Konsultanto dalyvavimas pasipriešinime

Kaip susitvarkyti su pasipriešinimu, yra svarbiausia motyvacinio interviu tema. Svarbus motyvacinio interviu tikslas yra išvengti pasipriešinimo. Kuo labiau klientas priešinasi, tuo mažiau tikėtina, kad klientas keisis. Įgudusio konsultanto klientai paprastai mažai priešinasi.

Iš to aiški kita motyvacinio interviu prielaida: kliento pasipriešinimas yra konsultanto problema. Tai gali atrodyti kaip kraštutinumas. Pvz., kai kurie klientai gali labai priešintis, nepaisant koks bebūtų terapinis stilius. Taip pat aišku, kad kliento pasipriešinimą veikia ir kiti veiksniai, ne vien tik konsultantas. Pvz., klientai priverstinai nukreipti pradžioje priešinasi labiau nei klientai, kreipęsi savo noru.

Tačiau kaip daug klientas “priešinasi” lemia ir konsultanto elgesys. Konsultantas gali keisti savo elgesį taip, kad kliento pasipriešinimas sumažės (arba padidės). Pageidautina, kad pasipriešinimo būtų mažai, nes tai padeda ilgalaikiams pokyčiams.

Tau svarbu, kadangi iš kliento pasipriešinimo stiprumo galima spręsti kiek efektyvus yra konsultanto elgesys. Todėl pasipriešinimas rodo, kad laikas pakeisti strategiją.

Svarbu žinoti, kaip atpažinti pasipriešinimą, ir išmokti strategijų, kurios padėtų susidūrus su pasipriešinimu. Šios strategijos gali būti naudingos stiprinant motyvaciją keistis ir vėliau. Pasipriešinimo dažniausiai sulaukiama nuo pat konsultavimo pradžios, todėl tokiomis strategijomis svarbu naudotis jau tada. Tvarkymasis su pasipriešinimu taip pat gali būti labai svarbu, kai motyvacija jau sustiprinta ir kartu sudaromas keitimosi planas.

Pasipriešinimo atpažinimas

Pasipriešinimas yra elgesys, kurį galima stebėti konsultavimo metu. Toks elgesys rodo konsultantui, kad jis naudoja kliento dabartiniam pasiruošimui keistis netinkamas strategijas. Tai savotiškas kliento būdas pasakyti “Palaukit, aš nesutinku su jumis”. Tuo atveju pagrindinis konsultanto uždavinys yra grįžti atgal, kur yra klientas ir dirbti būtent ten. Kad tai padaryti, reikia išmokti atpažinti pasipriešinimą.

Pasipriešinimą galima suskirstyti į keturias pagrindines kategorijas, kurios parodytos lentelėje. Žinoma, šios kategorijos persidengia, bet ne taip svarbu priskirti konkrečią kliento reakciją kuriai nors vienai kategorijai – jei reakciją galima priskirti bent kuriai nors kategorijai, tai rodo, kad klientas priešinasi ir tolsta nuo keitimosi.

Priešingi pasipriešinimo reakcijoms yra save motyvuojantys pasisakymai aprašyti anksčiau. Motyvacinis interviu paprastai skatina daug save motyvuojančių pasisakymų ir santykinai mažai pasipriešinimo, tuo tarpu neigimo konfrontacija skatina daug pasipriešinimo ir mažai save motyvuojančių pasisakymų.

Pasipriešinimo reakcijos yra gana normalu konsultavimo metu ir kai jos pasirodo konsultavimo pradžioje neverta dėl to labai rūpintis. Tačiau jei toks elgesys laikosi toliau ir net stiprėja, tada tai yra problema. Konsultanto elgesys didžia dalimi lemia, ar pradinis nenoras virs į pastovų pasipriešinimą.

Keturios pasipriešinimo kategorijos

1. Prieštaravimai. Klientas nesutinka su konsultanto vertinimais, abejoja jo autoritetu, įrodinėja, kad konsultantas netikslus ir neteisus.

1a) Ginčijimasis. Klientas tiesiai ginčijasi, kad konsultantas neteisus.

1b) Sumenkinimas. Klientas abejoja konsultanto autoritetu ir patirtimi.

1c) Priešiškumas. Klientas tiesiogiai išreiškia priešiškumą konsultantui.

