Gustavas Fechneris ištobulino matavimo metodą, skirtą matuoti „vos pastebimus skirtumus“
Tvirtai tikite, kad septintasis dešimtmetis buvo psichologijos aukso amžius? Jei taip galvojate, perskaitę apie pirmąsias keturias Reikšmingiausių psichologijos tyrimų dešimtuko studijas, jums atleisime. Tačiau istoriškai mąstyti mėgstantis žmogus tikrojo aukso amžiaus ieškotų šimtmečiu anksčiau ir atsigręžtų į Gustavą Fechnerį, fiziką, tapusį proto-psichologu. Sakoma, jog Fechneris, 1860 m. išleidęs savo šedevrą „Psichofizikos elementai“ (angl. „Elements of Psychophysics“), prisidėjo prie eksperimentinės psichologijos kūrimo (Fechner, 1860). Keista, turint omenyje tai, kad šio vyro tikslas buvo įrodyti, jog augalai turi sielas.
Žodis „psichofizika“ gal ir skamba įdomiai, tačiau šioje srityje taikomi eksperimentiniai metodai gana banalūs. Fechnerį domino, kaip galima išmatuoti ryšį tarp stimulo ir jo sukelto pojūčio. Matavimus jis atlikdavo taikydamas įvairiausius eksperimentinius metodus, tačiau dažniausiai jis dalyviui duodavo du svorius ir paklausdavo, kuris iš jų jiems atrodo sunkesnis. Procedūrą kartodavo daugybę kartų, kol manydavo, jog matavimų pakanka. Vieno tokio eksperimento metu Fechneris atliko 24576 matavimus.
„Fechneris norėjo įrodyti, kad esama matematinio ryšio tarp stimulo ir pojūčio. Atlikinėdamas savo eksperimentą, jis ištobulino „vos pastebimų skirtumų“ matavimo metodą, kurį perėmė iš savo mokytojo Ernsto Weberio. Tai daroma mažinant skirtumus tarp skirtingų stimulų – tarkime, dviejų kamuoliukų svorių, tol, kol dalyvis nebegali jų atskirti.
Augalo sielos gyvenimas
Ironiška, kad Fechnerį atlikinėti tokią daugybę atkaklių matavimų vertė gana kaprizingos priežastys. Jo tikslas buvo rasti įrodymų, kuriais galėtų pagrįsti savo filosofines idėjas. Viena žymiausių iš jų buvo Fechnerio įsitikinimas, kad augalai turi protą. Jis parašė visą knygą, skirtą „augalų sielos gyvenimui“. Fechneris taip pat tikėjo, kad augalai, kaip ir žmonės, priklauso protų hierarchijai, kurios viršuje – Saulė, virš jos – visa visata. Šios padrikos idėjos, regis, neturi nieko bendro su skrupulingais 24576 matavimais, bet būtent tokia yra ir žmogaus dvasia.
Reta Fechnerio idėja rado vietą modernioje pischofizikoje, tačiau Fechnerio matavimų manija vis dar gaji daugelyje psichologijos sričių. Šiandien jis vertinamas būtent dėl savo darbo metodų, o ne tyrimų išvadų. Teigiama, kad gebėjimų matavimas yra didžiausias indėlis, kurį psichologija įnešė į visuomenės gyvenimą (Michell, 1999). IQ ir asmenybės testai gal ir nėra tiesiogiai susiję su Fechnerio idėjomis, tačiau dvasia – ta pati: išmatuoti, įvertinti ir nustatyti skirtumą.
