Kognityvinė elgesio terapija
Kognityvinė elgesio terapija ― tai gydymo metodas, taikomas psichologijoje ir skirtas padėti individams išmokti susidoroti su padidėjusiu nerimu ar stresinėmis situacijomis racionaliai pažvelgiant į savo mąstymo klaidas ir kaip šios veda į netinkamą elgesį arba savigyną. Bent kiek susipažinusius su psichologijos istorija, vien šios terapijos pavadinimas gali kelti klausimų, nes paprastai kognityvinė psichologija ir biheviorizmas laikomi priešingomis teorijomis. Šiuo atveju teoretikai labiau linksta į kognityvinės psichologijos pusę ― jų įsitikinimu, kognityviniai procesai bent iš dalies nulemia elgesį, nors patys savaime nėra elgesio tipai.
Pati kognityvinio elgesio terapija yra gana plati, egzistuoja daugybė įvairių metodų ir technikų, kurie iš esmės skirti pasiekti tiems patiems tikslams. Yra įrodyta, kad kaip gydymo priemonė, ji gana sėkmingai padeda sumažinti fobijas, įveikti nerimo sutrikimus bei palengvinti potrauminio streso sindromo simptomus.
Ekspozicijos teorija
Viena iš sričių, kurioje kognityvinė elgesio terapija, arba KET, pasiekė didžiausių laimėjimų ― tai nerimo ir fobijų gydymas. Pagrindinis KET principas — žmogus vadovaujasi klaidingais įsitikinimais bei lūkesčiais dėl šio pasaulio, kurie tamsiomis spalvomis nuspalvina santykius su kitais, taip sukeldami perdėtą stresą ir nerimą. Psichologas Mowreris vienas pirmųjų pamėgino sugriauti šiuos klaidingus įsitikinimus, taikydamas terapijos formą, kuomet elgesys tobulinamas pasitelkiant mintis.
Ši teorijos rūšis, žinoma kaip ekspozicijos teorija, veikia taip. Sakykime, kad bijote vorų. Nors racionaliai suvokiate, kad voras nėra nuodingas ir nekelia jokios grėsmės, jei jis prie jūsų prisiartintų, jaustumėtės neramiai, o jei prisiliestų, išgyventumėte jausmus, panašius į paniką. Kas gi čia įvyksta, žvelgiant per kognityvinės psichologijos prizmę? Jūsų mintyse susiformavę klaidingi įsitikinimai apie vorus, vadinasi, jums su jais susidūrus, jūsų patyrimą neigiamai paveikia neracionalios jūsų mintys. Šie neracionalūs jausmai savo ruožtu sustiprina jūsų nerimą ir baimę, taip dar pablogindami situaciją.
Taikant ekspozicijos terapiją, jūs palaipsniui žengsite į akistatą su savo stresoriumi (vorais), tuo pačiu metu bus valdomos jūsų tipinės reakcijos (nerimas ir baimė). Pavyzdžiui, terapeutas prieš jus padės vorą ir pagelbės jums išlaikyti ramybę, kalbėdamasis su jumis bei iš lėto ir palaipsniui pratindamas prie idėjos, kad šalia yra voras. Po kurio galbūt net galėsite jį paliesti. Galiausiai vorų baimė turi visiškai išnykti. Kaip tai veikia? Tiesiog kai susiduriate su voru akis į akį ir pakurstomas jūsų nerimas, su voru susijęs dirgiklis pamažu atsiejamas nuo nerimu išreikšto atsako ir fobija nugalima.
Aarono Becko negatyvioji triada
Kitas kognityvinis psichologas, Aaronas Beckas, pirmasis suformulavo ciklinės sąveikos tarp aplinkos, minčių ir elgesio idėją, pavadindamas ją negatyviąja triadą. Negatyvioji triada veikia taip.
