couch Mokslo psichologija

Kodėl mes visi esam niekam tikę intuityvus psichologai


Kai neteisingai įvertiname, kiek bendro tarp mūsų ir aplinkinių elgesio bei įsitikinimų

Dauguma kaip savaime suprantamą dalyką priima tai, kad jie yra neblogi „intuityvūs psichologai“ ir mano, kad gali lengvai nuspėti kitų žmonių požiūrį ir elgesį. Kiekvienas iš mūsų, keliaudami per nesuskaičiuojamas patirtis, kuriose dalyvaujame tiek mes patys, tiek aplinkiniai, sukaupėme informacijos, tad dabar, regis, turėtume būtų apsišarvavę svariomis įžvalgomis?

Ogi ne.

Realybė tokia, kad, vertindami kitų žmonių elgesį bei jo priežastis, žmonės vadovaujasi įvairias šališkais įsitikinimais. Būtent šie įsitikinimai parodo, kodėl reikalingi psichologiniai eksperimentai ir kodėl neverta pasikliauti savo nuojauta  vertinant kitų žmonių elgesį.

Vienas iš tokių šališkumo pavyzdžių yra netikro konsensuso efektas. Aštuntajame dešimtmetyje Stanfordo universiteto socialinės psichologijos profesorius Lee Rossas ėmėsi užduoties dviem sumaniais tyrimais pademonstruoti, kaip veikia netikro konsensuso efektas (Ross, Greene ir House, 1977).

Netikras konsensusas

Pirmo tyrimo metu dalyviai buvo paprašyti susipažinti su situacijomis, kuriose iškilo konfliktas,  po to jiems buvo pasiūlytos dvi galimos reakcijos. Jų buvo paprašyta nurodyti tris dalykus:

  • atspėti, kurį variantą pasirinko kiti žmonės;
  • nurodyti, kurį variantą rinktųsi jie patys;
  • apibūdinti savybes, kuriomis pasižymi žmogus, pasirinkęs kiekvieną iš šių dviejų variantų.

Kaip atskleidė rezultatai, dauguma žmonių manė, jog kiti rinksis tą patį, ką ir jie, neatsižvelgiant į tai, koks buvo pasirinkimas. Tai iliustruoja tai, ką Rossas ir jo kolegos pakrikštijo „netikro konsensuso“ efektu – mes esam įsitikinę, kad kiti galvoja taip kaip mes, kai iš tiesų dažnai taip nėra.

Kitas šališkumo pavyzdys išryškėjo, kuomet dalyvių buvo paprašyta apibūdinti savybes žmogaus, kuris pasirinko priešingai nei jie patys. Jei lygintume su tuo, kaip dalyviai vertino žmones, pasirinkusius tą patį, ką ir jie, priešingai pasirinkusius jie vertino kur kas kritiškiau.

Galėtume kiek kvailai suformuluoti: žmonės linkę manyti, kad su tais, kurių nuomonės nesutampa su jų, kažkas yra ne taip!

Valgykit pas Džo!

Nors pirmojo tyrimo išvados galbūt ir pagrįstos teoriškai, tačiau ar galime būti tikrai, kad žmonės elgsis būtent taip, kaip sako? Šiaip ar taip, plačiai žinoma, kad psichologai nustatė, jog žmonių mintys ir elgesys menkai atspindi vienas kitą.

Tad antrojo tyrimo metu Rossas ir jo kolegos atsisakė hipotetinių situacijų, testų raštu, o vietoj to pasitelkė galingą priemonę – nešiojamą reklaminį stendą.

Šįkart naujų dalyvių, universiteto studentų, buvo paprašyta atsakyti, ar jie sutiktų 30 minučių vaikščioti po universiteto teritoriją, užsikabinę reklaminį stendą su užrašu „Ateikite pavalgyti pas Džo“ (nebuvo nieko pasakyta, kokia maisto „pas Džo“ kokybė arba kaip kvailai atrodytų studentai).

Norint motyvuoti dalyvius, buvo tiesiog pasakyta, kad tyrimo metu jie sužinos „kažką naudingo“, tačiau jiems paliekama visiška laisvė atsisakyti.

Šio tyrimo rezultatai patvirtino ankstesnio tyrimo rezultatus. 62% iš tų, kurie sutiko vaikščioti užsikabinę reklamą, manė, kad sutiko ir kiti. 33% iš tų, kurie nesutiko manė, kad kiti, priešingai – sutiko dalyvauti.

Čia žmonės, kaip ir anksčiau, radikaliau sprendė apie žmonės, kurie priėmė priešingą sprendimą nei jie patys. Galite įsivaizduoti, kaip atrodė šis mąstymo procesas. Žmonės, sutikę nešioti stendą, galėjo svarstyti:

„Kas negerai tiems, kurie atsisakė? Įtariu, kad jie labai bijojo pasirodyti kvailiais.“

O štai mintys atsisakiusių žmonių:

„Kas tie pamaivos, kurie sutiko vaikščiot užsikabinę reklamą? Pažįstu tokių žmonių – jie keisti“

Esam prasti intuityvūs psichologai

Šis tyrimas nuostabus ne tik tuo, jog atskleidžia šališkumą, kurio neišvengiame vertindami kitų žmonių elgesį, bet taip pat parodo pačių psichologijos tyrimų svarbą.

Kiekvienam psichologui yra tekę patirti situaciją, kai, mėginant paaiškinti tyrimo rezultatus, kažkas įsiterpia vienu iš šių argumentų (neminint visų kitų!):

  1. Galėjau ir pats jums tai pasakyti – tai akivaizdu!
  2. Ne, mano patirtis sako, kad tai netiesa – žmonės taip nesielgia.

Kaip atskleidžia šis socialinės psichologijos tyrimas, žmonės yra prasti intuityvus psichologai. Viena iš galimų išimčių yra situacijos, kuomet atsakymas tikrai tikrai akivaizdus, tarkime, jei klaustumėte žmonių, ar gerai žudyti. Tačiau, kuriais vieningai sutinkame, mažiau įdomūs už klausimus, kuriais nuomonės išsiskiria.

Žmogus taip pat linkęs manyti, kad kito žmogaus, kurio nuomonė nesutampa su jo, charakteris yra ekstremalesnis. Taip nutinka todėl, kad žmonės, sąmoningai ar nesąmoningai, mąsto: savaime suprantama, kad visi teisingai mąstantys žmonės (supraskite: „normalūs‟) galvoja taip, kaip aš?

Na, žinoma ne. Tačiau jau suvokimas, kad nepažįstame kitų žmonių, jau yra puiki pradžia.

Ir svari priežastis psichologijos studijoms.

šaltinis spring.org.uk/2007/11/why-we-all-stink-as-intuitive.php


Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *