūdžių (kurie gali būti panaudojami gydant psichikos ligas ir medicinos praktikoj e apskritai) apmokymas;

• bendravimas su žmonėmis, kurie buvo gydomi dėl psichikos ligos ir pasveiko;

• šeimos narių kaip dėstytojų įtraukimas – pastarieji dalintųsi patirtimi apie nusistovėjusią psichikos ligos arba sutrikimo valdymo praktiką bendruomenėje;

• sėkmingos priežiūros, skirtos psichikos ligoniams bendruomenėje, pavyzdžių demonstravimas;

• vasaros mokyklos ir apsikeitimo programos, siekiančios padidinti psichiatrijos patrauklumą;

• geresnė psichiatrijos studijų integracija 1 neurologijos ir biheiviorizmo mokslus. Biheiviorizmas (iš angl. behavior – elgesys) – psichologijos pakraipa, orientuota ne į žmogaus sąmonę, o į elgesio analizę.

Kalbėjimo bei komunikacijos įgūdžiai dirbant su žiniasklaida ir vyriausybės tarnybomis itin svarbūs psichikos sveikatos paslaugų plėtrai, jie taip pat prisideda prie visų pastangų keisti psichiatrijos įvaizdį. Šiuo metu tokie įgūdžiai lavinami tik išimtinais atvejais. Rezidentūros laikotarpiu taip pat turėtų būti organizuojami mokymai apie psichikos ligos stigmos kilmę ir metodus, naudojamus kovai su ja.

Nacionalinės psichiatrijos draugijos turi sukurti glaudesnius bendradarbiavimo ryšius su kitomis organizacijomis bei kitomis profesinėmis draugijomiss, kurios galėtų dalyvauti psichikos sveikatos priežiūroje ir psichikos ligonių reabilitacijoje.

Plačiąja prasme psichiatrijos ir psichiatrų įvaizdis priklauso nuo kitų medicinos specialistų ir nuo tų, kurie naudojasi psichiatrijos paslaugomis, nuomonės. Dažnai psichiatrijos atstovai labai mažai bendrauja su kitomis profesinėmis draugijomis ir su pacientų bei giminių organizacijomis, o santykiai su jomis dažnai priešiški. Bendri projektai (pvz., tyrimai apie psichikos ir fizinių ligų komorbidiškumą***) bei bendradarbiavimas su pacientų ir šeimų organizacijomis rengiant rekomendacijų ir praktikos standartus, sumažintų dabar egzistuojantį atotrūkį tarp jų ir prisidėtų gerinant psichiatrijos įvaizdį. Bendradarbiavimas su pacientų ir šeimų organizacijomis taip pat gali prisidėti prie pastangų, kad psichiatrijos paslaugos būtų veiksmingesnės ir palankesnės vartotojams. Šiuo klausimu kai kurios šalys turi savo patirtį (pvz., visuotinai renka „ombudsmeną“****, kuris gali padėti spręsti psichikos sveikatos paslaugų sektoriuje iškylančias problemas, organizuoti nuolatinius pacientų ir šeimų organizacijų atstovų bei psichikos sveikatos programų lyderių susitikimus), galinčią sumažinti konfliktus bei suteikti galimybes bendrauti ir bendradarbiauti.

Bendradarbiavimas su mokymo įstaigomis Ir mokytojų asociacijomis, taip pat su tokiomis organizacijomis kaip Rotary klubas***** gali taip pat pasitarnauti mažinant psichiatrijos stigmą.

Nacionalinės psichiatrijos draugijos turėtų stengtis užmegzti ir išlaikyti sveikus darbo santykius su žiniasklaida.

Žiniasklaidos vaidmuo formuojant visuomenės požiūrį tampa vis svarbesnis. Informacija, kurią žiniasklaida turi apie psichiatrij os praktiką, dažnai nepakankama arba pasenusi. Nacionalinės psichiatrų draugijos turėtų apgalvoti įvairius būdus, kaip pateikti naujausią informaciją ir sukurti darbo santykius su žiniasklaidos atstovais, įskaitant seminarus, nuolatinius informacij os biuletenius, pranešimus spaudai, žiniasklaidos atstovų įtraukimą planuojant paslaugas ir kitus atskirtose šalyse tinkančius metodus.

Rekomendacijos psichiatrijos paslaugų lyderiams ir individualiems psichiatrams

Psichiatrai turi įsisąmoninti, kad jų elgesys gali prisidėti prie psichiatrijos kaip disciplinos ir jų pačių kaip jos atstovų stigmavimo.

Psichiatrų elgesys klinikinėj e praktikoj eturi lemiamą reikšmę psichiatrijos ir psichiatrų įvaizdžiui. Ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas į:

a) pagarbius santykius su pacientais ir jų giminėmis;

b) pastangas neatsilikti nuo pažangiausių psichiatrijos tyrimų ir praktikų bei jų įgyvendinimo gydant pacientus;

c) griežtą etikos principų laikymąsi teikiant psichiatrinę priežiūrą ir organizuojant paslaugas.

d) bendradarbiavimą su kitais medicinos specialistais ir sveikatos darbuotojais, taip pat su kitais profesionalais, kurie rūpinasi psichikos sutrikimų turinčiais žmonėmis.

 

*politeizmas – daugdievystė, tikėjimas daugelį Dievų; politeizmas yra religijų raidos etapas, kuriame susiformuoja individualizuotų Dievų, valdančių skirtingas pasaulio ir gyvenimo sritis, sąvoka; politeistinės buvo egiptiečių, asirų, babiloniečių, graikų, romėnų, slavų ir pagoniškųjų baltų religijos.

**arogancija – tai išdidumas, pasipūtimas, kitų niekinimas (vertėjos pastaba).

*** komorbidiškumas (arba gretutiniai sutrikimai) – dviejų ar daugiau sutrikimų pasireiškimas kartu, vienu metu, reikšmingai dažniau, negu būtų galima tikėtis atsitiktinio jo sutapimo.

**** ombudsmenas – kontrolierius; pareigūnas, tiriantis piliečių skundus.

***** Rotary klubas – asociacija, kurios misija yra rūpintis kitais, palaikyti aukštus etikos standartus bei skatinti pasaulinį supratimą, gerą valią ir taiką bendraujant verslininkams, įvairių sričių profesionalams ir visuomenės lyderiams.

 

 

Norman Sartorius, Wolfgang Gaebel, Helen-Rose Cleveland, Heather Stuart, Tsuyoshi Akiiyama, Julio Arboleda-Florez, Anja E. Baumann, Oye Gureje, Miguel R. Jorge, Marianne Kastrup, Yuriko Suzuki, Allan Tasman

World Psychiatry Official Journal of the World Psychiatric Association (WPA) Volume 9, Number 3, October 2010