Visi esame patyrę jausmą, kai atsiduri naujoje vietoje ir gali prisiekti, kad jau esi čia buvęs. Šis keistas jausmas, plačiausiais žinomas kaip déjà vu, išgyvenamas, kai žmogus patenka į nepažįstamą situaciją, tačiau jaučia, kad jau yra ją patyręs ( nors tą ir paneigtų faktai). Šį bauginantį pojūtį mėginta aiškinti priskiriant jį įvairiausiems reiškiniams: nuo antgamtinio pasaulio įsikišimo iki neorologinių sutrikimų.
Pastaraisiais metais, vis daugiau mokslininkų pradėjus tirti šį fenomeną, atsirado keletas déjà vu prigimtį aiškinančių teorijų. Anot jų, tai nėra vien trikdis mūsų atminties sistemoje. Naujame Kolorado valstijos universiteto psichologės Anne M. Cleary pranešime, išspausdintame Psichologijos mokslo asociacijos leidžiamame žurnale „Directions in Psychological Science“ (liet. „Psichologijos mokslo kryptys“) išdėstyti naujausi déjà vu tyrimų atradimai, įskaitant ir tai, kad rasta daugybė panašumų tarp déjà vu reiškinio ir to, kas žinoma apie žmogaus atpažįstamąją atmintį.
Atpažįstamoji atmintis ― tai tokia atminties rūšis, kuri leidžia mums suvokti, kad tai, kas dabar su mumis vyksta, jau esame patyrę. Kaip pavyzdį būtų galima paminėti atvejį, kai gatvėje sutinkame draugą arba per radiją išgirstame žinomą dainą. Smegenyse pakaitomis suaktyvinamos dvi atpažįstamosios atminties rūšys: atsiminimas ir atpažįstamumas. Atsiminimu pagrįstos atminties veikimo atveju žmogus gali tiksliai pasakyti, kada praeityje buvo įvykusi tokia pati situacija. Pavyzdžiui, parduotuvėje išvystate vyriškį, kuris atrodo matytas ir atsimenate, kad prieš tai matėte jį autobuse.
Atpažįstamumu pagrįsta atmintis veikia priešingai: situacija atrodo pažįstama, bet žmogus negali įvardinti, kada praeityje buvo įvykusi tokia pati situacija. Tarkime, parduotuvėje stovi matytas žmogus, bet niekaip negalite atsiminti, iš kur jį žinote. Manoma, kad déjà vu yra atpažįstamumu pagrįstos atminties pavyzdys ― išgyvendamas déjà vu žmogus yra visiškai tikras, kad situaciją jau yra patyręs anksčiau, tačiau negali paaiškinti, kaip tą žino.
Clearly atliko keletą eksperimentų, kurių metu buvo tiriama atpažįstamumu pagrįsta atmintis. Dalyviams buvo duodamas garsenybių vardų sąrašas. Po to jiems buvo parodomas garsenybių nuotraukų rinkinys: kai kurios nuotraukos atitiko vardus minėtame sąraše, kitos — ne. Savanorių buvo prašoma įvardinti įžymybes nuotraukose ir nurodyti, kokia tikimybė, kad to žmogaus vardai buvo pateikti prieš tai matytame sąraše. Rezultatai gerokai nustebino. Net jei savanoriai negalėdavo pasakyti, koks asmuo pavaizduotas nuotraukoje, jie nuspėdavo, kuriuos vardus matė prieš tai sąraše, o kurių ― ne. Kitaip tariant, jie negalėdavo įvardyti atpažįstamumo šaltinio, bet jausdavo, kad žmogus jiems pažįstamas. Cleary pakartojo eksperimentą, pakeisdama garsenybes žinomomis vietomis (pvz., Stounhendžas ar Tadž Mahalas) ― rezultatai buvo panašūs. Tai parodo, kad dalyviai buvo išsaugoję konkretaus prisiminimo fragmentą, tačiau jis buvo miglotas, todėl dalyviai nesugebėdavo susieti jo su nauja patirtimi.
Clearly taip pat vykdė eksperimentus, siekdama išsiaiškinti, kokios situacijų ypatybės ir elementai gali sukelti atpažįstamumo jausmą. Dalyviai susipažindavo su atsitiktinių žodžių sąrašu. Žodžių atpažinimo testo metu kai kurie jame pateikti žodžiai būdavo panašūs į sąraše matytus žodžius, tačiau tik fonetiškai (pvz., „karčiai“ ir „skardžiai“). Dalyviai atpažindavo naujuosius žodžius, net jeigu neprisimindavo anksčiau pateiktų, labai panašiai skambančių žodžių, kurie ir būdavo atpažįstamumo šaltinis. Prieš tai atlikti tyrimai atskleidė, kad atpažįstamumo jausmas stipresnis, kai žmogui pateikiamas vaizdinis fragmentas su žinomomis pavienėmis geometrinėmis figūromis. Peršasi išvada, kad pažįstamos geometrinės figūros sudaro įspūdį, jog visas naujas paveikslas jau matytas.
Šie rezultatai patvirtina idėją, kad mūsų patiriami įvykiai ir epizodai kaupiami mūsų atmintyje kaip atskiri konkretaus įvykio elementai ir fragmentai. Déjà vu jausmą gali sukelti tam tikri dabartinės situacijos aspektai, primenantys tam tikrus anksčiau buvusių situacijų aspektus. Jei tarp dabartinės ir ankstesnės situacijų esama daug panašumų, aplanko stiprus atpažįstamumo jausmas. „Tarp déjà vu aiškinimų ir žmogaus atpažįstamosios atminties teorijų esama daug panašumų“, ― reziumuoja Cleary. ― Atpažįstamumo pagrįstos atminties teorijos ir laboratoriniai metodai, naudojami jai tyrinėti, gali būti naudingi siekiant išaiškinti déjà vu vyksmo mechanizmą.“