 

2. Trukdymas. Klientas trukdo konsultantui išsisakyti.

2a) Pertraukinėjimas. Klientas pradeda kalbėti nelaukdamas kol konsultantas baigs kalbėti.

2b) Nutraukimai. Klientas aiškiai išsisako taip, kad nutrauktų konsultantą (pvz.: “Užteks. Aš jau prisiklausiau”)

 

3. Neigimas. Klientas išreiškia nenorą pripažinti problemą, bendradarbiauti, prisiimti atsakomybę ar priimti patarimą.

3a) Kaltinimai. Klientas dėl problemų kaltina kitus žmones.

3b) Nesutikimas. Klientas nesutinka su konsultanto pasiūlymu, tačiau pats nepasiūlo jokios konstruktyvios alternatyvos. Dažnai tai yra “Taip, bet…” formas, kai paaiškinama, kas yra negerai su pasiūlymu.

3c) Pasiteisinimas. Klientas ieško pasiteisinimų savo elgesiui.

3d) Nebaudžiamumo įrodinėjimas. Klientas įrodinėja, kad jis niekuo nerizikuoja (pvz., gerdamas).

3e) Minimizavimas. Klientas teigia, kad konsultantas perdeda pavojų ir riziką, ir kad tai “iš tikrųjų nėra taip blogai”.

3f) Pesimizmas. Klientas bendrai vertina save ar kitus pesimistiškai, neigiamai, kaip pralaimėjusius.

3g) Nenoras. Klientas rodo atsargumą, abejones ir nenorą priimti teikiamą informaciją ar patarimą.

3h) Nenoras keistis. Klientas nerodo noro keistis ar net ketinimą nesikeisti.

 

4. Ignoravimas. Klientas parodo, kad nesiklauso konsultanto ir ignoruoja jį.

4a) Nedėmesingumas. Kliento reakcija rodo, kad jis nesiklausė ar nekreipė dėmesio į konsultantą.

4b) Neatsakinėjimas. Atsakydamas į konsultanto klausimą klientas kalba tai, kas nėra atsakymas į klausimą.

4c) Jokios reakcijos. Klientas neduoda nei žodinio, nei nežodinio atsakymo į konsultanto klausimą.

4d) Temos pakeitimas. Klientas nukreipia pokalbį nuo tos temos, kuria nori sekti konsultantas.

Pasipriešinimo suvaldymo strategijos

Paprastas atspindėjimas

Viena gera bendra strategija yra į pasipriešinimą reaguoti nesipriešinimu. Paprastas kliento nesutikimo, emocijos ar suvokimo pripažinimas gali skatinti ne gynybiškumą, o tolimesnį tyrinėjimą, taip išvengiant konfrontacijos-neigimo spąstų. Dažnai tam pakanka atspindinčiojo klausymosi išsisakymų. Kartais per atspindėjimą taip pat galima truputį pakeisti daromą akcentą. Štai keletas pavyzdžių, su nuorodomis į atitinkamą pasipriešinimo kategoriją.

KLIENTAS: Jei kas ir turi problemų, tai ne aš. Jei aš ir geriu, tai tik todėl, kad mano vyras nuolat kabinėjasi prie manęs (3a, kaltinimas).

KONSULTANTAS: Jums atrodo, kad priežastis, dėl kurios jūs tiek daug geriate, yra susijusi su problemomis jūsų santuokoje.

KLIENTAS:Jie sako, kad aš toks pat narkomanas kaip ir kiti, bet tai netiesa. Aš galiu bet kada mesti narkotikus, kai tik panorėsiu (3b, nesutikimas)

KONSULTANTAS:Jums sunku patikėti tuo, ką jie sako ir tai trikdo jus.

KLIENTAS:Kas tu toks, kad sakytum, ką aš turiu daryti? Ką tu žinai apie lomkes [smack-?]? Tu tikriausiai niekada net žolės nerūkei! (1b,sumenkinimas)

KONSULTANTAS:Panašu į tai, kad tu ant manęs stipriai pyksti.

KLIENTAS:Aš nenoriu mesti vartoti! (3h, nenoras keistis).

KONSULTANTAS:Tu manai, kad tai tau nesuveiks.