Pirmiausia, asmuo pasaulį regi per „negatyvią schemą“. Tai gali būti įsitikinimas, kad kiti prastai su jumis elgsis ar kad kiti siekia jums kaip nors pakenkti. Tai gali būt ir tikėjimas, kad visos sutiktos katės atneš jums nelaimę. Kaip ten bebūtų, šios neigiamos schemos — tai į savęs naikinimą vedantys įsitikinimai, skatinantys stresą.
Kai žmogus bendrauja su pasauliu, bendravimas vystosi minėtos negatyvios schemos padiktuotuose rėmuose. Jei žmogus pokalbio dėl darbo metu bendrauja nusiteikęs pozityviai, galima tikėtis teigiamų rezultatų. Ir atvirkščiai — jei bendraujant su potencialiu darbdaviu „įsijungia“ negatyvi schema, apima jausmas, kad situacija beviltiška, susitikimas greičiausiai nepasiseks.
Kai susitikimas nepasiseka, negatyvi schema tik suintensyvėja. Esam įsitikę, kad sulaukėm to, ko ir tikėjomės, todėl mūsų lūkesčiai pateisinti. Tačiau svarbu suvokti, kaip teigia Beckas, kad mūsų susikurta neigiama schema ir yra atsakinga už nesėkmes ir į save nukreiptą destruktyvų elgesį. Pasitelkdamas sąmoningą suvokimą, žmogus gali įveikti šiuos minčių neadekvatumus ir negatyvias schemas bei žvelgti į pasaulį kupinas pasitikėjimo savimi, o tai galiausiai atneš teigiamų rezultatų.
Sėkmingas potrauminio streso sindromo gydymas
Mokslininkai taip pat sėkmingai pritaikė KET potrauminio streso sindromo gydymui. Paprastai šį sindromą turintys asmenys kenčia nuo generalizuoto nerimo, sukelto ankstesnės, iki galo neišgyventos traumos. Esmė tokia, kad toks įvykis suformuoja negatyvią schemą, kurią bent jau teoriškai galima suardyti pasitelkus KET. Markas Reinecke iš Šiaurės vakarų universiteto atliko keletą studijų, kurios dar kartą patvirtino, kad KET gali būti naudinga kovojant su potrauminio streso sindromu.
Kritika
Nors KET yra viena iš populiariausių gydymo metodų, atrastų klinikinėje psichologijoje pastaraisiais dešimtmečiais, ja žavisi toli gražu ne visi. Priešininkai, tarkime, teigia, kad dėl savo paprastumo ir mažų pritaikymo kaštų KET tapo populiaria priemone, tačiau nebūtinai pateisina visus lūkesčius. Kaip įrodymą oponentai pateikia tai, kad trūksta įrodymų, jog KET galima veiksmingai gydyti šizofreniją ar kitas psichines ligas.
Vertinimas
Kognityvinė elgesio terapija — būdas įveikti nerimą, depresiją ir neurozes, sąmoningai pripažįstant savęs naikinimą skatinančius įsitikinimus ir laikantis prielaidos, kad pakeitus šias mintis, pasikeis ir žmogaus elgesys, o savo ruožtu ir žmogaus santykis su pasauliu.
KET sėkmingai gydomos fobijos, pritaikant techniką, vadinimą ekspozicijos terapija, kurios metu palaipsniui stojama akis į akį su baimės objektu bei sistemingai suvaldomas nerimu pasireiškiantis atsakas.
Pasiūlydamas „negatyviosios triados“ sąvoką, Aaronas Beckas formalizavo ciklinę sąveiką tarp aplinkos, minčių ir elgesio — ciklą, kuriame individo susikurta negatyvi schema veikia jo patirtis, o šios patirtys savo ruožtu sustiprina negatyvią schemą.
Nors buvo įrodyta, kad KET veiksmingai padeda gydyti potrauminio streso sindromą, depresiją, nerimą ir fobijas, pateikiama mažai įrodymų, kad ji efektyvi gydant šizofreniją bei kitus psichinius sutrikimus.
