Žingsniai funkcionalių santykių link

 Alicija prisipažįsta: „esu serijinė gelbėtoja; esu jau ne kartą gelbėjusi ir jaučiu, kad vėl gelbėsiu“. Per visus mano darbo psichinės sveikatos srityje metus pirmą kartą pacientas tai įvardino būtent taip. Alicija itin atvirai kalba apie savo problemą. Ji labai aiškiai ir įžvalgiai apibūdina modelį, kuris tiek šiandien, tiek ir nuo ankstyvo amžiaus nuodija jos santykius. Ji tuos žmones galėdavo išskirti iš minios. Draugai, vaikinai, darbdaviai ar pavaldiniai: jie visi buvo puikiausi kandidatai gelbėjamųjų vaidmeniui. Jiems visiems reikėjo pagalbos ir su visais užmegzti ryšį buvo niekų darbas: „jei jais rūpinsies, jie eis paskui tave namo“.

Ką reiškia gelbėjimas?

Reikia skirti pagalbą ir gelbėjimą. Jei asmuo prašo pagalbos, jis prašo konkrečios pagalbos. Apsvarstę situaciją, sutinkate padėti. O štai jei asmuo yra gelbėtojas, jis pastebės žmogų, kuriam reikia pagalbos ir atskubės su savo receptais, kaip išspręsti jo negandas. Tokiais atvejais ignoruojamas kito žmogaus sugebėjimas pačiam rasti išeitį, tarsi teigiate, kad geriau žinote, kas jiems tinkamiausia ir skatinate jų priklausomybę.


Sužeisto paukštelio metaforas

Alicija kartais aptikdavo kokį sužeistą paukštelį. Ji jį parsinešdavo namo ir išgydydavo, o kai šis būdavo pakankamai stiprūs, išskrisdavo sau. Tokią pačią strategiją Alicija taikydavo bendraudama su vyrais. Ji susirado Bilą, sužeistą ir palūžusį po skausmingų skyrybų. Ji jį parsivedė namo ir rūpinosi juo, kol vėl pastatė ant kojų. Kai vyriškis atgavo pusiausvyrą, užmezgė romaną su kita moterimi, kol galiausiai Aliciją paliko.

Teigiami gelbėjimo motyvai

Alicijos manija rūpintis kitais būdavo kompensuojama keliais būdais:

1)   iš rūpinimosi gimęs ryšys kuria intymumo jausmą;

2)   atlikdamas davėjo rolę, gelbėtojas patiria pažįstamą komfortą ir nepatiria diskomforto, kurį sukeltų naujas — gavėjo vaidmuo;

3)   nuo pat pradžių santykiuose įgydamas kontrolę, gelbėtojas jaučiasi saugus;

4)   bent kurį laiką gelbėtojas jaučiasi svarbus, naudingas ir vertinamas.

Disfunkcinės pasekmės:

Vienpusis kontaktas.  Alicija įsitraukia į santykius, reglamentuojamus nerašyto susitarimo. Ji rūpinsis Bilu, o kai jis pasijus geriau, galės išgydyti jos pačios emocines žaizdas. Tačiau Bilas vadovaujasi kitokiu susitarimu  — jis tenori pasidžiaugti nemokama dovana.

Gelbėtojas tampa auka. Šio psichologinio žaidimo pabaigoje Alicija persikūnija į aukos vaidmenį, nes paaiškėja, kad Bilas net neketina atlyginti tikru rūpesčiu, kurio ji trokšta.  Už rūpestį jai užmokama nusivylimu, neviltimi ir širdgėla.

Dar kartą palikta. Šie jausmai, kaip ir pyktis, liūdesys ir baimė, ženklina Bilo išėjimą ir Alicijos meilės išdavystę. Alicija jaučiasi pamesta ir vieniša, kaip veikiausiai jau buvo nutikę daugybę kartų. Šis įvykis vėl atvėrė seną skausmą, kurį ji išgyvendavo, kai būdavo pametama.

Prarastas rojus ir pasitikėjimas savimi. Alicijos svajonės apie laimingą pabaigą žlunga, sutrupa ir jos pasitikėjimas savimi. Galbūt ji net kaltins save, kad nebuvo pakankamai gerai, užuot suvokusi, kad eina ne tuo keliu.

 Pasveikti nuo gelbėjimo

Nesibaigiančios Alicijos, kaip ir kitų serijinių gelbėtojų. istorijos su nelaiminga pabaiga greitai baigsis. Lankydama terapiją, Alicija mokosi naujai suvokti ir suprasti savo elgesį. Pasitelkus galingas terapines priemones, Alicija pradėjo gydytis emocines žaizdas, kurstančias jos gelbėjimo misijas. Augdama ir keisdamasi, Alicija turės daugiau galimybių rinktis ir leistis į didesnį pasitenkinimą teikiančius santykius.

 

Steve’as B. Reedas,

Licenzijuotas profesionalus konsultantas,

licenzijuotas santuokos ir šeimos psichoterapeutas