KLIENTAS:Aš negalėčiau pasikeisti, net jei ir norėčiau to (3f, pesimizmas)

KONSULTANTAS:Tau sunku patikėti, kad tau gali pasisekti.

Perdėtas atspindėjimas

Panašus ir labai naudingas būdas yra atspindėti tai, ką pasakė klientas išdidinta arba perdėta forma – pasakyti tai net labiau kraštutiniu būdu, nei sakė pats klientas. Jeigu sėkmingai, tai padrąsins klientą kiek sugrįžti ir išryškins kitą kliento dvejonių pusę. Tačiau tai turi būti padaryta meistriškai, nes sarkastiškas tonas ar perdaug perlenktas pasisakymas gali pats sukelti priešišką ar kitą pasipriešinimo reakciją.

Klientas: Aš negaliu tiesiog nustoti. Ką pagalvos mano draugai? (3g, nenoras)

T: Iš tiesų, tau gali būti visiškai sunku pasikeisti.

K: Savo gėrimą aš kontroliuoju. Aš vis dar stoviu ant kojų, kai kiti jau seniai guli po stalu. (3d, nebaudžiamumas).

T: Taigi, jums iš tikrųjų nėra ko nerimauti. Alkoholis jums nesukelia jokių problemų.

K: Mano žmona visada perdeda. Aš niekada nebuvau toks blogas. (3e, minimizacija).

T: Jums atrodo, kad ji neturi jokio pagrindo nerimauti dėl jūsų.

K: Tai netiesa. Aš tiek daug negeriu. (1a, iššūkis).

T: Jūs manote, kad kažkas blogai su tyrimais arba su mūsų apskaičiavimais.

K: Šitie tyrimai apie vėžį iš tikrųjų nieko neįrodo. (1b, nuvertinimas).

T: Jūs manote, kad plaučių vėžys neturi nieko bendro su rūkymu. Taip tiesiog nutinka.

Mes norime pabrėžti, kad atsakymai turi būti tiesioginiai ir išsakyti paremiančiai. Sarkazmas, nepasitikėjimas ar nekantrumas balse gali suteikti jūsų reakcijai priešiškumo ir taip sukelti kliento pasipriešinimą.

Dvigubas atspindėjimas

Kitas būdas yra pripažinti tai, ką pasakė klientas ir pridėti prie kitos kliento dvejonių pusės. Tam reikia panaudoti tą medžiagą, kurią klientas išsakė prieš tai, nors nebūtinai tame pačiame susitikime. Štai keli pavyzdžiai:

K: Aš nesu alkoholikas. Tai mano žmona, kuri buvo ištekėjusi už alkoholiko, ir dabar galvoja, kad kiekvienas, kuris tik išgeria kiek daugiau, ir yra alkoholikas (3a, kaltinimas).

T: Jūs matote, kad kartais jūs turite problemų dėl to, kad geriate per daug, bet jums taip pat atrodo, kad jūsų žmona tai perdeda.

K: Aš nerūkau daugiau nei dauguma mano draugų. Kas tokio blogo, jei kartais parūkai žolės? (3c, pasiteisinimai)

T: Aš galiu suprasti, kaip tai keblu jums. Iš vienos pusės jūs sakėte man, kaip jūs esate susirūpinęs dėl savo rūkymo ir kaip jis jus veikia, iš kitos pusės jums atrodo, kad nerūkote daugiau nei jūsų draugai. Tai iš tiesų sunku nuspręsti.

K: Aš žinau, kad jūs norite, kad aš mesčiau tai visiškai, bet aš neketinu to daryti (3h, nenoras)

T: Jūs matote, kad turite kai kurių tikrų problemų, bet jums taip pat nesinori galvoti apie tai, kaip mesti.

K: OK, gal aš ir turiu truputį problemų su gėrimu, bet aš nesu alkoholikas (3e, minimizacija)

T:  Jums nesunku pamatyti, kaip jūsų gėrimas jums kenkia, bet jūs tikrai nenorite būti taip vadinamas.

Dėmesio perkėlimas

Kitas būdas yra nukreipti kliento dėmesį nuo tai, kas gali atrodyti kaip kliūtis progresui. Tai gali būti palyginta su barjerų apėjimus vietoj bandymo lipti per juos. Toks nukrypimas gali būti geras būdas išsklaidyti pasipriešinimą, kai susiduriama su ypač sunkia tema.

