Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) atliktas tyrimas, kurį išspaudins žurnalas „Psychosomatic Medicine“ (liet. „Psichosomatinė medicina“), nustatė, kad paauglystėje patirtas stresas gali neigiamai atsiliepti sveikatai suaugus. Sveikų paauglių, nurodžiusių, kad jiems tenka spręsti asmeninius konfliktus, C reaktyvaus baltymo (angl. C-reactive protein, CRP) lygis buvo pakilęs, o šis baltymas yra vienas iš uždegiminių žymenų, siejamų su širdies ir kraujagyslių ligų (angl. Cardiovascular disease, CVD) vystymusi vėlesniame amžiuje.
Psichiatrijos profesorius Andrew J. Fuligni paaiškino:
„Vykdant daugumą ligšiolinių streso ir uždegimo tyrimų, būdavo koncentruojamasi į pilnametystę, tačiau šie rezultatai atskleidžia, kad ryšiai tarp streso ir uždegimo pradeda formuotis dar paauglystėje, netgi jei kalbama apie visai sveikus jaunus vyrus ir moteris. Galima daryti išvadą, kad pokyčiai biologiniuose substratuose, sukeliančios CVD, prasideda dar nesulaukus pilnametystės“.
Tyrėjai aiškina, kad dažniausiai stresoriai, tarkime, barniai su šeima ar draugais, yra vieni iš ryškiausiš psichologinių streso požymių. Minėtas tyrimas tyrė galimus fiziologinius streso padarinius 69 iš Lotynų Amerikos ir Europos kilusiems vidutiniškai 17 metų asmenims. Dalyviai 14 vakarų iš eilės pildė klausimyną, kuriame buvo prašomi nurodyti visus neigiamas emocijas sukėlusio bendravimo su šeima, bendraamžiais ar mokyklos darbuotojais pavyzdžius (įskaitant ir nesutarimus, įžeidinėjimus ar bausmes). Tyrimo metu buvo įtraukti tokie kintamieji kaip socioekonominis statusas, pagrindiniai stresą sukėlę gyvenimo įvykiai ar padidėjęs jautrumas atstūmimui. Tyrėjai išsiaiškino, kad kasdienis stresas sietinas su pakilusiu uždegimo lygiu, kurį nurodė pakilę CRP lygiai kraujo mėginiuose, paimtuose maždaug po 8 mėnesių.
Andrew Fuligni taip pakomentavo rezultatus:
„Mūsų rezultatai prisideda prie vis gausėjančių įrodymų, pabrėžiančių ryšį tarp streso ir pakilusio uždegimo lygio, o tai padidina tolimesnio širdies ir kraujagyslių ligų vystymosi riziką“.
Tyrimas taip pat nustatė, kad ši ryšys nesusijęs su psichologiniu stresą sukėlusių įvykių vertinimu ar jautrumu socialiniam atstūmimui. Anot tyrėjų, tai pabrėžia kasdienio streso paauglystėje faktoriaus svarbą vertinant įvairius psichologinius ir socialinius CVD rizikos augimo veiksnius.
Andrew Fuligni reziumavo:
„Net jeigu stresinės patirtys ir nėra dažnos, jos gali turėti didžiulės įtakos ilgalaikei fizinei sveikatai suaugus“.
