Priartėjome prie paskutinės Reikšmingiausių psichologijos tyrimų dešimtuko nominacijos, ir čia pristatau jums išties didžią asmenybę: Sigmundą Froidą.
Keista, kad, lyginant su kitais psichologais, Froidas paliko sąlyginai nedaug darbų. Kadangi jo teorijas sunku patikrinti, jo darbai nelaikomi „moksliniais“. Tiesa, egzistuoja pakankamai įrodymų, pagrindžiančių viena iš pagrindinių jo atradimų – kognityvinę pasąmonę, tačiau turėjo praeiti laiko, kol ji sulaukė pripažinimo. Dar įdomiau, kad kai kurie iš stulbinančių Froido pasiekimų akademiniuose mokslo darbuose įsitvirtino tik pastaraisiais dešimtmečiais.
Jei norime, kad iš tiesų suprastumėte Froido darbų revoliucingumą, turite dėl manęs kai ką padaryti: pamirškite viską, ką žinote apie jį ar jo idėjas.
Patogiai įsitaisykite…atsipalaiduokite…pajauskite, kaip mano ranka spaudžia jūsų kaktą…pamiršite, kad mūsų prote vyksta procesai, kurie mums yra nepasiekiami…taigi…kvėpuojate..ir pamirškite, kad mes dažnai nežinome, kodėl elgiamės taip, kaip elgiamės…įkvėpiate…iškvėpiate…įkvepiate…iškvepiate…pamirškite ir viską, ką žinote apie psichologiją…dabar keliaujate į devynioliktą amžių, šalia sėdi elegantiškai apsirengęs jaunas vyras ir žiūri į jus šviesiomis, inteligentiškomis akimis…ir tas kvapas…aitrių…cigarų?
Neurozės gydymas
Ponia Emė von N. buvo viena iš pirmųjų pacienčių, gydytų tuomet dar tik besiformuojančiais psichoanalizės metodais. Ponia Emė kentė nuo visos serijos tikų, taip ir veido, iš kurių akivaizdžiausias buvo stiprus „taukšėjimo“ garsas. Froidas moters simptomus priskyrė isterijai ir netrukus pradėjo ponios gydymą, pasitelkdamas savo keistus naujoviškus metodus.
O metodų būta išties keistų. Jis su ja kalbėjo. Kalbėtis su pacientu? Ką gero tai galėtų duoti? Jis ją užhipnotizuodavo ir užhipnotizuota moteris imdavo kalbėti apie siaubingus savo išgyvenimus – kaip dirbo tarnaite beprotnamyje, kaip slaugė mirštantį brolį. Tuomet Froidas ėmėsi kai ko dar neįprastesnio. Jis leido visiškai nevaržomai išlieti visas emocijas. Kaip tai buvo susiję su moterį varginusiais simptomais? Tuomet Froidas jau buvo pradėjęs vystyti teoriją, kad fizinius simptomus gali sukelti sąmoningam protui neprieinamos mintys. Visi naudoti gydymo metodai – pokalbiai, hipnozė, ranka ant kaktos, laisvų asociacijų principas, sofa – buvo skirti pamėginti pasiekti vadinamąjį „pasąmoningą“ pasaulį, surasti kančios šaknis. Froidas buvo įsitikinęs, kad, atradus šią šaknį, fiziologiniai simptomai sušvelnės (Breueris ir Froidas, 1893).
Kognityvinė pasąmonė
Savo darbe „Mokslinės psichologijos projektas“ (1895) Froidas pirmą kartą išdėstė tuo metu radikalią idėją, kad kognityviniai procesai iš esmės vyksta pasąmoningai. Mes iš tikrųjų esame tarsi kognityviniai aisbergai, kurių „mintys“ daugiausiai plūduriuoja po vandeniu
Už tai, kad ši mintis nebelaikoma radikalia, reikėtų dėkoti pastarųjų dešimtmečių mokslo tyrinėjimams, kurie atskleidė pasąmoningų procesų svarbą. Dabar turime pakankamai informacijos, kaip pasąmoniniai procesai veikia atmintį, afektą, pasaulėjautą ir motyvaciją (Westernas, 1998). Taigi, Froido pasąmoninių procesų teorija, kuri toli gražu nėra nemoksliška ar nepatikrinama, pasirodė esanti toliaregiška. Ji padėjo pamatus vienai svarbiausių šiandieninės psichologijos mokslo krypčių. Mokslas gali vis daugiau ir daugiau papasakoti apie tai, ką reiškia būti žmogumi.
Pagal: spring.org.uk/2007/03/sigmund-freud-and-unconscious-mental.php