K: OK, gal aš ir turiu truputį problemų su gėrimu, bet aš nesu alkoholikas (3e, minimizacija)

T: Aš nemanau, kad tai iš viso yra kokia problema ir nenoriu, kad jūs dėl to nerimautumėte. Man nėra taip svarbu ar jūs norite ar ne laikyti save alkoholiku. Tačiau man svarbu kaip jums einasi – t.y., tie dalykai, kurie nutinka jūsų gyvenime. Papasakokite man truputį daugiau apie …

K: Aš žinau, kad jūs norite, kad aš mesčiau tai visiškai, bet aš neketinu to daryti! (3h, nenoras)

T: Ei, šiek tiek lėčiau! Mes sėdime čia, pačioje pradžioje, ir jūs jau bandote nuspėti, koks bus galutinis rezultatas! Aš iš tikrųjų nesu pasiruošęs daryti jokių išvadų dabartiniame taške. Mes dar nepakankamai žinome, kad galėtume net kalbėti apie metimą, taigi, nepradėkite nerimauti dėl to. OK? Ką mes turėtume dabar daryti yra …

Sutikimas su posūkiu

Kitas būdas darbui su pasipriešinimu yra parodyti pradinį sutikimą, bet su lengvu temos pasukimu. Tai išlaiko kliento ir konsultanto susiderinimo jausmą, bet leidžia konsultantui veikti pokyčio momentą ir kryptį.

K: Kodėl jūs ir mano žmona taip prisikabinote prie mano gėrimo? Kaip su jos problemomis? Jūs irgi gertumėte, jei jūsų šeima visą laiką kabinėtųsi prie jūsų (3a, kaltinimai; 3c, pasiteisinimai)

T: Jūs teisingai pastebėjote – tai iš tikrųjų svarbu. Tai iš tikrųjų sudėtingesnis vaizdas ir aš galbūt nekreipiau pakankamai dėmesio į tai. Tai nėra taip paprasta, kaip vieno žmogaus gėrimas. Aš sutinku su jumis, kad mes neturėtume suversti kaltę vien tik tam. Gėrimo problemos kaip šios įtraukia ir visą šeimą. Aš galvoju, jūs esate visiškai teisus.

Asmeninio pasirinkimo ir kontrolės pabrėžimas

Pasipriešinimas kartais kyla dėl psichologinio sureagavimo reiškinio. Kai žmonės galvoja, kad grasinama jų pasirinkimo laisvei, jie linkę reaguoti pabrėždami savo laisvę (pvz.: Aš tau parodysiu, niekas nesakys man, ką daryti”). Tai yra dažna ir natūrali reakcija į suvokiamą laisvės praradimą, būdinga ne vien tik narkomanams. Galbūt geriausias priešnuodis tokiai reakcijai yra užtikrinti žmogų, kas iš tiesų yra tiesa: galų gale kas atsitiks nusprendžia pats klientas. Toks priminimas gali sumažinti pasipriešinimą. Štai keletas galimų pasakymų:

Ką jūs darysite su šia informacija yra visiškai jūsų reikalas.

Niekas negali pakeisti jūsų gėrimo. Tai iš tikrųjų jūsų sprendimas.

Aš negaliu nuspręsti užjus ir aš negaliu pakeisti jūsų, net jei aš ir norėčiau to. Jūs esate laisvas žmogus ir tai jūsų reikalas.

Jei jūs nuspręsite, kad jūs nenorite keistis, tai jūs nesikeisite. Jei nuspręsite keistis, tada jūs galite keistis. Tai jūsų pasirinkimas.

Perfrazavimas (reframing)

Dar vienas būdas susitvarkyti su pasipriešinimu yra perfrazuoti informaciją, kurią teikia klientas. Tai ypač naudinga situacijoje, kur klientas siūlo argumentus, kurie skirti neigti asmenines problemas. Toks būdas pripažįsta, kad kliento pastebėjimai yra teisingi, tačiau jiems suteikiama nauja reikšmė arba interpretacija. Kliento informacija įgyja naują formą, apžiūrima naujoje šviesoje, kas labiau padeda ir paremia pokytį.

