Keisti žmonių būdai priimti sprendimus rizikingose situacijose

Pristatome devintą Reikšmingiausių psichologijos tyrimų dešimtuko nominaciją – tyrimą, laimėjusį Nobelio premiją. Danielis Kahnemanas ir Amos Tversky’is domėjosi, kaip keistai žmonės priima sprendimus rizikingose situacijose.

Štai pavyzdys: ar lažintumės iš 10 svarų metant monetą, jei turėtumėte galimybę laimėti 20?

Kitaip tariant, yra 50% tikimybė, kad pralošite 10 svarų ir 50% tikimybė, kad laimėsite 20 svarų. Regis, palankios lažybos, tačiau tyrimai rodo, kad žmonės nebūtų linkę su jomis sutikti. Kodėl?

 

Turto pokyčiai

Kol Kahnemanas ir Tversky’is (1979) nebuvo paskelbę savo novatoriško tyrimo, rizikingi sprendimai paprastai būdavo analizuojami atsižvelgiant į bendrą sumą, apie kurią kalbama. Jei Jei minėtas lažybas vertintume, atsižvelgdami į bendrą sumą, atrodo, kad nėra priežasties nelošti. Akivaizdu, kad yra daugiau šansų laimėti nei prarasti. Tad kas žmones visgi sulaiko?

Kahnemanas ir Tversky’is pasiūlė mintį, kad žmonės, vertindami tokias smulkias lažybas, atsižvelgia į tai, ką jie gali pralošti, ką laimėti bei neutralias pasekmes. Jų paskaičiavimai, kuriuos atlieka priimdami sprendimą, remiasi galimais jų turto pokyčiais. Tačiau tai iki galo nepaaiškina, kodėl žmonės nesutinka dalyvauti lažybose. Šioje mozaikoje yra ir dar viena detalė.

Paaiškėja, kad kai kalbama apie menką riziką, kaip, tarkime, jau minėta situacija su moneta, žmonės labiau linkę neprarasti 10 svarų nei laimėti 20 svarų. Tyrimai rodo, kad reikia, jog suma siektų 30 svarų, kad žmonės sutiktų rizikuoti savo turimais 10 svarų.

Kaip žmonės tam tikromis aplinkybėmis dėl nelogiškų priežasčių atsisako rizikuoti, taip kitomis aplinkybėmis gali pasireikšti polinkis į riziką.

Įsivaizduokite, kad turite pasirinkti tarp dviejų variantų. Pirmu atveju yra 85% tikimybė prarasti 1000 svarų ir 15% tikimybė neprarasti nieko. Kitu atveju yra 100% tikimybė pralošti 800 svarų. Nekoks pasirinkimas, tiesa? Atsidūrėte tarp kūjo ir priekalo. Visgi, kartais tenka mažinti išlaidas.

Skaičiuojant matematiškai, turėtumėte pasirinkti variantą, pagal kurį prarasite 800 svarų, tačiau dauguma žmonių jo nesirinktų. Taigi, kai atsiranda tikimybė prarasti pinigus, žmonės linkę rizikuoti – jie tampa rizikuotojais. Tačiau kai didesnė tikimybė laimėti, žmonės linkę rizikos išvengti.

 

Formuluotės dviprasmiškumas

Šiose mintyse apie tai, kaip žmonės elgiasi rizikingose situacijose, kurias Kahnemanas ir Tverskyis pavadinimo „Perspektyvos teorija“, slypi dar viena svarbi įžvalga, sekanti iš anksčiau aptarto rizikos vengimo ir rizikos siekimo.

Jie suprato, kad žmonės skirtingai elgiasi priklausomai nuo to, kiek rizikinga yra situacija, kurioje atsiduria. Atkreipkite dėmesį, kad jei rizika pateikiama kaip tikimybė pralošti, žmonės bus labiau linkę rizikuoti, o jei išreiškiama kaip galimybė laimėti, žmonės labiau vengs rizikos.

Mokslininkai pateikia klasikinį pavyzdį per šią išgalvotą situaciją:

„Įsivaizduokite, kad jūsų šalis ruošiasi ligos protrūkiui, kuris, manoma, nusineš 600 žmonių gyvybių. Jei bus įgyvendinta A programa, bus išsaugota lygiai 200 gyvybių. Jei bus pasirinkta B programa, yra 1/3 tikimybė, kad bus išgelbėta 600 gyvybių ir 2/3 tikimybė, kad išgelbėtų nebus.“

Čia rizika išreiškiama laimėjimais, todėl žmonės linkę rinktis A variantą (72%), kuris, tiesą sakant, yra mažiau palankus. Štai kaip pateikiama ta pati problema, akcentuojant galimus praradimus:

„Įsivaizduokite, kad jūsų šalis ruošiasi ligos protrūkiui, kuris, manoma, nusineš 600 žmonių gyvybių. Jei bus įgyvendinta A programa, mirs lygiai 400 žmonių. Jei bus pasirenkama B programa, yra 1/3 tikimybė, kad niekas nemirs ir 2/3 tikimybė, kad mirs 600 žmonių.“

Šiuo atveju dauguma (78%) rinktųsi B variantą, nes problema pateikiama per galimus praradimus. Staiga žmonės pasiduoda rizikai. Tiesą sakant, jei pažvelgtume į abi situacijas, pamatytume, kad matematiškai jos identiškos, tačiau žmonių sprendimą smarkiai lemia tai, kaip suformuluojama ši problema. Šis efektas vadinamas „pasirinkimo apvertimu“.

 

Realiame pasaulyje

Keletą minučių pasvarsčius šias problemas, kyla klausimas, ką bendro turi šie abstraktūs svarstymai su realiu pasauliu. Išties daug, tikina Kanemanas ir Tverky’is. Nobelio premijos komitetas su tuo sutiko.

Kasdieninis gyvenimas pilnas nesibaigiančių „lošimų“ , o lažybų pavyzdžiai yra vienas iš lengviausių būdų suprasti, kaip žmonės priima sprendimus rizikingose situacijose. Nekyla abejonių, kad Kahnemano ir Tversky’io darbas daug pasako apie iš pirmo žvilgsnio keistus sprendimus, kuriuos žmonės priima kiekvieną dieną.

Taigi, kitą kartą, kai kankinsitės negalėdami priimti sprendimo ir koncentruositės į tai, ką galite prarasti, išmėginkite paprastą triuką. Pergalvokite savo sprendimą, galvodami apie galimus laimėjimus. Nepažadu, kad tai pagelbės jums priimti sprendimą, tačiau tikrai padės  geriau suprasti Kahnemano ir Tversky‘io įžvalgų tyrimą. Žmonės nėra tokie racionalūs, kaip mes norėtume galvoti.