Beveik visada pasitaikanti galimybė perfrazavimui dirbant su alkoholikais yra tolerancijos reiškinys. Paprastai alkoholikai kalba apie tai, kad juos alkoholis veikia mažiau nei kitus žmones. Jie gali daug išgerti, bet nejausti ir nerodyti jokių girtumo ženklų. Toks sugebėjimas su laiku auga (iki tol, kol kepenų pažeidimai tampa tokie rimti, kad tolerancija mažėja). Taip atsitinka iš dalies dėl kūno prisitaikymo prie alkoholio kiekio kraujyje, iš dalies dėl prigimtinio nejautrumo alkoholio efektams. Tai reiškia, kad alkoholikai gali suvartoti pakankamai dideles alkoholio dozes, kurios žaloja kūną, tačiau jie nejaučia to. Iš esmės jiems trūksta normalios perspėjimo sistemos, kuri apsaugo daugelį žmonių nuo besaikio gėrimo. Todėl tai yra patogi proga perfrazavimui. Daugelis alkoholikų laiko savo “sugebėjimą gerti” ženklui, kad jie gali gerti daugiau nei kiti žmonės. Esama informacija rodo kaip tik priešinga: alkoholio tolerancija yra rizikos faktorius. Štai perfrazavimo pavyzdys:

T: Taigi, ką jūs dar pastebėjote apie savo gėrimą yra tai, kad jūs iš tikrųjų sugebate gerti. Jūs galite išgerti daugiau nei kiti ir nesijausti bei neatrodyti girtas. Jūs net sugebate apkvailinti žmones taip, kad jie negali pasakyti, kiek jūs išgėrėte.

K: Teisingai. Aš visada toks buvau.

T: Aš nežinau, ar jūs žinote tai ar ne – daugelis to nežino – bet tai yra priežastis sunerimti. Matote, paprastai žmonės truputį išgeria ir tada pradeda jausti poveikį. Jiems nesinori daugiau. Kažkas sako jiems, kad jiems jau užteks. Bet kai kurie žmonės, nelaimei, turi tai, ką mes vadiname didele tolerancija. Jie neturi normalios organizmo perspėjimo sistemos. Galbūt jie gimė be jos, galbūt jie prarado arba ignoruoja ją – niekas tikrai nežino, kaip tai nutinka. Tačiau rezultatas yra toks, kad jie kenkia sau nesuprasdami to.

K: Bet jei aš nejaučiu nieko, kaip aš galiu būti girtuoklis?

T: Įsivaizduokit, kad staiga jūs visiškai prarandate sugebėjimą jausti skausmą. Daugiau niekada gyvenime jūs nejausite jokio fizinio skausmo. Pojūtis dingo. Tai gerai ar blogai?

K: Spėju, kad tai turėtų būti gerai.

T: Daugelis žmonių galvoja, kad tai būtų nuostabu. Bet iš tikrųjų tai yra pražūtis. Jūsų sveikata ir gyvybė atsidurtų didžiame pavojuje. Pirmasis perspėjimas, kad jūsų ranka liečia karštą lygintuvą būtų svylančios mėsos kvapas. Jei jums išnirtų koja, jūs ir toliau vaikščiotumėte žalodamas ją vis labiau, nes jūs nepastebėtumėte, kas įvyko. Jūs nejaustumėte skausmo, kuris perspėja apie dantų ar kitas ligas ir tuo metu, kai pamatytumėte ligą, būtų per vėlu gydytis. Žmonės su didele tolerancija alkoholiui yra panašioje padėtyje. Jie išgeria didelius alkoholio kiekius, kurie daro rimtą žalą kūnui, bet jie nejaučia girtumo. Aplinkiniai irgi to nepastebi, nes jie neatrodo girti. Jie kenkia sau, nes neturi normalios perspėjimo sistemos. Apie ką jūs kalbate nėra jūsų kūno sugebėjimas išsivalyti nuo alkoholio viršžmogišku greičiu. Alkoholis vis dar kūne ir vis dar veikia. Tai, apie ką jūs kalbate, yra tolerancija, perspėjimo sistemos nebuvimas. Ir tai yra priežastis susirūpinimui.

Šis pavyzdys rodo, kaip perfrazavimas gali apimti detalų mokymą – naujos informacijos suteikimą, kurios klientui reikia, kad jis suprastų savo situaciją naujaip. Kartais perfrazavimas yra daug paprastesnis ir gali būti įvykdomas keliais sakiniais:

K: Mano vyras visada bamba dėl mano gėrimo. Tai viskas, apie ką jis kalba – visada sako man, kad aš esu alkoholikė.

T: Skamba taip lyg jam iš tikrųjų jūs esate labai svarbi ir jis labai susirūpinęs dėl jūsų. Spėju, kad jis išreiškia tai tokiu būdu, dėl kurios jūs pykstate ir tai yra blogai. Galbūt mes galime padėti jam išmokti pasakyti jums, kad jis myli jus ir nerimauja dėl jūsų, geresniu būdu.

K: Kokia iš to nauda? Aš bandžiau mesti, bet, galvoju, aš esu beivltiškas. Aš pavargau. Aš daugiau nenoriu bandyti.

T: Gali atrodyti banalu sakyti “Rytas už vakarą protingesnis”, bet tai tiesa. Kai žmogus randasi žemiausiame savo taške, slėnio dugne, jam sunkiausia matyti šviesą. Aš manau, kad visos pastangos, kurias jūs dėjote bandydamas, rodo, kaip jūs norite išblaivėti. Dėl to aš jumis žaviuosi. Taigi, nepasiduokite daba. Ar atsimenate apie pokyčių ratą, apie kurį kalbėjome? Kiekvieną kartą jam apsisukus, jūs vis arčiau išėjimo iš jo. Jūs atradote daug dalykų, kurie nesuveikė jums. Dabar pasinaudokime jūsų stipriu noru ir suraskime, kas jums suveiks.

[dar vienas perfrazavimo pavyzdys su narkomanais, prarandančiais viltį, kad jie negali atsikratyti narkotikų:

K: Man nepasiseks mesti narkotikų – tiek kartų bandžiau mesti, bet man nepavyko.

T: Jūs buvote nustojęs vartoti narkotikus kelioms savaitėms ir tai jums pavyko. Visa bėda, kad po to atkritote vėl. Tačiau tas kelias savaites jums pavyko susitvarkyti. Vadinasi jūs galite nevartoti narkotikų bent kurį laiką.]

Terapinis paradoksas

Paradoksinės strategijos gali būti naudojamos paskatinti save motyvuojančius pasisakymus.

Tvarkantis su pasipriešinimu paradoksas yra sudėtingesnis. Jo tikslas – pastatyti klientą į tokią poziciją, kurs pasipriešinimas konsultantui sukelia poslinkį į naudingą pusę. Tai kiek rizikingas ir reikalaujantis rimtų įgūdžių būdas. Dėl to jis turėtų būti naudojamas atsargiai ir kai visos kitos strategijos nėra sėkmingos.

Terapinio paradokso pavyzdys yra “paskirti problemą”. Jei visos pastangos keitimuisi pasitinkamos su pasipriešinimu, konsultantas gali rekomenduoti klientui taip tęsti ir toliau, nesikeisti ir net sustiprinti tokį elgesį. Tai nėra daroma piktu, susinervinusiu, “Man jau užteks” būdu. Dažniausiai tai daroma ramiu tonu. Gali būti duodamos priežastys to, kad klientas nesikeistų. Pavyzdžiui:

1) Mes kalbėjome apie jūsų sunkumus ir aptarėme keletą galimybių, kaip jūs galėtumėte keistis. Man įdomu tai, kad nė vienas variantų netinka jums. Iš tikrųjų jūs atrodote patenkintas savo elgesiu, bent jau tada, kai lyginate jį su siūlytomis galimybėmis. Man atrodo, kad tokiu atveju jūs turite daryti kaip tik tai, ką jūs darėte iki šiol. Nėra jokio reikalo kentėti sunkumus bandant pasikeisti, jei jūs iš tikrųjų norite likti toks pat.

2) Jūs atsimenate, kaip mes kalbėjome apie visus “už” ir “prieš” gėrimą ir nors jūs pasakėte kelias priežastis, kaip alkoholis sukelia jums problemų, aš manau, kaip tai girdžiu iš jūsų, kad jums tų “už” yra daugiau nei “prieš”. Jūs esate gana patenkintas savo gėrimu ir iš tikrųjų nenorite keistis. Tai yra pasirinkimas, kurį darote jūs ir galbūt tai ir tai, ką jūs turite daryti.